Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Alvydas Rimkevičius Proceso Nr. 20-1-00922-08 Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.

2010 m. gegužės 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-24 nuosprendžio, kuriuo:

V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. ir jam paskirta: pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 187 str. 1 d. – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės subendrintos BK 63 str. 1 d., 2 d. , 5 d. 1 p. pagrindu, ir paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtoji subendrinta bausmė BK 64 str. 1 d. ir 3 d. pagrindu subendrinta su 2008-02-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 3 (trys) metai 6 (šeši) mėnesiui laisvės atėmimo.

Civilinio ieškovo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato 450 litų civilinis ieškinys tenkintas ir priteistas žalos atlyginimas iš V. Ž. .

Kitas nuteistasis A. V. nuosprendžio neskundžia.

Kolegija išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. nuteistas už tai, kad jis ir A. V. laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. 23 val. iki 2008 m. rugsėjo 19 d. 1 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, pasikėsino pagrobti automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. Ž. tyčia sugadinus automobilio vairuotojo durelių spynelę, kad galėtų patekti į automobilį, ir užvedimo spynelę, kad galėtų užvesti automobilio variklį, tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, automobilio nepagrobė, nes V. Ž. nesugebėjo užvesti automobilio variklio dėl jame buvusio variklio darbą blokuojančio įrenginio „Kodinis IMB4“, tuo jie pasikėsino pagrobti svetimą turtą – 28 000 litų vertės automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausantį Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Kaltinamasis V. Ž. laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. 23 val. iki 2008 m. rugsėjo 19 d. 1 val., pasikėsinimo pagrobti automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) metu, tyčia sulaužė šio automobilio – durelių ir užvedimo spyneles, tokiu būdu tyčia sugadino Lietuvos kriminalinės policijos biuro turtą, kurio bendrą vertė 450 litų.

Apeliacine tvarka V. Ž. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl pernelyg griežtos bausmės ir prašo jį pakeisti, išteisinat jį dėl BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., savanoriškai atsisakius nuo nusikalstamos veikos, bei skirti kuo švelnesnę bausmę. Skunde nurodoma, jog nuteistasis visiškai prisipažįsta kaltu dėl BK 187 str. 1 d. nusikalstamos veikos, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis apsikėsino įvykdyti automobilio vagystę. Nuteistasis nurodo, kad jam niekas nesutrukdė pabaigti šią nusikalstamą veiką, tačiau jis pats atsisakė tęsti nusikaltimą, kas turėtų būti traktuotina kaip savanoriškas atsisakymas nuo nusikaltimo. Teismo nuosprendis yra neteisėtas, todėl keistinas, nes jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Be to, skiriant bausmę, buvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str., teismas turėjo atsižvelgti į nuteistojo asmenybę bei į atsakomybę lengvinančias aplinkybes BK 54 str. 2 d. 5 p. ir 7 p. Teismas konstatavo, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau nenurodė, kad jis atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Nuteistojo prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis rodo jo mažesnį pavojingumą bei galimybę švelninti jam paskirtąją bausmę. Be to, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, BK 54 str. nenurodytas aplinkybes, kaip, pvz., sunki liga, nepriekaištingas elgesys, jaunas amžius, išlaikomi asmenys ir kt. Nuteistasis yra jauno amžiaus, turi draugę, su kuria ketina sukurti šeimą ir nori gyventi padorų gyvenimą. Todėl jam turėtų būti apskirta švelnesnė bausmė, V. Ž. turi būti išteisintas dėl BK 178 str. 2 d., kaip savanoriškai atsisakęs nuo nusikaltimo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Bausmė paskirta teisingai. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai V. Ž. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. bei 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnių sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

LR BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas netaikė BK 59 str. 1 d. 2 p. ir nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino savo kaltę. Teismas įvertino tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir pagrįstai tai vertino, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš šiame punkte numatytų alternatyvių pagrindų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes apžvalgoje išaiškinta, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažįsta tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Teismas įvertino tai, kad V. Ž. pasikėsino pagrobti automobilį, tačiau nusikaltimo nebaigė ne dėl savo valios, o dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes V. Ž. nepasisekė užvesti automobilio „VW Passat“ variklio. V. Ž. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, anksčiau 4 kartus teistas, teistumas neišnykęs, dėl ko galima daryti išvadą, kad V. Ž. nelinkęs taisytis, išvadų iš buvusių teistumų nepadarė. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, atsižvelgdamas į kaltinamojo neigiamos orientacijos pastovumą, jo nenorą taisytis, nusprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas teisingai paskyrė V. Ž. laisvės atėmimo bausmę, jos skyrimą motyvavo. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 61 str., reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų.

Skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į V. Ž. savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką, nepagrįstas. BK 23 str. 1 d. įtvirtintas savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką institutas. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką turi būti galutinis ir besąlyginis. Iš nuosprendžio matyti, kad V. Ž. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Apylinkės teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo veiksmus kaip pasikėsinimą, kadangi nusikalstamą veiką jis įvykdė įsibraudamas į automobilį, išlauždamas durelių spynelę ir užvedimo spynelę, turėdamas tikslą jį pavogti, ir savo ketinimų nebaigė, tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, automobilio nepagrobė, nes V. Ž. nesugebėjo užvesti automobilio variklio dėl jame buvusio variklio darbą blokuojančio įrenginio. Teismas pagrįstai V. Ž. veiksmuose nenustatė savanoriško atsisakymo.

V. Ž. paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga, švelninti nuteistajam bausmę pagal apeliacinio skundo motyvus pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.