- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-09
- Bylos Nr.
- P-662-77-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04860-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Turto vertinimo priežiūros tarnybai
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS492-386/2014 pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. spalio 4 d. (II t., b. l. 21) Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė skundą (I t., b. l. 1-10), kuriame prašė panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2013 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. GT-43(13)-S bei juo pareiškėjai paskirtą drausminę nuobaudą. Skunde pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą jam paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi (II t., b. l. 22-23) pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė jį priimti. Pareiškėja nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą atskiruoju skundu, prašydama panaikinti šią nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Teismas, nustatęs, jog pareiškėjos skundo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas neatsižvelgiant į Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi nustatytą teisinį reguliavimą bei nenustačius, nuo kurios datos turi būti skaičiuojamas skundo padavimo teismui terminas, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį ir perdavė I. K. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi (II t., b. l. 49-50) pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino, skundą atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad ginčijamas Garbės teismo sprendimas pareiškėjai ir turto vertinimo įmonei „Krivita“ buvo išsiųstas registruotu laišku 2013 m. birželio 28 d. ir tą pačią dieną paskelbtas Kompiuterizuotoje turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių duomenų tvarkymo ir paieškos sistemoje, esančioje pareiškėjos byloje. Teismo nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės neužkirto kelio jai skundą pateikti per įstatymo nustatytą terminą.
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 52-55), kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti, terminą skundui paduoti – atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, jog pareiškėjai Garbės teismo sprendimas, kurį ji siekia apskųsti, buvo išsiųstas registruotu laišku 2013 m. birželio 28 d., tą pačią dieną jis buvo paskelbtas kompiuterizuotoje sistemoje, tačiau pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2013 m. spalio 4 d. (spaudas ant voko), t. y. daugiau nei tris mėnesius praleidusi įstatymo numatytą terminą. Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėja nurodė, kad ji aktyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo, nuo pat pradžių nesutiko su jai keliama drausmės byla, pareiškėjos atstovas kreipėsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą (toliau – ir Tarnyba) dėl leidimo susipažinti su Tarnybos bei Garbės teismo praktika, tačiau toks leidimas duotas nebuvo ir tik teismui nustačius, kad Tarnyba negali atsisakyti teikti tokios informacijos, iš karto kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl sprendimo panaikinimo. Šias aplinkybes pareiškėja prašė laikyti svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti. Teismas išdėstė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai, aktyviai siekiant savo pažeistų teisių gynimo teisme, ginčijant Garbės teismo sprendimą, nebuvo objektyvia kliūtimi Tarnybos priimti sprendimai dėl informacijos suteikimo, todėl negalėjimas susipažinti su minėta informacija negali būti pripažintas svarbia praleisto termino atnaujinimo aplinkybe. Susipažinimas su pačiu Garbės teismo sprendimu laikytina pakankama informacija skundui dėl jo teisme pateikti. Kaip minėjo pati pareiškėja, su jai keliama drausmės byla ji nesutiko nuo pradžių, todėl atstovaujama profesionalaus teisininko turėjo žinoti, kad gavusi, jos manymų, neteisėtą Garbės teismo sprendimą į teismą turėjo kreiptis per įstatymo nustatytą terminą. Ne Tarnybos ir Garbės teismo priimami sprendimai kitų asmenų atžvilgiu konkrečiose bylose turėjo įtakos pareiškėjos termino praleidimui, o pačios pareiškėjos savo subjektyvus suvokimas apie termino reikšmę ir savo teisių gynimo priemones. Teismų praktikoje yra akcentuojama, kad kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, tačiau ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.
II.
Pareiškėja I. K. 2014 m. balandžio 8 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS492-386/2014 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir 12 punkto pagrindais.
Paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neatnaujindamas termino skundui pateikti, iš esmės pažeidė materialinę teisės normą (ABTĮ 34 str. 1 d.), reglamentuojančią termino atnaujinimo pagrindą, pažeidė pareiškėjos teisę kreiptis gynybos į teismą, nepagrįstai prioritetą suteikė teisinių santykių stabilumui, pareiškėjos nurodytas termino praleidimo aplinkybes vertino formaliai, taip nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos. ABTĮ 34 straipsnyje nėra nuodytas sąrašas, kuriame konkrečiai būtų įtvirtintos svarbios termino praleidimo priežastys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-55/2013, 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-9/2014). Nurodo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą 30 dienų terminą negalėjo, nes egzistavo objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, kurioms esant pareiškėja neturėjo galimybės pateikti tinkamai pagrįstą skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neatsižvelgė į pareiškėjos argumentą, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl to, kad pareiškėja kreipėsi į Tarnybą dėl leidimo susipažinti su Tarnybos ir Garbės teismo praktika tam, jog galėtų tinkamai apginti savo teises ir teisėtus interesus drausmės byloje.
Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neatnaujindamas termino skundui pateikti akivaizdžiai nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje nurodyta, jog sprendžiant dėl praleistų terminų atnaujinimo, be kita ko, yra vertinama, ar asmuo, prašantis atnaujinti atitinkamą praleistą terminą, buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertindamas pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja visą laiką sistemingai reiškė nesutikimą su Garbės teismo sprendimu. Tik atnaujinus skundo padavimo terminą, būtų užtikrinta pareiškėjos konstitucinė teisė į veiksmingą pažeistų teisių teisminę gynybą. Mano, kad nurodytos priežastys, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos svarbiomis aplinkybėmis, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą. Pareiškėjos nuomone, ankščiau pateikti argumentai ir nurodytos aplinkybės suponuoja būtinybę skundžiamos nutarties atveju atnaujinti procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). Pažymėtina, jog šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiųstas 2014 m. balandžio 8 d. (II t., b. l. 79), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-386/2014, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimta 2014 m. balandžio 2 d., taigi konstatuotina, kad įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas nebuvo praleistas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, jog neatnaujindamas termino skundui pateikti, teismas iš esmės pažeidė materialinę teisės normą (ABTĮ 34 str. 1 d.), reglamentuojančią termino atnaujinimo pagrindą, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą byloje, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, minėtu pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos, todėl procesinės teisės normų pažeidimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas neapima (2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-119/2011). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012).
Taip pat pareiškėja proceso atnaujinimą grindžia tuo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neatnaujindamas termino skundui pateikti akivaizdžiai nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje nurodyta, jog sprendžiant dėl praleistų terminų atnaujinimo, be kita ko, yra vertinama, ar asmuo, prašantis atnaujinti atitinkamą praleistą terminą, buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-127/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-54/2010, 2011 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-19/2011).
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja, teigdama, kad teismas pažeidė ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią skundo (prašymo) padavimo termino atnaujinimo klausimą, proceso atnaujinimą grindžia procesinės, o ne materialinės teisės normos pažeidimu, o proceso atnaujinimas, kaip nurodyta anksčiau, dėl esminės proceso teisės normos pažeidimo ABTĮ 153 straipsnyje, kuriame išdėstyti proceso atnaujinimo pagrindai, nėra numatytas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymą atnaujinti procesą, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys, nors ir, jos įsitikinimu, grindžiamas materialinės teisės normos pažeidimu, iš esmės patvirtina, jog pareiškėja šiame prašyme kelia įrodymų vertinimo bei faktinių aplinkybių nustatymo klausimus, t. y. nurodo, jog teismas neatsižvelgė į pareiškėjos argumentą, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl to, jog pareiškėja kreipėsi į Tarnybą dėl leidimo susipažinti su Tarnybos ir Garbės teismo praktika; teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja visą laiką sistemingai reiškė nesutikimą su Garbės teismo sprendimu; pareiškėjos manymu, nurodytos priežastys, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos svarbiomis aplinkybėmis, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą. Iš šių pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytų argumentų matyti, jog ji iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi ir siekia, jog jos atskirasis skundas būtų išnagrinėtas iš naujo, t. y. pasinaudodama proceso atnaujinimo institutu, ji siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo, nors, kaip jau buvo minėta anksčiau, šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog, sistemiškai aiškinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl fakto klausimų, t. y. dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus, iš naujo nagrinėti bylą iš esmės. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Proceso atnaujinimo stadijoje tik patikrinama, ar prašyme dėl proceso atnaujinimo yra nurodyta argumentų, patvirtinančių konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P492-104/2012).
Teisėjų kolegija pažymi, jog iš pareiškėjos nurodytos teismų praktikos pavyzdžio matyti, kad joje taip pat buvo nagrinėjamas klausimas, susijęs su įrodymų vertinimu – faktinėmis aplinkybėmis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Nagrinėjamu atveju prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios bylos šalims ir/ar Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nebuvo bei negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo (apeliacinio proceso) metu. Akcentuotina ir tai, jog iš esmės analogiškus argumentus dėl tų pačių faktinių aplinkybių pareiškėja buvo išdėsčiusi ir savo atskirajame skunde, pateiktame administracinėje byloje Nr. AS492-386/2014 (t. II, b. l. 52-55), todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę tinkamai juos įvertinti bei dėl jų pasisakyti.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl procesą administracinėje byloje Nr. AS492-386/2014 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS492-386/2014 pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.