Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2867-548/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-10-17
Bylos Nr.
e1-2867-548/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37760-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
V. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2867-548/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37760-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 17 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės J. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:

V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalimi - (20 MGL) 753,2 eurų bauda (bauda sumokėta), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Z., 2022 m. spalio 3 d., apie 16.48 val., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) ribose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę - automobilį „MAN TGM12.240“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 3,58 promilių neblaivumas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis V. Z. paaiškino, kad jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir vairuoja bendrovei priklausančią transporto priemonę „Man TGM12.240“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Š. m. spalio 3 d., apie 15 val., tikslaus laiko nepasakys, jis iš Kauno išvyko į Kaišiadorių r., į kažkokį kaimą, kurio pavadinimo nepamena, tam, kad galėtų pristatyti krovinį-paramą, tai yra cukrų. Iš Kauno išvyko būdamas neblaivus, kur vartojo degtinę. Jausdamas pareigą pristatyti krovinį į vietą ir vairavo bendrovei priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus. Jis važiavo keliu Kaunas-Vilnius, Vilniaus kryptimi. Šiame kelyje ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kurioje kelio atkarpoje buvo sustabdytas pasakyti negali, nors vietoves esančias šalia šio kelio žino. Policijos pareigūnai jo klausė ar jis yra išgėręs ir jiems prisipažino, kad vartojęs. Pareigūnai patikrino jo blaivumą du kartus, bet nė vieno iš jų patikros rezultatų neatsimena. Vėliau buvo pristatytas į Kaišiadorių r. PK patalpas. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą kaltę pripažįsta pilnai ir dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 78-80).

Be kaltinamojo V. Z. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Z. B. paaiškino, kad š. m. spalio 3 d. apie 16.15 val. jam važiuojant keliu Kaunas-Vilnius, Vilniaus kryptimi ir vairuojant sunkvežimį, pravažiavus Antakalnio kaimą, jis prisivijo kitą krovininį automobilį, kuris važiavo lėtai ir mėtėsi po kelią, tai yra jis tai išvažiuodavo į antrą eismo juostą, tai į kelkraštį dešinėje. Kuomet minėtas krovininis automobilis pasuko link kelkraščio jis nutarė jį aplenkti. Tada staiga tas krovininis automobilis pasuko link jo vairuojamos transporto priemonės ir savo kairiu išorinio matymo veidrodėliu kliudė jo vairuojamo automobilio galinę dešinę dalį, nes jau buvo beveik atlikęs lenkimo manevrą. Tada jis sustojo kelkraštyje. Sustojo ir minėtas krovininis automobilis. Matė, kaip iš jo išlipo vairuotojas, išlipo ir jis. Jis nuėjo apžiūrėti savo transporto priemonės, ar ji neapgadinta, tačiau jokių apgadinimų nebuvo matyti. Krovininio automobilio vairuotojas priėjo prie savo kairio išorinio vaizdo veidrodėlio ir jį atlenkė, nes po kontakto su jo vairuojamu automobiliu, jis užsilenkė. Matė, kad su tuo vairuotoju yra kažkas negerai, nes jis praktiškai nepastovėjo ant kojų, svirduliavo, kažką murmėjo sau. Jam pavyko išgirsti tik sakant, kad „viskas gerai“. Po šių žodžių vairuotojas sėdo į savo transporto priemonę ir pradėjo judėti toliau. Jis taip pat pradėjo važiuoti ir važiavo priekyje to automobilio, buvo įsijungęs avarinę signalizaciją ir paskambino pagalbos telefonu, nes suprato, kad vairuotojas yra neblaivus. Pro galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip krovininis automobilis ir toliau vingiuoja po visą kelią, tai įjungdavo, tai išjungdavo posūkių rodiklius. Taip pat, matė kaip šį krovininį automobilį lenkiant automobilių kolonai, šis jų vos nekliudė, vairą pasukdamas į jų pusę. Kad išvengti automobilių susidūrimo, lengvieji automobiliai buvo priversti važiuoti kuo arčiau metalinės apsauginės tvorelės, esančios kairėje. Neprivažiavus dar Žiežmarių, pamatė, kad paskui juos atvažiuoja ir policijos pareigūnų tarnybinis automobilis su įjungtais švyturėliais. Tada jis pradėjo lėtai stabdyti savo vairuojamą automobilį taip nukreipdamas paskui jį važiuojantį krovininį automobilį sustoti kelkraštyje. Matė, kaip pareigūnai tikrino to vyriškio blaivumą ir jei gerai pamena buvo nustatytas 3,67 promilių girtumas. Matė, kaip buvo tikrinamas blaivumas ir antrą kartą, bet šio patikrinimo rezultatų jis nežino. Vėliau jis išvyko palikdamas du ekipažus pareigūnų ir krovinį automobilį su jo vairuotoju (b. l. 31-33).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini). (b. l. 13-15).

VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija nustatyta, kad krovininio automobilio „MAN TGM12.240“ vertė su PVM yra 8520 eurų, be PVM - 6730,80 eurų (b. l. 35).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas krovininis automobilis „MAN TGM12.240“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad yra suskilęs priekinis stiklas, apgadintas dešinės pusės veidrodėlis, suskilęs dešinės pusės priekinis sparnas, apgadintas priekinis bamperis, apgadintos ir sulaužytos vidaus salono detalės, taip pat ant visų išorinių transporto priemonės detalių matomi įvairūs įlenkimai ir subraižymai bei kiti apgadinimai (b. l. 36-38).

Informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, nustatyta, kad krovininio automobilio „MAN TGM12.240“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41).

Neblaivumo nustatymo aktu bei patikros rezultatų žurnalo kopija nustatyta, kad V. Z. alkoholio kiekiu matuokliu pirmo patikrinimo metu 2022 m. spalio 3 d., 16.48 val., nustatytas 3,67 promilių neblaivumas, antru (17.03 val.) - 3,58 promilių neblaivumas (b. l. 108-110).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. Z., 2022 m. spalio 3 d., apie 16.48 val., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) ribose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas 3,58 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę - automobilį „MAN TGM12.240“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas V. Z. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisų apribojimas netaikytas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. Z. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, teismo prašo skirti kuo mažesnes baudas ir leisti jas susimokėti dalimis, kadangi neteko darbo, o susirasti naują prireiks nemažai laiko (b. l. 113-114, 115-116).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamasis V. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, jog kaltinamasis anksčiau buvo teistas, paskirtą baudą yra sumokėjęs (b. l. 89-92), baustas administracine tvarka (b. l. 97-101), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 107), nedirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, prašo V. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones keturiems metams. Teismo vertinimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tiek ir nustatant jos trukmę, reikalinga įvertinti visas reikšmingos bylos aplinkybes, apibūdinančias V. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos V. Z. pripažino visiškai, tačiau neginčytinai nustatyta, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jam 2022 m. spalio 3 d. 16.48 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius V. Z. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Teismas sprendžia, kad V. Z. nustatytinas prokurorės siūlomas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. keturi metai.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. Z. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „MAN TGM12.240“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš bylos duomenų nustatyta, kad šios transporto priemonės savininkas yra uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41) ir įgaliotam šios įmonės darbuotojui S. V. 2022 m. spalio 4 d. minėtas automobilis grąžintas (b. l. 57-58). Taigi byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilio savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas baudžiamajame kodekse uždraustai veikai daryti, todėl konfiskuoti šį uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį netikslinga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš V. Z. išieškotina konfiskuotino turto – transporto priemonės automobilio „MAN TGM12.240“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ vertę atitinkanti pinigų suma – 8 520,00 Eur.

Kaltinamajam V. Z. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 83-84, 85-86) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė – automobilis „MAN TGM12.240“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri ikiteisminio tyrimo metu grąžinta uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam šios įmonės darbuotojui S. V. (b. l. 57-58), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina savininkui disponuoti savo nuožiūra. V. Z. vardu VĮ ,,Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Kaišiadorių rajono policijos komisariate, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 90 MGL (4500,00 Eur) (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. Z. bausmę – 60 MGL (3000,00 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad V. Z. jam paskirtą baudą turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti V. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 4 (keturis) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 4 d.

Konfiskuoti iš V. Z. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės (transporto priemonės „MAN TGM12.240“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 520,00 Eur (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalys).

Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 217, Gedimino g. 87, Kaišiadorys). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paskirtas kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „MAN TGM12.240“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam šios įmonės darbuotojui S. V., paliktinas savininkui naudotis ir disponuoti savo nuožiūra.

V. Z. vardu VĮ ,,Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Kaišiadorių rajono policijos komisariate, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam V. Z., kad:

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Ričardas Juodis