Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-11-07 · Civilinė byla Nr. e2-20655-960/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-07
Bylos Nr.
e2-20655-960/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37786-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dariuš Lučinski
Ieškovas
D. G.
Atsakovas
Rimantui A
Trečiasis asmuo
I. B., UADB „Compensa Vienna Insurance Group“, P. B., V. B.
Advokatai
Evelina Davidavičiūtė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-20655-960/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37786-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei,dalyvaujant ieškovei D. G., atsakovo atstovei advokatei Evelinai Davidavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui Rimantui A. B., tretiesiems asmenims I. B., UADB „Compensa Vienna Insurance Group“, P. B., V. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 698,14 Eur nuostolius, 500,00 Eur negautas pajamas, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog 2016 m. rugpjūčio 19 d. atvykusi į savo butą (duomenys neskelbtini), rado jį aplietą: nuo lubų koridoriuje, vonioje ir virtuvėje lašėjo, sienomis tekėjo vanduo, grindys apie 2-3 cm buvo apsemtos vandens, vonios, virtuvės baldai, vonios durys – permirkę, išbrinkę. Dėl įvykio iškvietė UAB „Grinda“, kuri užsuko vandenį visam namui ir jis nustojo bėgti. Virš ieškovės buto yra butas Nr. 19, kuris priklauso atsakovui ir kuris įvykio dieną buvo užrakintas, nes nuomininkai buvo išvykę. Sekančią dieną buvo likviduotas avarijos šaltinis ir UAB „Grinda“ įjungė vandenį namui. Vanduo per ieškovės buto lubas jau nebėgo. Buto Nr. 19 nuomininkai davė susipažinti su nuomos sutartimi, kurią su jais sudarė I. B., veikiantis kaip buto savininko atstovas. Susisiekus su I. B. telefonu ir sekančią dieną jam atvykus į butą, jis pripažino, jog bute Nr. 19 įvyko vandentiekio avarija dėl nuomininkų nutrauktos tualeto žarnelės iš kurios bėgo šaltas vanduo. I. B. pripažino padarytą žalą ir žadėjo ją atlyginti. Dėl ieškovės užlieto buto, jame atsisakė gyventi buvusi nuomininkė, būtina buvo butą remontuoti. Nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas butas nenuomojamas ir ieškovė negauna pajamų. Ieškovės butas buvo apdraustas turto draudimu ir tik nekilnojamiems daiktams. Draudimo bendrovė išmokėjo ieškovei 933,26 Eur draudimo išmoką sienų, lubų, elektros instaliacijos ir vonios durų keitimui. Ieškovei buvo neatlyginta žala dėl vonios spintelės – 113,25 Eur; virtuvės baldų komplekto – 582,95 Eur, pašto išlaidos siunčiant pranešimus atsakovui – 1,94 Eur, negautos 2 mėn. nuomos pajamos – 500 Eur. UAB „Senamiesčio ūkis“ pažyma patvirtina, jog nuo 2016 m. rugpjūčio 19 iki 2016 m. rugsėjo 1 d. nebuvo kreiptasi dėl bendrose namo tinkluose įvykusių vandentiekio avarijų.

Atsiliepimas

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovės nuomos sutartis pagal kurią prašoma priteisti negautas pajamas yra galimai fiktyvi, kadangi nebuvo registruota registre (negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis), nėra duomenų kada nuomos sutartis buvo nutraukta. Ieškovė už sugadintus baldus prašė priteisti kaip už naujus, neatsižvelgdama į nusidėvėjimą, nenurodė kada baldai buvo įgyti. Tokiu būdu ieškovės nurodytas žalos dydis yra neprotingai per didelis. Ieškovė neįrodė, jog iš atsakovo buto netekėjęs vanduo apliejo ieškovės butą. I. B. yra atsakovo sūnus, kuris negyveno bute ir jame nebuvo. Butas buvo išnuomotas nuomininkams V. B. ir P. B.. UAB „Grinda“ pažyma patvirtina, jog 2016 m. rugpjūčio 20 d. vandens nutekėjimas 19 bute nepastebėtas.

Trečiasis asmuo UABDB „Compensa Viena Insurance Group“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog dėl draudiminio įvykio išmokėjo ieškovei 933,26 Eur draudimo išmoką, o teismo sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl nepasisako dėl ieškinio pagrįstumo.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog atvykusi į pirmame aukšte esantį savo butą pastebėjo, jog jis užlietas. Bute nepavyko įjungti šviesos, ant grindų buvo vanduo, vanduo lašėjo iš viršaus (daugiausia lašėjo vonioje). Iš karto iškvietė avarinę tarnybą, kuri atvyko po 15 min. ir užsuko šaltą vandenį visam namui. Į butą atvyko kitą dieną ir jau vanduo bute nelašėjo. Atsakovo nuomininkai patys iškvietė avarinę tarnybą, kuri įjungė vandenį. Susisiekė su trečiuoju asmeniu I., kuris pripažino, jog užliejimas įvyko iš jo buto. Juo pasitikėjo, todėl nekvietė antstolio konstatuoti faktines aplinkybes. Dėl užliejimo ieškovės butas tapo negyvenamas. Užliejimo metu ieškovė bute gyveno nuomininkė, bet ji buvo išvykusi apie savaitę. Ieškovės butas turi bendrą sieną tik su vienu kaimynu. Avarinės tarnybos darbuotojai buvo užėję į viršuje šalia esantį butą, bet ten nepastebėjimo vandens prasiskverbimo. Buto remontas po užliejimo buvo atliktas iki metų pabaigos. Apgadinti dėl užliejimo baldai buvo įgyti prieš 4 metus: 2 vonios spintelės ir virtuvės spintelės.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Evelina Davidavičiūtė nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog kito galimo užpylimo šaltinio neįrodinėja. Ieškovės bute negyveno nuomininkė. Nebuvo užpylimo iš atsakovo buto. Nuomininkai nebuvo bute ir nematė užpylimo požymių. Atsakovo bute yra laminatas, kuris nebuvo apgadintas. Vanduo galėjo patekti iš įvairių šaltinių: kaimynų, bendrojo naudojimo objektų. Apgadinus dalį virtuvės spintelių neaišku kodėl reikia keisti visą virtuvės komplektą. Galima buvo pakeisti tik atskiras baldų plokštes. Vonios spintelė galėjo būti sugadinta nuo skalbimo mašinos. Pateiktose nuotraukose matosi didelis baldų nusidėvėjimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas I. D. paaiškino, jog dirba „(duomenys neskelbtini)“ žalų ekspertu. 2016 metų rugpjūtį gavo užduotį atvykti apžiūrėti aplietą butą pirmame aukšte Paupio gatvėje. Bute pamatė aplietą virtuvę ir vonią bei surašė aktą. Baldų plokštės buvo išbrinkusios. Jeigu apgadinta daugiau kaip 70 proc. tai laikoma, jog baldai neremontuojami. Vonios pakabinama spintelė ir spintelė su kriaukle buvo stipriai išbrinkusios, todėl neremontuojamos. Virtuvėje pastatoma ir pakabinamos spintelės buvo stipriai paveiktos drėgmės, todėl buvo neremontuojamos. Tokioms baldų pažeidimams atsirasti galėjo didelis kiekis vandens. Bute dėl užliejimo nebuvo galima gyventi. Virtuvėje ir vonioje ant lubų matėsi dėmės. Norėjo patekti į kaltininko butą, bet niekas neatidarė durų. Nenustatė užpylimo šaltinio, bet spėja, jog tai butas iš viršaus. Yra tikimybė, jog užpylimas galėjo būti iš šoninių butų.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. G. paaiškino, jog ieškovė yra jo žmona. 2016 m. rugpjūčio 19 d. su žmona atvyko į nuomojamą butą. Atrakinus butą, neįsijungė šviesa ir bute bėgo vanduo. Nuėjo pas viršuje gyvenančius kaimynus, bet pas juos nebėgo vanduo, o į atsakovo butą, kuris yra viršuje negalėjo patekti ir paliko raštelį. Iškviesta avarinė tarnyba užsuko vandenį. Sekančią dieną susisiekė atsakovo nuomininkai. Užėjęs į atsakovo butą nematė užliejimo šaltinio, bet nuomininkai tvarkėsi. Iškvietė avarinę tarnybą, kuri įjungė vandenį ir jis jau nebėgo į butą. Gavęs I. numerį susitarė susitikti. Atvykęs I. pasakė, jog bute buvo netvarkinga tualeto santechnika, žadėjo atlyginti žalą, bet atsisakė raštu tai patvirtinti. Po buto užliejimo jame nebuvo galima gyventi, nes buvo drėgmė, reikėjo džiovinti, nebuvo elektros. Bute užliejimo metu gyveno nuomininkė. Butą sudaro dvi patalpos: vonia su tualetu ir virtuvė su kambariu. Virtuvėje buvo pakabintos dvi spintelės, iš kurių viena buvo apgadinta, o pastatytos buvo tris spintelės iš kurių apgadintos dvi ir dalis stalviršio. Atsakovo bute buvo laminatas, bet jis po užliejimo ne visada išsipučia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais laikomos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, jog ieškovei nuosavybės teise priklausė 28,99 kv.m. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovės butas), o atsakovui nuosavybės teise priklausė 30,39 kv.m. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovo butas). Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei ieškovės, liudytojo I. D. paaiškinimais duotas teismo posėdžio metu laikoma įrodyta, jog ieškovas butas yra pirmame aukšte, o atsakovo butas yra virš ieškovės buto.

Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, UAB „Grinda“ 2016 m. spalio 25 d. pažyma, ieškovės, liudytojo S. G. paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu laikoma įrodyta, jog 2016 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė su liudytoju S. G. atvykusi į savo butą pastebėjo, jog butas, jame esantys baldai yra aplieti vandeniu, kuris bėgo iš buto lubų, ir 21.20 val. iškvietė avarinę tarnybą, kuriai pavyko lokalizuoti avariją uždarius šaltą vandenį visam namui. Šio įvykio dieną nepavyko patekti į atsakovo butą, nes niekas neatidarė buto durų. Sekančią dieną, 16.30 val. UAB „Grinda“ gavo atsakovo buto gyventojo pranešimą įjungti šalto vandens tiekimą, nes grįžo 19-to buto gyventojai. UAB „Grinda“ ekipažui atvykus į namą ir atidarius šalto vandens teikimą į namą, ieškovės bute nepastebėta vandens požymių, o atsakovo bute nebuvo pastebėtas vandens nutekėjimas.

UAB „Senamiesčio ūkis“ 2016 m. rugsėjo 30 d. pažyma patvirtinta, jog nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. nebuvo kreiptasi dėl bendrųjų namo vandentiekio avarijos ar gedimo pašalinimo.

Dėl užpylimo šaltinio nustatymo.

Šioje byloje ieškovė ieškinį grindė atsakovo ginčijama aplinkybe, jog vanduo į jos butą pateko iš atsakovo buto. Teismas nagrinėjamas bylą iš naujo išaiškino šalims įrodinėjimo pareigas bei leido teikti papildomus įrodymus, pasiūlė byloje prašyti paskirti ekspertizę ieškovės buto apliejimo šaltiniui nustatyti. Susipažinus su byloje suriktais įrodymais matyti, jog joje nėra jokių tiesioginių įrodymų, leidžiančių nustatyti ieškovės buto užliejimo šaltinį ir priežastį. Šalys neprašė teismo paskirtį ekspertizę, o atsakovas teismui išaiškinus teisę įrodinėti kitą užpylimo šaltinį, neteikė teismui įrodymų apie galimą kitą ieškovės buto užpylimo šaltinį. Esant tokiai situacijai, teismas iš naujo nagrinėdamas bylą ir spręsdamas ginčą dėl ieškovės buto užpylimo šaltinio, vertina byloje esančių įrodymų visumą ir remiantis jais nustato šios bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Anksčiau teismo nustatytos ir iš esmės šalių neginčijamos įvykio faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovės pirmame aukšte esančio buto užpylimas įvyko iš viršaus. Tokiu atveju užpylimo šaltiniu galėtų būti: atsakovo antrame aukšte virš ieškovės buto esantis butas; kiti šalia esantys antro aukšto butai; antro aukšto bendro naudojimo vandens inžineriniai tinklai; vandens inžineriniai tinklai esantys pirmo ir antro aukšto lubose – grindyse; namo išorės konstrukcijų trūkumai dėl kurių į butą galėjo patekti kritulių vanduo. Teismo anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog užsukus visam namui šaltą vandenį, avarija buvo lokalizuota, o tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovės butas buvo užlietas namui tiekiamu šaltu vandeniu ir paneigia užpylimo galimybę dėl kritulių. Vanduo namui buvo atjungtas 2016 m. rugpjūčio 19 d. po 21:20 val. kas nutraukė jo bėgimą per atsakovės buto lubas ir buvo įjungtas sekančią dieną po 16:30 val. ir tuo metu jis jau nebėgo, kas leidžia daryti išvadą, jog šalto vandens nutekėjimo priežastis iš jo šaltinio buvo pašalinta per šį laikotarpį. Kadangi šiame laikotarpyje nebuvo nustatyta ir šalinta jokių bendrųjų tinklų vandentiekio gedimų, tai šalto vandens patekimo į ieškovės butą šaltiniu negalėjo būti bendrojo naudojimo šalto vandens inžineriniai tinklai. Liudytojas S. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog pastebėjęs ieškovės buto užliejimą buvo nuvykęs pas aukščiau gyvenančius kaimynus, pas kuriuos nebuvo užpylimo požymių, bet nepavyko patekti į atsakovo butą, o tai paneigia galimybę, jog ieškovės butas buvo užpiltas iš antrame aukšte šalia esančių butų. Įvertinęs visas šias išvadas ir tai, jog dėl išjungto šalto vandens įjungimo kreipėsi atsakovo buto gyventojai, laikas nuo vandens išjungimo iki pranešimo apie jo įjungimą buvo pakankamu pašalinti įvykusį gedimą ir sutvarkyti butą, labiausiai tikėtinu buto užpylimo šaltiniu yra virš jo esantis butas, šalto vandens atsakovo bute pagal UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktus duomenis iš esmės padidėjo nuo 2016 m. rugsėjo mėn., teismas konstatuoja, jog byloje esančių įrodymų visuma yra įrodyta, jog ieškovės butas buvo užpiltas iš virš jo esančio atsakovo buto, t. y. atsakovas būdamas buto, esančio Paupio g. 29A- 19, Vilniuje, savininku privalo atlyginti žalą padarytą dėl jo trūkumų (CK 6.2666 straipsnio 1 dalis)

Dėl ieškovės patirtos žalos ir jos dydžio.

Byloje pateiktos nuotraukos, vaizdo įrašai, 2016 m. rugpjūčio 23 d. UADB „Compensa Viena Insurance Group“ turto apžiūros aktas, ieškovės, liudytojų S. G. ir I. D. paaiškinimai teismo posėdžio metu įrodo, jog dėl įvykusio ieškovės buto užpylimo, be kito turto, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, buvo apgadintos pakabinama ir pastatoma vonios ir pakabinama bei montuojama virtuvės medžių drožlių spintelės, dalis stalviršio. Šiuose balduose buvo išbrinkusios jų plokštės. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, nuotraukose užfiksuotą baldų apgadinimo pobūdį, liudytojo I. D. teismo posėdžio metu paaiškinimus, jog šie baldai dėl apgadinimo pobūdžio buvo neremontuojami, daro išvadą, jog dėl užliejimo ieškovės bute esančios spintelės, stalviršis buvo apgadinti tokiu būdu, jog negalima buvo jų remontuoti ar remontas būtų neprotingu.

Ieškovė pagrįsdama patirtos žalos dydį teismui nepateikė įrodymų apie šių baldų įgijimo kainą, o pateikė įrodymus apie naujų kainą: dviejų virtuvės spintelių kaina 113,25 Eur, o virtuvės 6 spintelių kaina (3 pastatomos ir 3 pakabinamos) – 582,95 Eur. Ieškovė taip pat pripažino, jog bute baldai buvo įrengti prieš 4 metus, t. y. sugadintos spintelės nebuvo naujos.

Nagrinėjamoje byloje, šalys įrodinėdamos ginčijamas aplinkybės dėl patirtos žalos dydžio elgėsi iš esmės pakankami pasyviai, kadangi ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė tik įrodymus apie naujų baldų kainą, o atsakovas nesutikdamas su ieškiniu ginčijo šis aplinkybes neteikdamas jokių įrodymų. Šalys, teismui pasiūlius teikti įrodymus taip pat nepateikė jokių papildomų įrodymų apie apgadintų ieškovės baldų nusidėvėjimą, jų kainą, galimybę atlikti jų dalies remontą. Esant tokiai situacijai, teismui sprendžiant šalių ginčą lieka tik vertinti tik ieškovės pateiktus įrodymus apie naujų baldų kainą ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo principais, nustatyti nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis)

Šioje byloje nustačius, jog dėl ieškovės buto apliejimo buvo apgadinti ieškovės buto baldai, akivaizdu, jog ieškovė patyrė žalą, dėl kurios dydžio yra ginčas. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, kai yra apgadinama dalis baldų iš komplekto, turi būti vertinama ar yra galimybė pakeisti apgadintą dalį tuo pačiu išsaugant baldų komplekto vientisumą. Įvertinęs, jog ieškovė nurodė, kad baldai buvo įgyti prieš 4 metus, o byloje nepateikta jokių įrodymų leidžiančių daryti išvadą, jog galima būtų pakeisti jų dalis ir taip išsaugant jų vientisumą, teismas daro išvadą, jog apgadinus dalį ieškovės virtuvės komplekto, buvo būtina jį visą keisti.

Ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia, jog ieškovė neužsakinėjo pagal individualų užsakymą baldus, o juos pasirinko iš standartinių. Įvertinęs šias aplinkybes bet tai, jog ieškovės apgadinti baldai buvo 4 metų senumo, teismas daro išvadą, jog ieškovės patirta žala dėl apgadintų baldų turi būti nustatoma sumažinant naujų baldų kainą dėl jų nusidėjimo. Teismo vertinimu virtuvės ir vonios baldai pagal paskirtį gali tarnauti apie 15 metų, todėl kiekvienais metais jų vertė dėl nusidėvėjimo mažėja apie 7 proc. (100 proc. / 15 metų). Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovės 4 metų senumo baldai, papildomai atsižvelgiant į tai, jog butas ir baldai buvo naudojami ne ieškovės asmeniniams (šeimos) poreikiams tenkinti, o nuomai, kas papildomai padidina turto nusidėvėjimą, buvo nusidėvėję 30 proc. Visa tai leidžia teismo spręsti, jog dėl apgadintų baldų ieškovė patyrė 487,34 Eur ((113,25 Eur + 582,95 Eur) – 30 proc.) nuostolius.

Byloje esantis kvitas pagrindžia, jog ieškovė patyrė 1,94 Eur išlaidas siųsdama atsakovui pretenziją. Šios ieškovės patirtos išlaidos, teismo vertinimu, yra pagrįstos, būtinos, siekiant išspręsti ginčą neteisminiu būdu, todėl laikytinos ieškovės patirtais nuostoliais.

Dėl ieškovės negautų pajamų.

Byloje pateikta 2016 m. birželio 19 d. buto nuomos sutartis, priėmimo – perdavimo aktas, pagrindžia, jog ieškovės butas nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. buvo išnuomotas E. L., numatant 250,00 Eur dydžio nuomos mokestį per mėnesį. E. L. raštu, be jame nurodytos datos, nurodė, jog dėl 2016 m. rugpjūčio 19 d. bute įvykusio užliejimo, atsisako jame gyventi ir nuomotis. Teismo posėdžio metu ieškovė ir liudytojas S. G. pripažino, jog buto užliejimo metu nuomininkė nebuvo bute. Teismas įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus ir ieškovės pripažintą faktinę aplinkybę, jog nuomininkė nebuvo bute jo užliejimo metu, daro išvadą, jog atsakovo motyvai dėl galimai fiktyvios sutarties sudarymo ir nuomininkės nebuvimo yra neįrodyti, todėl laikomi nepagrįstais, teismas neturi jokio pagrindo šią nuomos sutartį savo iniciatyva pripažinti niekiniu sandoriu. Vien tik atsakovo abejonės ir nuomininkės nebuvimas bute užliejimo metu, tai, jog atsakovas nematė ieškovės buto nuomininkės, nesudaro pagrindo laikyti, jog byloje neįrodytas nuomos sutarties sudarymas ir ieškovės buto nuomos faktas.

Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog užliejus atsakovės butą buvo apgadinti jo baldai, pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog buvo apgadintos buto durys, lubos, sienos, grindys ir kitas turtas. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog dėl užliejimo tokiame bute tapo negalima gyventi ir naudoti jį pagal paskirtį. Dėl šių priežasčių ir būtinybės ieškovės bute atlikti remontą, ieškovė neteko galimybės šį butą nuomoti ir atitinkamai gauti nuomos mokestį. Teismo vertinimu ieškovės nurodytas 2 mėnesio terminą per kurį ieškovė prašo priteisti negautas pajamas yra protingu ir pagrįstu terminu atlikti buto remontą ir pakeisti baldus bei surasti kitą nuomininką. Visos šios aplinkybės pagrindžia, jog byloje laikoma įrodyta, jog ieškovė dėl buto užliejimo negavo 500,00 Eur nuomos mokesčio, kurį būtų gavusi už du mėnesius, jeigu nebūtų užlietas butas. Teismas taip pat įvertina tai, jog jos gavusi 500,00 Eur nuomos mokestį, ieškovė pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį turėtų mokėti 15 proc. pajamų mokestį, tokiu būdu ieškovės patirtais nuostoliai dėl negautų pajamų yra pripažįstama tik likusi suma atėmus 15 proc. pajamų mokestį, t. y. 425,00 Eur (500,00 Eur – 15 proc.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Teismui tenkinus ieškovės reikalavimą dėl 914,28 Eur (425,00 + 1,94 Eur + 487,34 Eur) nuostolių atlyginimo, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis. 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė kreipdamasis į teismą sumokėjo 54,00 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą ir pateikė įrodymus apie patirtas 80,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 126,73 Eur keliones išlaidas.

Atsakovas teismui pateikė įrodymus apie patirtas 819,95 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Teismas byloje patyrė 46,36 Eur pašto išlaidas.

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog ieškovės ir atsakovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindų jų mažinti.

Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimus, kurių suma 1198,14 Eur, o teismas tenkino reikalavimus dalyje dėl 914,28 Eur, tai iš atsakovo priteisiamos ieškovės 260,73 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) - 198,96 Eur (260,73 Eur x 914,28 Eur / 1198,14 Eur) ir 10,98 Eur pašto išlaidos proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai (46,36 Eur x 283,86 Eur / 1198,14 Eur).

Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, tai atsakovui iš ieškovės priteisiamos jo patirtos 819,95 Eur bylinėjimosi išlaidos proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai – 194,26 Eur (819,95 Eur x 283,86 EUR / 1198,14 EUR) (CPK 93 straipsnio 2 dalis), ir 35,38 Eur pašto išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (46,36 x 914,28 Eur / 1198,14 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Rimanto A. B., gim. 1961 m. sausio 12 d. 914,28 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 198,96 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai,

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 194,26 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo Rimanto A. B., gim. 1961 m. sausio 12 d., naudai.

Priteisti iš ieškovės D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 10,98 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo Rimanto A. B., gim. 1961 m. sausio 12 d. 35,38 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dariuš Lučinski