- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- AS-14-822/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03567-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Anatolijus Baranovas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl tarnybinio patikrinimo išvados kopijos pateikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pateikti tarnybinio patikrinimo išvados patvirtintą kopiją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia gauti tarnybinio patikrinimo išvadą. Teismas pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas yra Generalinės prokuratūros diskrecija. Drausminės atsakomybės taikymo klausimai priskirtini įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai. Nors tarnybinis patikrinimas pradėtas pagal asmens skundą, tačiau teisines pasekmes jis sukelia pareigūnams, kurių atžvilgiu jis pradėtas, o ne asmeniui, pagal kurio skundą tyrimas pradėtas.
Teismas pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvada priskirtina vidaus administravimo dokumentams (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 3 d.). Taigi pareiškėjo keliamas ginčas nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Tarnybinis patikrinimas siejamas su vidaus administravimo procedūra, todėl tokie duomenys pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia ir neteiktini.
Nustatyta, kad Generalinė prokuratūra 2016 m. liepos 11 d. rašte, vadovaudamasi Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (patvirtinto 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3; 2014 m. spalio 3 d. redakcija Nr. I-198) 74 punktu, pareiškėjui nepateikė tarnybinio patikrinimo išvados. Teismas pažymėjo, kad net pareiškėjui ginčijant šį raštą, jo teisių ir pareigų apimtis šioje situacijoje nepasikeistų, nes pats ginčo pobūdis rodo, kad Generalinės prokuratūros veiksmai, atliekant tarnybinį patikrinimą, pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, yra vidaus administravimo procedūra, o prokuratūra jokių valinių sprendimų pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmusi. Akcentuota, institucijos diskrecija atlikti tarnybinį tyrimą ir įvertinti jo išvadas. Teismo vertinimu ginčo išnagrinėjimas teisme neapgintų pareiškėjo teisių ar jo teisėtų interesų, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Generalinę prokuratūrą išduoti tarnybinio patikrinimo išvadą negali būti ginčo teisme objektu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pareiškėjas netinkamus prokurorų veiksmus ar priimtus sprendimus gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Teismas šiuo atveju neturi kompetencijos vertinti ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų.
II.
Pareiškėjas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pateikti tarnybinio patikrinimo išvados patvirtintą kopiją. Mano, kad prašoma išvada jam sukels teisines pasekmes. Paaiškina, kad nurodyto dokumento reikia tam, kad jis galėtų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl, jo manymu, Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorų netinkamai atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-00604-09. Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, pradėjo tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas 2016 m. liepos 4 d. Generalinei prokuratūrai pateikė prašymą pateikti tarnybinio patikrinimo išvadas (tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašą). Generalinė prokuratūra, atsakydama į šį prašymą, 2016 m. liepos 11 d. rašte, vadovaudamasi Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 74 punktu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.
Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 (2014 m. spalio 3 d. redakcija Nr. I-198) 74 punkte nustatyta, kad duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams neteikiami, tačiau duomenys apie paskirtas tarnybines nuobaudas teikiami teisės aktų nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo 2016 m. liepos 4 d. kreipimasis į prokuratūrą iš esmės yra prašymas dėl informacijos apie tarnybinį patikrinimą pateikimo. Asmens teisę gauti informaciją, šios teisės įgyvendinimo tvarką, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas arba Įstatymas). Generalinė prokuratūra yra valstybės institucija, todėl jos atžvilgiu taikytinos Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos, taigi atsakovas turi teikti informaciją pagal Teisės gauti informaciją įstatyme nustatytą tvarką ir terminus, o tuo atveju, jei prašoma informacija nedisponuoja, persiųsti prašymą kompetentingai institucijai, kuri turi prašomą informaciją arba atsisakyti ją teikti, nurodydamas atsisakymo pagrindą (Teisės gauti informaciją įstatymo 3, 12–16 straipsniai). Pažymėtina, kad Teisės gauti informaciją įstatymo 19 straipsnis numato, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti įstaigos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010). Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1698/2010, 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).
Taigi tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu gali būti nuspręsta, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą. Teismas, spręsdamas, ar kreipęsis dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo asmuo turi jo nurodytas teises bei įstatymų saugomus interesus ir ar šios teisės bei interesai objektyviai yra pažeisti pareiškėjo nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi skundo atitikimo kitiems ABTĮ reikalavimams įvertinimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.