- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- 1S-62-932/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- V. D.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-214 netaikyti nuteistajam V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžiu V. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį bei jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Nuosprendžiu iš dalies patenkintas civilinis ieškinys ir I. D. naudai priteista 10 000 Lt (2 896,2 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartimi buvo ištaisyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaida ir išspręstas klausimas dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio, iš V. D. priteisiant 1 592,80 Lt (461,30 Eur) Valstybinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.
2. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartimi nuteistojo V. D. ir nukentėjusios I. D. apeliaciniai skundai buvo patenkinti iš dalies – iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad V. D. terorizavo žmogų, grasindamas padaryti pavojingą turtui veiką; nukentėjusiajai I. D. iš nuteistojo V. D. priteista neturtinė žala padidinta nuo 10 000 Lt (2 896,2 Eur) iki 20 000 Lt (5 792,4 Eur); Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis panaikinta, Valstybinei ligonių kasai pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartimi nuteistojo V. D. kasacinis skundas tenkintas iš dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartis pakeisti iš dalies – Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
4. Nuteistasis V. D. bausmę vykdyti pradėjo 2020 m. vasario 4 d., jo bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. vasario 4 d. Įstatyme numatytą vieną trečdalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2021 m. vasario 4 d.
5. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 59-214 nutarta netaikyti nuteistajam V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
6. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis V. D. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau šio teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartimi skundas buvo atmestas.
6.1. Apylinkės teismas konstatvo, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas (priimtas laikantis lygtinio paleidimo nagrinėjimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų), motyvuotas, priimtas įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus bei nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, be to, priešingai nei nurodė nuteistasis, buvo įvertinta ir jo finansinė padėtis. Priimant sprendimą nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgta į V. D. charakterizuojančių aplinkybių visumą, sprendimas yra tinkamas ir motyvuotas.
6.2. Skundžiamoje nutartyje teismas vertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas nustatė, kad ši rizika yra vidutinė, nuo pirminio vertinimo (2020 m. lapkričio 13 d.) iki pakartotinio vertinimo (2021 m. gegužės 24 d.) sumažėjo tik labai nežymiai. V. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didžiąja dalimi sudaro būtent dinaminiai, o ne statiniai veiksniai, kas reiškia, jog yra galimybė mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau pastaruoju metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika kito tik nežymiai. Teismas pažymėjo, kad galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals.
6.3. Priimdamas sprendimą teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog nuteistasis kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažįsta, slapstėsi nuo teisėsaugos, nepakankamai įvertina savo elgesio pasekmes, kas nesuteikia pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, priešingai, nei teigiama skunde, Komisija vertino visą asmens byloje esančią medžiagą, t. y. ir teigiamai charakterizuojančius duomenis (nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su seserimi ir partnere, įgijo profesiją, mokosi, dirba pataisos įstaigoje, stebėtos didesnės nuteistojo pastangos vykdyti jam rekomenduojamas intervencines priemones, nukreiptas į smurtinio elgesio rizikos valdymą, nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje bei pozityvaus užimtumo priemonėse). Teismas taip pat pažymėjo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis taip pat buvo darbingas ir dirbantis, turintis gyvenamąją vietą, šeimą, visgi šios aplinkybės nestabdė nuteistojo elgtis teisei priešingu būdu. Atsižvelgiant į tai, nurodyti veiksniai, teismo vertinimu, nelaikytini lemiamais ir esminiais sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo ar netaikymo.
6.4. Skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismo vertinimu, byloje esančių nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus jo elgesio pokyčius, nepakanka ir jos nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus V. D. iš pataisos įstaigos lygtinai, pastarasis laisvėje bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai
7. Pateiktu skundu nuteistasis V. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį bei Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 59-214 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
7.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo nutartis yra neobjektyvi, priimta visapusiškai neįvertinus reikšmingų aplinkybių, joje išdėstyti motyvai yra prieštaringi, tokia nutartimi yra kuriamas ydingas precedentas. Teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 109 straipsnio 1 daliai, BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytiems bausmės tikslams. Teismas nutartį grindė ne teisiniais argumentais, o psichologiniais motyvais apie aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pasak nuteistojo, teismas be jokio pagrindo neskyrė dėmesio jo daromai pažangai ir elgesiui, dominuojantiems jo charakterio bruožams, neatsižvelgė į resocializacijos ir integracijos svarbą, nepagrįstai sureikšmino jo padaryto nusikaltimo sunkumą. Nebuvo vertinama ir tai, kad jis pripažįsta savo kaltę, turi aiškius tikslus ir siekius. Nors buvo aprašyta teigiama jo charakteristika, skundžiama nutartimi vis tiek buvo priimtas jam nepalankus sprendimas.
7.2. Skunde pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekelia jai jokio pavojaus, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės. Akcentuojama, kad lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma jam atliekant bausmę švelnesnėmis už laisvės atėmimą sąlygomis, vykdant asmens laisvės suvaržymus ir apribojimus bei priežiūrą. Laisvėje probacijos tarnybos taikomos resocializacijos ir adaptacijos programos yra žymiai naudingesnės ir aktualesnės, negu taikomos pataisos namuose.
7.3. Nuteistasis teigia, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką valstybės privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba turi įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Lygtinis paleidimas nagrinėjamu atveju turi būti taikomas dar ir dėl Lietuvos pataisos įstaigose egzistuojančių blogų įkalinimo sąlygų.
7.4. Skunde gausiai cituojama teismų praktika, kurioje pabrėžiama, kad vien tik nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis negali būti pagrindu netaikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Be to, teismų praktikoje sutinkami pavyzdžiai, kai net ir turėdami galiojančių nuobaudų asmenys yra paleidžiami lygtinai, tuo tarpu jis nuobaudų apskritai nėra gavęs. Nuteistasis teigia įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jam nesuprantama, ką dar turi padaryti, kokius dar kriterijus jis turi atitikti, kad galėtų būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
8. Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.
III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo V. D. skundas atmetamas.
9. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus) asmenys, nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo, yra atlikę vieną trečdalį paskirtos bausmės ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžiu nuteistajam V. D. buvo paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams. Šią bausmę jis atlieka nuo 2020 m. vasario 4 d., bausmės vykdymo pabaiga numatyta 2023 m. vasario 4 d. Įstatyme numatytą bausmės minimumą – vieną trečdalį bausmės V. D. atliko 2021 m. vasario 4 d. Tai reiškia, kad jis atitinka formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
10. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (pvz., padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima padaryti išvadą, jog nuteistasis yra pakeitęs savo elgesį tiek, kad realus jo izoliavimas nuo visuomenės nebėra būtinas, toliau jį taisyti galima šiam net ir nesant izoliuotam nuo visuomenės. Atitikimas formalioms įstatyme numatytoms sąlygoms nėra savaiminis pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, jei nuteistasis yra vertas tokio teismo pasitikėjimo ir teismas pripažįsta, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis gebės šį pasitikėjimą pateisinti. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama jo socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
11. Nuteistasis skunde nesutinka su priimtu sprendimu netaikyti lygtinio paleidimo ir mano, kad toks sprendimas yra neobjektyvus, nemotyvuotas, priimtas visapusiškai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo pozicijai. Įvertinus nuteistojo skundo turinį, skundžiamos nutarties, o taip pat ir Komisijos nutarimo turinį, aukštesnysis teismas daro priešingą išvadą, t. y. sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas, priimtas tinkamai įvertinus pateiktą socialinio tyrimo išvadą ir nuteistojo asmens bylos medžiagą. Nors toks sprendimas ir neatitinka nuteistojo asmeninių lūkesčių, tačiau jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo jį panaikinti.
12. Jau minėta, kad atitikimas formalioms įstatyme numatytoms sąlygoms savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Taikant taikyti lygtinį paleidimą, būtina nustatyti ir materialiąsias lygtinio paleidimo sąlygas, o būtent tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat žemą nusikalstamo elgesio riziką arba padarytą akivaizdžią pažangą ją mažinant. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu buvo vertinama ne kartą. 2020 m. lapkričio 13 d. atlikto vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika – 72 balai (statiniai – 20 balų, dinaminiai – 52). 2021 m. gegužės 24 d. atlikto vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika – 71 balas (statiniai – 20 balų, dinaminiai – 51). Paskutinio vertinimo, atlikto 2021 m. lapkričio 15 d., metu taip pat konstatuota vidutinė rizika (rizikos balai nenurodyti). Taigi matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu iš esmės buvo stabili, ji niekada nesiekė žemos rizikos lygio ir buvo vidutinė.
13. Vertindamas nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu teismas pažymi, kad jo elgesys atitiko režimo reikalavimus – V. D. per visą bausmės atlikimo laikotarpį nė karto nebaustas drausmine tvarka, vieną kartą yra paskatintas. Bausmės atlikimo metu dirbo, įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesiją, šiuo metu mokosi santechniko specialybės. Iš darbo užmokesčio yra išskaičiuojama suma pagal vykdomąjį dokumentą dėl vaiko išlaikymo išieškojimo, savarankiškai yra sumokėjęs 20 eurų, nurodo, kad sesuo jauniausiajai jo dukrai gimtadienio ir Kalėdų proga perveda po 50 eurų. Palaiko ryšius telefonu su seserimi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. D. įgyvendina individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, pastaruoju metu aktyviau įsitraukia į resocializacijos procesą. Teismas šias aplinkybes vertina neabejotinai teigiamai, vis tik jų nepakanka spręsti, kad nuteistasis jau yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
14. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba suvokti, kokie konkretūs jo veiksmai ar neveikimas nulėmė jų atsiradimą ir spręsti jas pasirenkant tam tinkamus modelius. Nors nuteistasis deda tam tikras pastangas, t. y. pastaraisiais metais yra stebimas nuteistojo didesnis įsitraukimas į tikslinių intervencinių priemonių vykdymą, kurių pagalba siekiama valdyti aktualius su mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės, nuostatų sritimis siejamus kriminogeninius poreikius, vis tik šiose srityse dar nėra stebima pakankama nuteistojo pažanga. Susipažinus su socialinio tyrimo išvada matyti, kad nuteistasis stokoja kritikos sau, negeba įžvelgti savyje trūkumų, koreguotinų savybių, nėra linkęs identifikuoti probleminių sričių ar sunkumų, dėl visų gyvenime nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių yra linkęs kaltinti aplinką, stokoja empatijos, gebėjimo konstruktyviai spręsti kylančias problemas. Aukštesniojo teismo vertinimu, visa tai atsispindi nuteistojo požiūryje į jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jas kilusią teisinę atsakomybę. Po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis net 10 metų niekur oficialiai nedirbo, nuolat keitė gyvenamąją vietą ir taip vengė bausmės atlikimo (kaip pats nurodo, tikėdamasis, jog sueis bausmės vykdymo senaties terminas), taip pat vengė nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo bei alimentų mokėjimų (pastarųjų nurodo nemokėjęs apie 7 metus). V. D. nei teisminio nagrinėjimo metu, nei praėjus daugiau nei dešimtmečiui po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažįsta, ją kategoriškai neigia (skunde nepagrįstai nurodoma neva kaltę pripažįsta). Pasak paties nuteistojo (tai nurodoma socialinio tyrimo išvadoje) bausmę atlieka dėl to, kad „jį apgavo, susimokė prieš jį, atėmė butą“. Toks nuteistojo požiūris kelia pagrįstas abejones, ar pastarasis mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės nuostatų srityse geba adekvačiai vertinti save, savo elgesį su aplinkiniais, suprasti savo netinkamų veiksmų galinčias iškilti neigiamas pasekmes, tiek teisinę, tiek moralinę atsakomybę dėl savo netinkamo elgesio. Nors, kaip minėta, nuteistasis deda tam tikras pastangas (dalyvauja užsiėmimuose, konsultacijose), vis tik mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės nuostatų srityse dar nėra padaręs tokios pažangos, kurią būtų galima laikyti akivaizdžia, sudarančia pagrindą teismui manyti, jog ateityje V. D. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
15. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo skunde nurodytu argumentu, jog nusikaltimo sunkumas negali būti savaimine priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos. Šiam argumentui aptarti nuteistasis skunde skiria nemažą dėmesį, atitinkamai cituoja teismų praktiką, tačiau pastebėtina, jog nei Komisija, nei žemesnysis teismas nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumo nelaikė nei vienintele, nei lemiama priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Kiti skunde dėstomi argumentai yra labiau bendro pobūdžio. Nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvieno to prašančio nuteistojo atžvilgiu. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Šiuo atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nėra stebima, todėl taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo V. D. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo.
16. Taigi, įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartis, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-214, yra pagrįsta ir teisėta, nėra teisinio pagrindo ją panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.