- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- 2-862-633/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- V. K.
dalyvaujant : ieškovui T. K., jo atstovui advokatui R. B., o atsakovei V. K. nedalyvaujant (apie bylos nagrinėjimą jai tinkamai pranešta), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal T. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl santuokos nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. K. prašo teismą : a) santuoką, įregistruotą 2012-01-13 Kazlų Rūdos sav. CMS, akto įrašo Nr. 2, tarp jo ir atsakovės nutraukti dėl atsakovės kaltės, b) jam palikti santuokoje turėtą prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini), o dėl šeimos iširimo kaltai atsakovei grąžinti ikisantuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), c) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, - 139 lt. sumokėto valstybei žyminio mokesčio.
Teismo posėdyje ieškovas T. K. paaiškino, kad vaikų su atsakove neturi, nuo 2012 m. balandžio jų šeima faktiškai yra iširusi, – prieš tokį laiką atsakovė paliko ieškovą, nuo tada jųdviejų šeima visiškai nebesirūpina, išsikėlė gyventi pradžioje pas savo seserį į kitą savivaldybę, o vėliau išvyko išviso jam nežinoma kryptimi, kur šiuo metu ji randasi, jam nežinoma. Jiems gyvenant dar kartu pas jo, ieškovo, tėvus, atsakovė, būdama 13 m. vyresne ir valdinga moterimi, pradėjo primetinėti savo valią bendro ūkio tvarkyme, santykiuose su jo, ieškovo, tėvais ir kt. artimaisiais, nesiskaitė su jo, kitokia, nuomone, svarbius šeimos klausimus dažniausiai ėmė spręsti pati viena su juo netgi nepasitardama, dėl ko netrukus po santuokos sudarymo ėmė kilti ir dažnėti jų nesutarimai, ginčai, barniai. Tačiau jis, ieškovas, dar prašė atsakovę bandyti taikytis, netgi tuomet, kai ši jau buvo išsikėlusi pas seserį, tačiau atsakovė atsisakiusi atnaujinti jų bendrą gyvenimą. Palikti šeimą buvo tik pačios atsakovės apsisprendimas, jis jos neskatinęs ir nevijęs. Dėl šių priežasčių jis įsitikinęs, kad šeima iširo galutinai, atnaujinti bendrą gyvenimą galimybių nėra, dėl to santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra dar pakankamai jauni ir darbingi, todėl tarpusavio išlaikymui pagrindų nėra, tokio ieškovas pats ir nereikalaujantis, bendro ir dalintino turto šalys taip pat nėra įgiję, neturi ir bendrų solidarių prievolių kreditoriams.
Atsakovė V. K. bylos procese visiškai nedalyvavo – nepateikė teismui jokio atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo be svarbių priežasčių ir teismo posėdyje, jokių prieštaravimų ieškovo reikalavimams taip pat jokia forma nepareiškė.
Posėdyje išklausęs ieškovą, jo atstovą ir ištyręs jų į bylą dispozityviai teiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia nustatęs tokias faktines bylos aplinkybes: ieškovas ir atsakovė 2012-01-13 sudarė santuoką Kazlų Rūdos sav. CMS, įrašo Nr. 2, viešuose registruose registruotos bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės, dalintinos teismo sprendimu, nėra, abu yra darbingi ir nėra reikalingi vienas kito išlaikymo, santuokoje gimusių vaikų nėra, atsakovė nuo 2012 m. balandžio mėnesio (daugiau nei pusė metų) šeimą su viskam paliko ir visiškai ja nesirūpina, nesidomi. Beveik per visą nors ir labai trumpą bendro gyvenimo laiką atsakovė ieškovo tvirtinimu, kas jokiais kitais bylos duomenimis nėra paneigta, nebuvo jam lojali, nerodė deramos pagarbos, nerėmė jo moraliai, bet atvirkščiai, stengėsi primesti namų ūkio tvarkyme ir santykiuose su ieškovo artimaisiais savąją nuomonę, nepaisė, o daugeliu atvejų netgi neklausė ieškovo nuomonės ir svarbiausius jų bendrus šeimos klausimus sprendė tik savo nuožiūra, ir galop daugiau nei prieš pusę metų savo apsisprendimu ir valia paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina, netgi nepraneša savo buvimo vietos.
Faktinių duomenų vertinimas ir sprendimo teisiniai argumentai. Vertindamas ieškovo rašytinius (ieškinio pareiškime) ir žodinius (teismo posėdyje) paaiškinimus byloje, teismas konstatuoja, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės yra iširusi galutinai, jų tolimesnis bendras vedybinis gyvenimas nebegalimas, jie jau kuris laikas neveda bendro ūkio, nebeturi visiškai jokių bendrų interesų, gyvendami atskirai vienas nuo kito nebegyvena bendro vedybinio gyvenimo, netgi nebendrauja, teismo vertinimu, ieškovas, kuris netgi nežino kur jau kuris laikas yra atsakovė, yra tvirtai apsisprendęs kartu nebegyventi, reikalaujantis santuoką nutraukti kuo greičiau ir taikytis atsisakantis savo paties interesais, todėl terminas ieškovui ir atsakovei susitaikyti neskirtinas ir jų santuoka nutrauktina iš karto, - tik toks sprendimas šioje situacijoje geriausiai atitiks abiejų sutuoktinių interesus.
Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 2 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo nebegalimas. To pačio straipsnio 3 d. yra įtvirtinta ir kt. prezumpcija, jog sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau nei metus ja visiškai nesirūpina (šios bylos atveju yra suėję kiek daugiau nei pusė šio termino). Teismas sprendžia, jog ieškovas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos CPK 178 str., savo rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais pakankamai ir leistinai įrodė byloje, jog yra pagrįsti jo kaltinimai atsakovei, numatyti pirmojoje bei iš dalies ir antroje minėtose prezumpcijose, - atsakovė šių ieškovo kaltinimų byloje neginčijo ir nenuginčijo. Dėl šios priežasties teismas šioje situacijoje, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros vertinimo principu, sprendžia, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, todėl būtent tokiu ieškovo reikalaujamu pagrindu ji ir nutrauktina.
Išlaikymo sau byloje nereikalauja nei ieškovas, nei atsakovė, - pagrindo dėl jo spręsti nenustatė ir teismas, dalintino santuokos nutraukimo metu bendro turto, neįvykdytų solidarių prievolių kreditoriams bylos duomenimis nėra.
Kadangi kalta dėl šeimos iširimo pripažįstama atsakovė ir bendrų vaikų šeimoje nėra, tai teismas neturi pagrindo netenkinti antrojo iš sutuoktinių, šiuo atveju ieškovo, prašymo po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ne šiuo metu turimą santuokoje iš jo, tačiau grąžinti iki santuokos jos turėtą pavardę (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 2 d.).
Kadangi ieškovo pagrindiniai reikalavimai tenkinami visiškai, jo reikalavimu atsakovė pagal įstatymą turi pareigą jam kompensuoti ir patirtas bylos procese bylinėjimosi išlaidas, kurias šiuo atveju sudaro dokumentu pagrįstas 139 lt. mokėtas valstybei žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).
Šioje byloje atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro 22,62 Lt bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ieškinį tenkinant visiškai, šias išlaidas privalo atlyginti nuo tokių mokėjimo įstatymu neatleista atsakovė (Lietuvos respublikos CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 279, 307 ir 385 str.str., teismas
nusprendė:
1. Santuoką, sudarytą 2012 m. sausio 13 d. Kazlų Rūdos sav. CMS, akto įrašo Nr. 2, tarp ieškovo T. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. K., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovės V. K. kaltės.
2. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokoje turėtą ir prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovei grąžinti jos iki santuokos turėtą pavardę (duomenys neskelbtini).
3. Priteisti iš atsakovės V. K. (po santuokos nutraukimo,-duomenys neskelbtini), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) vieną šimtą trisdešimt devynis litus (139 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui T. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
4. Priteisti iš atsakovės V. K. (po santuokos nutraukimo,-duomenys neskelbtini), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) dvidešimt du litus 62 ct. (22,62 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama, - į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.