Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-373-120-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-09
Bylos Nr.
1A-373-120-2012
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-01149-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Majauskienė (pirm.), Romualdas Lincevičius, Algimantas Smolskas
Nuteistasis
Š. R.
Nukentėjusysis
V. B.
Pranešėja Regina Majauskienė Byla Nr.1A-373-120/2012Teisėja Lidija Deksnienė Proceso Nr. 1-61-1-01149-2009-5Procesinio sprendimokategorija: 2.4.6.;(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2012 m. gegužės 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Algimanto Smolsko, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam Š. R., jo gynėjui advokatui Albertui Trumpuliui, vertėjai Veronikai Rybalčenko, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo Š. R. apeliacinį skundą dėl 2012 m. vasario 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo ŠIRVAN RZAJEV pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 2 ( dvejiems) metams, įpareigojus Š. R. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – viso bausmės vykdymo atidėjimo metu draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios V. B..

Tenkintas civilinis ieškinys ir iš Š. R., a.k(duomenys neskelbtini) Policijos Departamentui prie LR VRM priteista 6109,56 Lt ( šeši tūkstančiai vienas šimtas devyni litai 56 ct) ekstradicijos išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. R. pagal BK 145 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 19 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame jo paties vairuojamajame automobilyje, Jonavoje, žodinio konflikto su nukentėjusiąją V. B. metu, reikalaudamas nukentėjusiosios grįžti gyventi pas jį, grasino padaryti sveikatai pavojingą veiką- sutrikdyti sveikatą ir ranka sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į veidą, po to nuvežė nukentėjusiąją prie Beržų tvenkinio, esančio Šilų k., Šilų sen., Jonavos r., ir mojuodamas atsuktuvu pagrasino juo nukentėjusiajai padaryti sveikatai pavojingą veiką- sutrikdyti sveikatą, t.y. baugino nukentėjusiąją V. B. naudodamas jos atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą;

toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. pavasarį, vakaro metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas A. B. priklausančiame sodo namelyje(duomenys neskelbtini), Mardošiškių k., Kulvos sen., Jonavos r., žodinio konflikto su nukentėjusiąja V. B. metu, reikalaudamas nukentėjusiosios grįžti gyventi pas jį, užsimojęs malkos pliauska, pagrasino ja V. B. padaryti sveikatai pavojingą veiką-sutrikdyti sveikatą, t.y. baugino nukentėjusiąją V. B. naudodamas jos atžvilgiu psichinę prievartą;

toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. vasaros pradžioje, vakaro metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas A. B. priklausančiame sodo namelyje Nr. (duomenys neskelbtini), ir kieme, sodų bendrijoje „ Paneriai“ adresu Mardošiškių k., Kulvos sen., Jonavos r., žodinio konflikto su nukentėjusiąją V. B. metu, reikalaudamas nukentėjusiosios grįžti gyventi pas jį, grasino padaryti sveikatai pavojingą veiką- sutrikdyti sveikatą ir pargriovęs nukentėjusiąją ant grindų, rankomis spaudė jos kaklą, jai bandant pasprukti, kieme pavijęs nukentėjusiąją pargriovė ją ant žemės, jėga nutempęs nukentėjusiąją už namo vėl rankomis spaudė jos kaklą, po to, jėga nuvedė nukentėjusiąją į namelį, ją terorizavo naudodamas psichinę prievartą, sakydamas: „užmušiu“, „padarysiu invalidę“, „padarysiu tave tokią, kad niekas į tave negalės žiūrėti“, t.y. terorizavo ir baugino nukentėjusiąją V. B. naudodamas jos atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą;

toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009 m. gruodžio 3 d., apie 14.00 val., būdamas A. B. priklausančiame sodo namelyje Nr.(duomenys neskelbtini), esančiame sodų bendrijoje „Paneriai“, Mardošiškių k., Kulvos sen., Jonavos r., žodinio konflikto su nukentėjusiąją V. B. metu, reikalaudamas nukentėjusiosios grįžti gyventi pas jį, ir išsakydamas grasinančio pobūdžio žodžius „mano kantrybė baigėsi, tu mane davesi“, baugino nukentėjusiąją naudodamas jos atžvilgiu psichinę prievartą. Taip, tokiu būdu terorizavo nukentėjusiąją V. B. grasindamas ją suluošinti ir sistemingai baugino nukentėjusiąją naudodamas jos atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-02-09 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismas, netinkamai ištyręs ir įvertinęs parodymus, priėmė šališką ir paremtą prielaidomis, nuosprendį.

Nusikalstamos veikos už kurią yra nuteistas, jis nepadarė, nes V. B. neterorizavo. V. B. yra jo faktinė žmona. Buitinių konfliktų tarp jų būdavo, bet tikslo ją bauginti, jis neturėjo ir to niekada nedarė. Pripažįsta su V. B. ir dukra buvęs nuvažiavęs prie tvenkinio, kur tarp jų kilo ginčas. To ginčio iniciatorė buvo pati V. B.. Konfliktas vyko jam automobilyje taisant grotuvą, todėl jo rankose atsuktuvas ir buvo, bet juo jis nukentėjusiai nesudavė ir negrasino. Sužalojimų V. B. padarymas nenustatytas, įrodymų, jog jis ją sumušė ir grasino, taip pat nėra, todėl pagal šį epizodą jis turi būti išteisintas.

2009 metų pavasarį bei vasarą jis, sodo namelyje, jis A. B. taip pat negrasino ir josios nesmaugė. Teismas, pripažindamas jį kaltu, vadovavosi vien tik nukentėjusiosios abejotinais parodymais, kurių objektyvūs faktiniai duomenys nepatvirtina, tad ir šioje dalyje jis nuteistas nepagrįstai..

2009-12-03 sodo namelyje V. B. jis taip pat negrasino ir josios nebaugino. Tokių veiksmų padarymo jokie faktiniai duomenys irgi nepatvirtina.

Teismas jo veiksmuose sistemingumą įžvelgė be pagrindo, nes pirmasis jam inkriminuotas epizpdas padarytas 2005-07-19, antrasis - 2009 pavasarį- vasarą, o trečiasis – gruodžio mėnesį. Su nukentėjusiaja jis yra susilaukęs dviejų vaikų. Abu vaikai yra nepilnamečiai, tad, uždraudus jam prisiartinti prie V. B., jis negalės bendrauti su vaikais. Kad bendrauti su vaikais, jis turi dėl to su V. B. susitarti, aptarti su ja bendravimo su vaikais būdą, paimti vaikus iš motinos ir juos jai gražinti. Todėl, pasak jo, draudimas bendrauti su nukentėjusiąja, prieštarauja bausmės paskirčiai.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo ir tai, kad jis yra dirbęs Vokietijoje. Lietuvoje darbo negauna. Uždraudus jam išvykti iš gyvenamosios vietos, jis praranda pragyvenimo šaltinį, galimybę dirbti bei išlaikyti save ir vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai Š. R. pripažino kaltu bei nubaudė.

Pagal BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų panaudodamas psichinę prievartą. Bet kurio iš šiame įstatyme numatyto veiksmo atlikimas duoda pakankamą pagrindą veikos kvalifikavimui pagal BK 145 str. 2 d.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.

Darydamas šią nusikalstamą veiką, kaltininkas, psichinės prievartos pagalba siekia nukentėjusį įbauginti, atkeršyti jam ir pan.

Atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti, grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai, t.y., grasinimas išsakytas būtų konkrečiam asmeniui ir, kad jis būtų realus. Grasinimas nebūtinai išreiškiamas žodžiais. Konkliudentiniais veiksmais grasinimas nužudyti taip pat gali būti padarytas.

Šios nusikalstamos veikos subjektyviosio pusės požymis – kaltė – pasireikšti turi tiesiogine tyčia, tad kaltininkas turi suprasti, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti padaryti realiai ir, kad kaltininkas nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

2009 m. gruodžio 4 d. V. B. protokolo-pareiškimo turinys rodo, kad už tai, jog 2009 m. gruodžio 3 d. apie 14 val Š. R., jai ir vėl atsisakius pas jį sugrįžti, sakydamas, jog jo kantrybė baigėsi, jog ji jį daves, grasino ją nužudyti, prašė šį už tai nubausti (t. 1, b.l. 1).

Tai ji pakartojo ir duodama parodymus 2009 m. gruodžio 4 d. liudytojo apklausos metu (t.1, b.l. 46-47). 2010 m. sausio 6 d. liudytojo papildomos apklausos metu V. B. parodė, kad grasinimo ją nužudyti Š. R. neišsakė, tik užsiminė, kad jam baigėsi kantrybė (t.1, b.l. 48), o 2010 m. vasario 17 d. liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad 2009 m. gruodžio 3 d. Š. R. grasino ją nužudyti sakydamas, jog „mano kantrybė baigėsi, tu mane davesi“ (t.1, b.l. 49-50).

2009 m. gruodžio 4 d. liudytojo apklausos metu nukentėjusi V. B. taip pat parodė ir tai, kad jai Š. R. palikus ir su vaikais išsikėlus gyventi pas mamą, Š. R. ją ėmė persekioti, grasinti nužudyti, sužaloti , jei ji pas jį, negrįž. Vieno apsilankymo metu sugriebė ir užsimojo ant jos pliauska, bet nesudavė, nes matė vaikai (t.1, b.l. 46, ).

2009 m. pradžioje jai ir vėl atsisakius pas jį sugrįžti, jis, pargriovęs ją ant grindų, smaugė. Jai ištrūkus ir išbėgus į lauką, jis ją lauke pargriovęs taip pat smaugė. Atbėgusiam vaikui ėmus verkti, jis įsitempė į namus ir pralaikė iki ryto, kad ji nesikreiptų į policiją (t.1, b.l. 46-47).

2009 m. lapkričio mėnesio pradžioje atvažiavęs Š. R. broliis liepė jai pasisaugoti. Sakė, kad kaltinamasis ketina ją nužudyti ir pats nusižudyti (t.1, b.l. 47).

2005 m. liepos 20 d. nukentėjusios protokolo pareiškimo policijai bei 2005 m. liepos 22 d. josios liudytojo apklausos protokolo turinys (t.1, b.l. 58-63) rodo, kad nukentėjusi V. B. dėl apelianto 2005 m. liepos 19 d. veiksmų (nuteistasis automobilyje, sudavė jai į galvą, terorizavo ją reikalaudamas ryšių su juo nenutraukti, grasino užmušti, puolė ją atsuktuvu) buvo kreipusis į policiją.

2005 m. liepos 22 d. R. R. liudytojo apklausos protokolo turinys rodo, kad šis pripažino įvykio dieną trenkęs nukentėjusiai per veidą, bet aiškino to padaryti nenorėjęs. Konflikto metu jam šnekėant su nukentėjusiąja ir mosikuojant rankomis, ši netyčia linktelėjo, o tada jis jai ir pataikė į veidą. Į šoną jis nukentėjusiai taip pat teigė netrenkęs, bet, griebdamas už drabužių, jis mėginęs ją, bebanbdančią iš automobilio išlipti, sulaikyti. Šiai rėkiant ir keikiant jį, liepęs užsičiaupti ir nešaukti. Atsuktuvą rankoje turėjęs, bet juo nukentėjusiai negrasinęs (t.1, b.l. 64-66).

2005 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys rodo, kad, nenustačius sužalojimų padarymo ir konstatavus nuteistojo R. R. veiksmuose BK 140 str. 1 d. nusikaltimo buvimą, ikiteisminio tyrimo atlikimas nutrauktas, nukentėjusiai pranešus, jog ji dėl R. R. veiksmų į teismą kreiptis gali privataus kaltinimo tvarka (t.1, b.l. 67).

Tokias šio įvykio aplinkybes nukentėjusioji V. B. pakartojo ir kitose apklausose bei duodama parodymus šioje pirmos instancijos teisme, tad pagrindo josios parodymais šioje dalyje netikėti, teismas neturėjo.

Tuo tarpu apelianto parodymai pastoviais nebuvo. Pvz.: jis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tvirtino 2005 m. liepos 19 d.su sugyventine buvęs prie ežero, atsuktuvu taisęs automobilyje magnetolą ir dėl kažkotai susiginčijęs su nrkentėjusiąja, bet atsuktuvu jai negrasinęs ir josios nemušęs.

2007 m. rugpjūčio 14 d. nukentėjusios V. B. protokolo-pareiškimo policijai turinys rodo, kad, prašydama su Š. R. pravesti pokalbį ir jį oficialiai įspėti, nukentėjusioji skundėsi tuo, kad šis, reikalaudamas, jog ji iš namo kiemo tuoj pat eitų į namus, trenkė jai kumštimi į veidą ir prievarta tempė ją į namus. Neteisėti jo veiksmai nutraukti buvo atvykusių policijos pareigūnų (t.1, b.l. 69-70)

Dėl šio įvykio ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 1 d. pradėti taip pat buvo atsisakyta, o nukentėjusiai pasiūlyta į teismą kreiptis privataus kaltinimo tvarka, o Š. R. 2007 m. rugpjūčio 14 d. oficialiu įspėjimu buvo įspėtas, bet įspėjime pasirašyti, jis atsisakė (t.1, b.l. 71 ir 73).

2009 m. kovo 26 d. nukentėjusios V. B. pareiškimo turinys rodo, kad ši, teigdama, jog su Š. R. negyvena 2 metus, skundėsi tuo, jog šis nepalieka josios ramybėje, kasdieną ją seka, terorizuoja, gąsdina ją užmušiąs, verčia per prievartą būti su juo ... (t.1, b.l. 75). Duodamas dėl šio įvykio paaiškinimus, Š. R. pripažino dėl savo netinkamo elgesio V. B. atžvilgiu esąs oficialiai įspėtas ir neigė grasinęs bei gąsdinęs nukentėjusią (t.1, b.l. 78-79). Konstatavus, kad tarp R. R. ir V. B. žodinis konfliktas vyko bute ir dėl to viešoji tvarka pažeista nebuvo, medžiagos tyrimas buvo užbaigtas (t.1, b.l. 80), V. B. pranešant, kad su Š. R. pravedus prevencinio pobūdžio pokalbį, šis dėl josios atžvilgiu netinkamo elgesio yra oficialiai įspėtas.

Liudytojos A. B. parodymai rodo, kad apeliantas, reikalaudamas, jog V. B. sugrįžtų pas jį, jai to nepadarius, grasino šią pasmaugti, rodydamas josios nuotrauką, ieškojo V. B. Anglijoje.

Liudytoja S. M. parodė mačiusi ant V. B. kaklo kraujosrūvas, sutrūkinėjusius akių kapiliarus bei sumušimų žymes. Iš V. B. sužinojusi, kad ją smaugė ir mušė R. R..

Visus šiuos faktinius duomenis teismas įvertino teisingai.

Vartodamas prieš nukentėjusią smurtą, reikalaudamas, kad ši sugrįžtų gyventi pas jį, ieškodamas jos, grasindamas ją nužudyti, sužaloti, kaltinamasis nukentėjusią terorizuodavo. Dėl grasinimo ir smurto vartojimo, jis buvo oficialiai įspėtas. Su juo dėl to taip pat pravestas buvo ir pokalbis, tačiau nuteistasis savo neteisėtų veiksmų nenutraukė ir darė juos ne vieną kartą, tad grasinimų realumu abejoti nukentėjusi pagrindo neturėjo. Abejonių nekyla, kad, būdamas sveiko proto, Š. R. suvokė, tokiais savo veiksmais keliantis nukentėjusiajai baimę dėl jos ir jos artimųjų gyvybės, sveikatos, verčiantis ją nuolat nesaugiai jaustis, ir to norėjo, todėl apelianto veika pagal BK 145 str. 1 d. kvalifikuota yra pagrįstai. Veikos kvalifikavimui pagal BK 145 str. 1 d. pakanka bent vieno tokio grasinimo fakto nustatymo. Teismo išnagrinėtoje byloje tokie, esant nepasibaigusiai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, atvejai konstatuoti keturi, tad pagrindo skundo tenkinimui ir jo išteisinimui, nėra.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad, teismui uždraudus jam viso bausmės vykdymo atidėjimo metu prisiartinti prie nukentėjusios, pažeisti yra bausmės tikslai ir jis dėl to negalės bendrauti su vaikais, taip pat nepagrįsti. Draudimas prisiartinti prie vaikų motinos bei ieškoti su ja ryšių, kelio, įstatymų nustatyta tvarka išsispręsti ir nusistatyti bendravimo bei rūpinimosi savo vaikais, kelių, neužkerta.

Apelianto netenkina taip pat ir tai, kad nubaudęs jį realia laisvės atėmimo bausme ir BK 75 str. pagrindu, josios vykdymą 2 metams atidėjęs, teismas, įpareigojęs jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, tačiau pagrindo ir šioje dalyje teismo nuosprendį laikyti nepagrįstu, taip pat nėra.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo atveju, nuosprendžio įvykdymo procesą sudaro nuteistajam skirtų įpareigojimų įvykdymo per teismo nustatytą laiką kontrolė ir jo elgesio priežiūra per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, ir galutinis jo atleidimas nuo paskirtos bausmės, ir, reikalui esant, jos vykdymo atidėjimo termino pratęsimas arba bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir vrealus bausmės vykdymas, tad bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinti institucija turi turėti galimybę kontroliuoti nuteistojo elgesį bei jo įpareigojimų vykdymą.

Apeliantas nedirba. Jo apeliacinės instancijos teismui pateikta pažyma, kad jis nuo 2012 m. kovo 1 d. gali dirbti „Aventus Bau GmbH & Diensleistung“ įmonėje Vokietijoje, neįrodo, kad jis darbą toje vietoje turi, o tai, kad pateikta pažyma įmonės antspaudu nepatvirtinta ir ją pasirašęs asmuo nenurodytas, tad tokia pažyma jokios juridinės galios neturi. Patenkinus skundą ir šioje dalyje panaikinus apeliantui teismo skirtą draudimą išvykti, institucija, prižiūrinti bausmės vykdymo atidėjimą, šiam iš Lietuvos išvykus, galimybės vykdyti nuosprendžio procesą, neturės, todėl ir šioje dalyje skundas yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo Š. R. apeliacinį skundą atmesti.

2012 m. vasario 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.

Teisėjai:Regina MajauskienėAlgimantas SmolskasRomualdas Lincevičius