Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-03 · Administracinė byla Nr. A-438-418-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-03
Bylos Nr.
A-438-418-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
Atsakovas
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas
A.G.
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-438-418/2009Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A.G. prašymą atsakovui Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2008-02-08 pareiškėja A.G. pateikė prašymą atsakovui – Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Klaipėdos miesto VPK) dėl 2008-01-15 įsakymo Nr. 30-TE-11, kuriuo jai skirta drausminė nuobauda, panaikinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, jog tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu ji patraukta drausminėn atsakomybėn, yra neobjektyvi ir nepagrįsta, be to, pažeista nuobaudų skyrimo tvarka – negautas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos – sutikimas skirti nuobauda. Todėl, pareiškėjos manymu, tarnybinė nuobauda – pastaba - jai pareikšta nepagrįstai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad jos prašymas nepagrįstas, nes 2007-12-18 registruotu laišku buvo kreiptasi į Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau atsakymas nustatytu terminu nebuvo gautas. Todėl paskyrė drausminė nuobauda buvo paskirta nesant Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos sutikimui.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-05-29 sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2008-01-15 įsakymą Nr. 30-TE-11.

Teismas konstatavo, jog šioje byloje nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėja yra Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos narė, todėl skiriant jai tarnybinę nuobaudą reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas (Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis). Profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą yra privalomas visais atvejais skiriant nuobaudas profesinių sąjungų nariams, o ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams. Taip įstatymai aiškinami ir administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A7–1189/2003). Vadovas, priėmęs sprendimą dėl nuobaudos skyrimo, privalo laiku ir tinkamai kreiptis į profesinės sąjungos organą jos sutikimui gauti (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 26 punktas). Tokiu atveju registruotą laišką privaloma įteikti pašto darbuotojui, nuo kurio veiksmų ir darbo laiko apribojimų priklauso korespondencijos įteikimas adresatui. Vidaus tarnybos statute ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje nenustatyta, nuo kada yra skaičiuojamas 14 dienų terminas apsispręsti dėl nuobaudos skyrimo ir atsakyti raštu, todėl taikomas panašius santykius reguliuojantis įstatymas bei protingumo, teisingumo principai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje, 33 straipsnio 1 dalyje numatyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo dokumento ar akto paskelbimo, įteikimo dienos. Taip pat skaičiuojamas atskirojo skundo padavimo terminas, kai skundžiama nutartis priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 3 dalis). Teismo nuomone, termino eigos skaičiavimas nuo prašymo siuntimo dienos pažeistų lygiateisiškumo principą, nes terminas pateikti atsakymą priklausytų nuo pašto darbo organizavimo ir kitų objektyvių aplinkybių, o tai pažeistų šalių lygiateisiškumo principą ir toks skaičiavimas būtų neprotingas ir nesąžiningas.

Teismas pabrėžė, jog byloje įrodyta, kad Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos renkamasis organas negavo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato kreipimosi dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai. Tarnybinę nuobaudą paskyręs pareigūnas neįsitikino, kad buvo laikomasi tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principas reikalautų, kad atsakovas, prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą, turėtų įsitikinti, ar buvo profsąjungos organui įteikti reikiami dokumentai, kada buvo įteikti, jei neįteikti, tai kokios buvo neįteikimo priežastys. Tačiau tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta praėjus 28 dienoms nuo kreipimosi išsiuntimo, nesant duomenų apie įteikimą. Todėl teismas konstatavo, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta nesant profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo drausminei nuobaudai skirti arba atsisakymą duoti sutikimą panaikinančio teismo sprendimo. Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2008-01-15 įsakymas Nr. 30-TE-11 yra neteisėtas dėl to, jog jį priimant buvo pažeista viena iš pagrindinių procedūros taisyklių, todėl šis įsakymas panaikinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais, nurodo, jog iš visų pateiktų įrodymų akivaizdu, kad Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas tinkamai kreipėsi į Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, kitaip tai atlikti negalėjo, neturėjo jokių galimybių ir neprivalėjo, o Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga šį kreipimąsi sąmoningai ignoravo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl vidaus tarnybos pareigūnui, kuris yra ir profesinės sąjungos narys, paskiros tarnybinės nuobaudos teisėtumo, negavus profesinės sąjungos sutikimo, kai į ją nustatyta tvarka kreipėsi darbdavys, tačiau prašymas dėl sutikimo atitinkamai profesinei sąjungai nebuvo įteiktas.

Profesinių sąjungų teises ginant savo narių, kurie tarnauja vidaus tarnybos sistemoje, interesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-3-170-2004 aiškindamas paminėtų teisės normų tarpusavio santykį konstatavo, kad „Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbuotojui, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Tačiau Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis numato, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi nors Profesinių sąjungų įstatymas yra bendro pobūdžio įstatymas ir nustato profesinių sąjungų veiklos pagrindus (šio įstatymo preambulė), bet kartu įstatyme yra įtvirtinta ir nuostata, kad atskirose veiklos srityse įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios taisyklės. Pažymėtina, kad Profesinių sąjungų įstatyme nėra nustatyta, kad krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose profesinių sąjungų teisės privalo būti siauresnės. Taigi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nenustatytos absoliučios taisyklės, taikomos visiems valstybės tarnautojams ar statutiniams pareigūnams.

2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 1 dalyje vidaus reikalų įstaigų pareigūnams yra suteikta teisė steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti. Šio statuto devintajame skirsnyje (43-45 straipsniai) yra reglamentuojami profesinių sąjungų veiklos ypatumai vidaus reikalų įstaigose.

Statuto 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. pareigūnas, išrinktas į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. ... Aiškinant šias teisės normas gramatiniu, taip pat šias ir jau paminėtas Profesinių sąjungų įstatymo normas ir sisteminiu būdu, akivaizdu, kad Statuto 43 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje yra suformuluota santykinai savarankiška teisės norma, nustatanti, kad profesinių sąjungų nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis numato platesnes apsaugos garantijas vidaus reikalų sistemos pareigūnams - profesinių sąjungų nariams, nei jos nustatomos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje, t. y. profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš tarnybos, yra privalomas visais atvejais skiriant nuobaudas profesinių sąjungų nariams, o ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams“.

Nurodytas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų aiškinimas lemia, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, lyginant jį su Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, yra specialioji teisės norma pastarosios (bendrosios teisės normos) atžvilgiu, o tai savo ruožtu lemia, jog šiems teisiniams santykiams turi būti taikomos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, tiek kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nuostatoms.

Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra tos teisės normos, kurios reglamentuoja išankstinio profesinės sąjungos sutikimo, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, gavimo tvarką ir sąlygas. Iš Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto matyti, kad šiuose teisės aktuose tokių taisyklių nėra nustatyta, apsiribojant vieninteliu reikalavimu, jog tokiais atvejais yra „reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas“.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 10 dalį „Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras“. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 buvo patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka.

Šios tvarkos 26 punkte nustatyta, kad „Skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos organus, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamą organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamas organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamas organas nepateikia atsakymo, darbdavys turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308, Nr. 36-1067, Nr. 60- 1955; 2000, Nr. 85-2566; 2001, Nr. 62-2219; 2003, Nr. 38-1675) nustatyta tvarka“.

Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, yra Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą įgyvendinanti teisės norma, kurioje yra reguliuojami išankstinio profesinės sąjungos sutikimo, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, gavimo tvarkos ir sąlygų klausimai.

Byloje nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjos atžvilgiu buvo surašyta 2007 12 17, prašymas dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinei sąjungai, adresu Tilžės 33 -1, Klaipėda, surašytas 2007 12 18 bei išsiųstas registruotu laišku (b. l. 17; 31-34). 2007 12 20 paštas šį laišką pristatė nurodytam gavėjui, tačiau jo neradus, buvo paliktas pranešimas apie gautą korespondenciją. Pakartotinai tokie parnešimai Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinei sąjungai išrašyti 2007 12 27 ir 2008 01 07, o pasibaigus laiško saugojimui laikui, jis 2008 02 11 grąžintas siuntėjui (b. l. 36).

Iš bylos taip pat matyti, kad minimu laikotarpiu ( 2007 12 18 - 2008 02 11), kai buvo bandoma įteikti Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinei sąjungai minėtą pranešimą, ši institucija 2008 01 28 pareiškėjai iš savo buveinės siuntė raštą, jog atsakovo prašymo dėl sutikimo pareiškėjai skirti nuobaudą negavo (b. l. 8). Tai, kad ši institucija minimu laikotarpiu vykdė savo funkcijas, teismo posėdžio metu patvirtino ir profesinės sąjungos pirmininkas V. Žarkov (b. l. 55). Šios patvirtina, kad Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga laikotarpiu nuo 2007 12 18 iki 2008 02 11 veikė arba privalėjo, kaip juridinis asmuo, tuo laikotarpiu vykdyti funkcijas savo buveinės vietoje.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, patvirtina savalaikį atsakovo kreipimosi į Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, faktą bei tai, kad Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinei sąjungai nustatyta tvarka buvo palikta informacija apie tokį atsakovo kreipimąsi, kurio jis nepasiėmė iš pašto. Byloje duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes nenustatyta. Taip pat nepateikta ir įrodymų, kurie patvirtintų Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos teiginius, kad jai nebuvo pateiktas pranešimas apie gautą korespondenciją bei kad jai apie tai nebuvo nieko žinoma.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga žinojo arba turėjo žinoti apie gautą atsakovo kreipimąsi jai dėl sutikimo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą.

Sąžiningumas yra bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise.

Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnį profesinės sąjungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Tai lemia, kad profesinės sąjungos savo veikloje gindamos savo narių teises taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis.

Kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės įrodo, kad Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga, žinodama arba turėdama žinoti apie gautą atsakovo kreipimąsi dėl sutikimo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, ir jo savalaikiai neduodama, piktnaudžiavo jai suteikta teise - kontroliuoti, kad jos nariai nebūtų persekiojami dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, bei šioje situacijoje elgėsi nesąžiningai. Dėl ko atsakovui, negavus per 14 dienų minėto sutikimo, jam atsirado teisė skirti pareiškėjai nuobaudą (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 26 punktas).

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas netinkamai įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, neteisingai pritaikė materialines teisės normas, reguliuojančias išankstinio profesinės sąjungos sutikimo, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, gavimo tvarkos ir sąlygų klausimus, ko pasėkoje šiuo klausimu padarė neteisingą išvadą dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos neteisėtumo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas netyrė pareiškėjai paskirtos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, kitais apsektais, t. y. pilna apimtimi, todėl ši aplinkybė yra kliūtis bylą išnagrinėti pilna apimtimi apeliacinės instancijos teismui (ABTĮ 141 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą, o ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys Gagys Romanas Klišauskas