- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- eI3-711-402/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02581-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- žemės ūkio kooperatyvo (duomenys neskelbtini), ŽŪK „Pienas LT“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui, VĮ Registrų centras
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo žemės ūkio kooperatyvo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas žemės ūkio kooperatyvas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kooperatyvas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą „Dėl atsisakymo registruoti dokumentus ir duomenis Juridinių asmenų registre“ ir perduoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Kauno skyriui iš naujo nagrinėti Kooperatyvo prašymą dėl valdybos narių ir valdybos pirmininko duomenų įregistravimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2020 m. liepos 23 d., 2020 m. liepos 24 d. ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymais dėl Kooperatyvo valdybos narių bei valdybos pirmininko duomenų įregistravimo.
VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Kauno skyrius 2020 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą „Dėl atsisakymo registruoti dokumentus ir duomenis Juridinių asmenų registre“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakė įregistruoti Kooperatyvo valdybos narių bei valdybos pirmininko duomenis.
Sprendime teigiama, jog „pateikti fizinių asmenų įgaliojimai, suteikiantys įgaliotiniams teisę balsuoti 2018-10-24 ir 2019-11-27 visuotiniuose narių susirinkimuose, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų (nėra patvirtinti notarine tvarka).“
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turi būti notaro patvirtinamas įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – ir KBĮ) 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kooperatinės bendrovės narys turi teisę įstatuose nustatyta tvarka perleisti jam priklausančią balsavimo teisę kitam kooperatinės bendrovės nariui (narių atstovui) ar trečiajam asmeniui arba paskirti įgaliotinį, atstovausiantį jam narių susirinkime.
Pagal Kooperatyvo įstatų 16.14 punktą, Kooperatyvo narys turi teisę: „Duoti raštišką įgaliojimą kitam Kooperatyvo nariui arba trečiajam asmeniui atstovauti ir už jį balsuoti narių susirinkime“. Pagal Kooperatyvo įstatų 21.14 punktą, „Kooperatyvo narį Kooperatyvo narių susirinkime gali atstovauti ir balsuoti kitas Kooperatyvo narys arba trečiasis asmuo, turintis raštišką įgaliojimą“.
Taigi Sprendime nurodytas CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas leidžia įstatymų numatytais atvejais duoti kitokios formos įgaliojimą fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis.
KBĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas tiesiogiai duoda nuorodą į kooperatinės bendrovės įstatus ir juose nustatytą tvarką, kuria paskiriamas įgaliotinis, atstovausiantis kooperatyvo nariui narių susirinkime. O šiuo atveju Kooperatyvo įstatuose aiškiai nurodyta, jog pakanka paprastos rašytinės įgaliojimo formos. Kooperatyvo įstatų atitiktis įstatymų reikalavimams prieš juos registruojant yra patikrinama notaro, taip pat šie įstatai yra įregistruoti VĮ Registrų centro tvarkomame Juridinių asmenų registre. Vadinasi, vertinant CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, KBĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Kooperatyvo įstatų 16.14 ir 21.14 punktus, užtenka paprastos rašytinės formos įgaliojimo atstovauti Kooperatyvo nariui Kooperatyvo narių susirinkime, todėl Juridinių asmenų registro departamento Kauno skyrius nepagrįstai reikalauja notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų.
Kooperatyvas turi apie 200 narių. Reikalavimas Kooperatyvo nariams pateikti notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą atstovauti ir už juos balsuoti narių susirinkime taptų jiems neproporcinga našta ir apribotų jų galimybes dalyvauti Kooperatyvo narių susirinkime.
Sprendime teigiama, jog „2018-10-24 narių susirinkime dalyvavusių narių sąraše nurodyta, kad susirinkime dalyvavo narys – Upytės eksperimentinis ūkis, tačiau tai prieštarauja duomenims, pateiktiems apie Kooperatyvo narius Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS), t. y. šis juridinis asmuo, JADIS duomenimis, nėra Kooperatyvo narys“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 627 „Dėl sutikimo reorganizuoti uždarąją akcinę bendrovę „Šeduvos avininkystė“ ir uždarąją akcinę bendrovę Upytės eksperimentinį ūkį“ nutarė: „Sutikti, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija priimtų sprendimą reorganizuoti uždarąją akcinę bendrovę „Šeduvos avininkystė“ ir uždarąją akcinę bendrovę Upytės eksperimentinį ūkį jungimo būdu, sujungiant šias bendroves ir įsteigiant naują uždarąją akcinę bendrovę „Genetiniai ištekliai“, kuriai pereitų visas reorganizuojamų bendrovių turtas, teisės bei pareigos.“ Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2018 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3D-458 „Dėl UAB „Šeduvos avininkystė“ ir UAB Upytės eksperimentinio ūkio reorganizavimo sąlygų rengimo“ pritarė šių bendrovių reorganizavimui.
2019 m. sausio 2 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „Genetiniai ištekliai“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir išregistruota UAB Upytės eksperimentinis ūkis (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Taigi nors po reorganizavimo UAB Upytės eksperimentinis ūkis baigė savo veiklą, tačiau jos turtą, teises ir pareigas perėmė UAB „Genetiniai ištekliai“, todėl ši bendrovė nuo 2019 m. sausio 2 d. laikytina ir Kooperatyvo nare. Iki 2019 m. sausio 2 d. visas Kooperatyvo nario teises ir pareigas įgyvendino UAB Upytės eksperimentinis ūkis, todėl 2018 m. spalio 24 d. narių susirinkime dalyvavusių narių sąraše Upytės eksperimentinis ūkis ir buvo nurodytas Kooperatyvo nariu.
Sprendime teigiama, jog „dalyvavusių 2019-11-27 susirinkime narių sąrašas yra klaidinantis, kadangi Registro tvarkytojas negali nustatyti, kas atstovavo susirinkimuose narius-juridinius asmenis, t. y. nenurodyti atstovų vardai bei pavardės“.
Nors nei KBĮ, nei Kooperatyvo įstatai nenumato reikalavimo visuotinio narių susirinkimo dalyvių sąraše nurodyti juridinių asmenų atstovų vardus ir pavardes, kartu su skundu pateikė papildytą 2019 m. lapkričio 27 d. Kooperatyvo visuotinio narių susirinkimo dalyvių sąrašą su juridinių asmenų atstovų vardais ir pavardėmis (papildyta 34 pozicija ir 175 pozicija). Manytina, jog vien šių asmenų vardų ir pavardžių nenurodymas nesudarė pagrindo atsisakyti įregistruoti Kooperatyvo valdybos narių bei valdybos pirmininko duomenis.
Sprendime teigiama, jog „2018-10-24 narių susirinkime Kooperatyvo narį, E. R., atstovavo asmuo neturintis tam įgaliojimo, t. y. prie minėto protokolo pateiktas 2019-11-20 E. R. išduotas įgaliojimas V. R.. Šis įgaliojimas pateiktas nekokybiškai nuskenuotas, kadangi negalima perskaityti jo turinio“ ir jog „prie 2019-11-27 narių susirinkimo protokolo pateiktas nario K. P. išduotas įgaliojimas Z. P. atstovauti bei balsuoti Kooperatyvo narių susirinkime, tačiau pateiktame minėto susirinkimo dalyvių sąraše nurodytas kitas asmuo, atstovavęs K. P. susirinkime“.
Iš pateikto priede notarinio įgaliojimo akivaizdu, kad V. R. pasirašė dalyvių sąraše pagrįstai vadovaudamasi jai suteiktais įgaliojimais. Taip pat negalima tiksliai nurodyti, kas pasirašė susirinkimo dalyvių sąraše ties K. P. pavarde, tačiau nėra pagrindo abejoti šių Kooperatyvo narių įgaliojimų teisėtumu ir parašų tikrumu. Pretenzijų iš šių Kooperatyvo narių dėl jų įgaliotinių dalyvavimo ir balsavimo 2018 m. spalio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. susirinkimuose nebuvo gauta. Teisės aktai taip pat nesuteikia teisės Juridinių asmenų registro departamento Kauno skyriui vertinti dokumentų, kurie yra pagrindas daryti duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre, turinį ir jo teisėtumą.
Net ir neskaičiuojant šių dviejų Kooperatyvo narių balsų, 2018 m. spalio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. susirinkimuose išlieka kvorumas, nes pagal Kooperatyvo įstatus Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimas gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Kooperatyvo narių arba 2/3 narių atstovų, todėl šie susirinkimai laikytini įvykusiais ir jų metu nariai galėjo priimti sprendimus. Be to, abiejuose Kooperatyvo narių susirinkimuose sprendimai, įskaitant, bet neapsiribojant dėl valdybos narių išrinkimo, buvo priimti žymia balsų persvara, todėl šių dviejų narių balsai, net jų ir neįtraukus į balsavimą, neturėtų jokios įtakos priimtiems sprendimams.
Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą teigia, kad pareiškėjas, naudodamasis VĮ Registrų centro savitarnos sistema, elektroniniu būdu pateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. liepos 23 d. prašymą, įformintą Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 24332978, Juridinių asmenų registre (toliau – ir Registras) įregistruoti pasikeitusius duomenis apie Kooperatyvo valdybą ir valdybos pirmininką.
Atsakovas, išnagrinėjęs prašymą ir nustatęs, kad kartu su prašymu nepateiktas Kooperatyvo visuotinio narių susirinkimo protokolas dėl naujų valdybos narių išrinkimo bei valdybos nario atleidimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei minėto straipsnio 2 dalimi, 2020 m. liepos 24 d. raštu pareiškėjui nustatė terminą trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas, taisydamas trūkumus, pateikė 2020 m. liepos 24 d. prašymą bei 2018 m. spalio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. vykusių neeilinių visuotinių narių susirinkimų protokolus ir jų priedus.
Atsakovas, išnagrinėjęs prašymą bei pateiktus dokumentus, neregistravo pasikeitusių duomenų apie Kooperatyvo valdybos narius ir valdybos pirmininką Registre, kadangi pateiktuose 2018 m. spalio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. susirinkimuose dalyvavusių narių sąrašuose nurodyti duomenys apie Kooperatyvo narius nesutapo su duomenimis apie Kooperatyvo narius Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (toliau – ir JADIS); nepateikta informacija, kas priėmė sprendimus sušaukti minėtus Kooperatyvo narių susirinkimus; dalyvavusių susirinkimuose narių sąrašai yra klaidinantys, kadangi negalima nustatyti, kas buvo juridinių asmenų atstovai, t. y. nenurodyta atstovo vardas bei pavardė; nepateikti įgaliojimai, suteikiantys teisę atstovauti nariams (fiziniams ir juridiniams asmenims) susirinkimuose. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais bei minėto straipsnio 2 dalimi, 2020 m. liepos 29 d. raštu Registro tvarkytojas nustatė pareiškėjui terminą nurodytiems trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas, taisydamas trūkumus, pateikė 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą bei papildomus dokumentus.
Atsakovas, išnagrinėjęs prašymą bei pateiktus dokumentus, neregistravo pasikeitusių duomenų apie Kooperatyvo valdybos narius ir valdybos pirmininką Registre, kadangi Kooperatyvas nebuvo pateikęs narių sąrašo JADIS; pateikti 2018 m. rugpjūčio 7 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d. valdybos posėdžių protokolų išrašai nepateikti su visais reikalingais priedais (nėra dalyvių sąrašų); dalyvavusių 2018 m. spalio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. visuotiniuose narių susirinkimuose narių sąrašai yra klaidinantys, kadangi negalima nustatyti, kas atstovavo susirinkimuose nariams – juridiniams asmenims (nenurodyti atstovų vardai ir pavardės); pateikti fizinių asmenų įgaliojimai, suteikiantys įgaliotiniams teisę balsuoti visuotiniuose narių susirinkimuose, neatitinka Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų (nepatvirtinti notarine tvarka), be to, pateikti ne visi narių įgaliojimai. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais bei minėto straipsnio 2 dalimi, Registro tvarkytojas 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu nustatė pareiškėjui terminą nurodytiems trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas, taisydamas trūkumus, pateikė 2020 m. rugsėjo 18 d. prašymą bei papildomus dokumentus.
Atsakovas, išnagrinėjęs prašymą bei pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas nepašalino jam anksčiau nurodytų trūkumų, o būtent: pateikti fizinių asmenų įgaliojimai, suteikiantys įgaliotiniams teisę balsuoti visuotiniuose narių susirinkimuose, nėra patvirtinti notarine tvarka; dalyvavusių 2019 m. lapkričio 27 d. visuotiniame narių susirinkime narių sąrašas yra klaidinantis, kadangi Registro tvarkytojas negali nustatyti, kas atstovavo susirinkimuose nariams – juridiniams asmenims, t. y. nenurodyti atstovų vardai bei pavardės; 2018 m. spalio 24 d. visuotiniame narių susirinkime Kooperatyvo nariui E. R. atstovavo asmuo, neturintis tam įgaliojimo, t. y. prie protokolo pateiktas 2019 m. lapkričio 20 d. E. R. išduotas įgaliojimas V. R., be to, šis įgaliojimas pateiktas nekokybiškas, negalima perskaityti jo turinio; 2018 m. spalio 24 d. visuotiniame narių susirinkime dalyvavusių narių sąraše nurodyta, kad susirinkime dalyvavo narys – Upytės eksperimentinis ūkis, tačiau šis juridinis asmuo, JADIS duomenimis, nėra Kooperatyvo narys; prie 2019 m. lapkričio 27 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo pateiktas nario K. P. išduotas įgaliojimas Z. P. atstovauti bei balsuoti Kooperatyvo narių susirinkime, tačiau pateiktame minėto susirinkimo dalyvių sąraše nurodytas kitas asmuo, atstovavęs K. P. susirinkime. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepašalino nurodytų trūkumų, Registro tvarkytojas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais bei minėto straipsnio 2 dalimi, 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atsisakė įregistruoti pasikeitusius Kooperatyvo valdybos narių bei valdybos pirmininko duomenis Registre.
Registro tvarkytojas pareiškėjui nustatė daug trūkumų, dėl kurių nebuvo galima įregistruoti pasikeitusių duomenų apie Kooperatyvo valdybos narius bei valdybos pirmininką. Tiek vadovaujantis jau minėtu Civilinio kodekso 2.68 straipsniu, tiek Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 58 punktu, atsakovas privalėjo pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus patikrinti šių dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams.
Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad notaras turi patvirtinti įgaliojimą fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (aktuali šiai ginčo situacijai suvestinė įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.) 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog kooperatinės bendrovės narys turi teisę įstatuose nustatyta tvarka perleisti jam priklausančią balsavimo teisę kitam kooperatinės bendrovės nariui (narių atstovui) ar trečiajam asmeniui arba paskirti įgaliotinį, atstovausiantį jam narių susirinkime. Kooperatyvo įstatų 16.14 punktas numato, kad Kooperatyvo narys turi teisę duoti raštišką įgaliojimą kitam Kooperatyvo nariui arba trečiajam asmeniui atstovauti ir už jį balsuoti narių susirinkime, o 21.14 punktas numato, kad Kooperatyvo nariui Kooperatyvo narių susirinkime gali atstovauti ir balsuoti kitas Kooperatyvo narys arba trečiasis asmuo, turintis raštišką įgaliojimą. Paminėtuose įstatų punktuose nėra nurodoma, kad įgaliojimas gali būti paprastos rašytinės formos, t. y. nepatvirtintas notaro.
Kooperatinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 8 dalis numato, jog kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimai priimami kooperatinės bendrovės narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktuose nurodytus atvejus ir dėl narių pašalinimo, o minėto straipsnio 12 dalis numato, kad prie narių susirinkimo protokolo pridedamas kooperatinės bendrovės narių, atvykusių ir užsiregistravusių iki susirinkimo pradžios, sąrašas. Civilinio kodekso 2.90 straipsnio 2 dalyje taip pat numatoma, kad prie protokolo turi būti pridedamas dalyvių sąrašas. Kooperatinių bendrovių įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog kooperatinės bendrovės nariais gali būti fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys, o minėto straipsnio 5 dalis numato, jog kooperatinės bendrovės nariui juridiniam asmeniui kooperatinės bendrovės narių susirinkime atstovauja organas, kurio kompetencijai toks atstovavimas yra priskirtas, arba jo įgaliotas asmuo. Tokią pat nuostatą apie juridinio asmens atstovavimą įtvirtina ir Kooperatyvo įstatų 13.6 punktas. Taigi, atsižvelgus į anksčiau nurodytas teisės normas, Registro tvarkytojo nurodytas trūkumas, kad dalyvavusių 2019 m. lapkričio 27 d. visuotiniame narių susirinkime narių sąrašas yra klaidinantis, kadangi Registro tvarkytojas negali nustatyti, kas atstovavo juridiniams asmenims, yra teisingas.
Pareiškėjas teismui kartu su skundu teikia papildytą 2019 m. lapkričio 27 d. visuotinio narių susirinkimo dalyvių sąrašą, kuriame 34 ir 175 pozicijose duomenys apie juridinių asmenų atstovus yra papildyti, tačiau šis sąrašas negali būti vertinamas nagrinėjant skundžiamo 2020 m. rugsėjo 23 d. atsakovo sprendimo teisėtumą, nes toks sąrašas nebuvo teiktas atsakovui. Teisės aktai nenumato išimčių, kurios leistų atsakovui pareiškėjams sudaryti galimybę pateikti dokumentus vėliau, neapibrėžiant termino. Pareiškėjui 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. Registro tvarkytojo raštais dėl trūkumų šalinimo buvo sudarytos galimybės nustatytu terminu pašalinti šį Registro tvarkytojo įvardytą konkretų trūkumą, tačiau pareiškėjas trūkumo nepašalino.
Atsakovas pareiškėjui taip pat nurodė trūkumą, jog 2018 m. spalio 24 d. narių visuotinio susirinkimo registracijoje nurodoma, kad Kooperatyvo nariui E. R. atstovaujantis asmuo yra V. R., tačiau įgaliojimas, patvirtinantis tokią teisę, pateiktas nebuvo. Atsakovui prie 2018 m. spalio 24 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo protokolo buvo pateiktas daug vėliau, 2019 m. lapkričio 20 d., sudarytas notarinės formos įgaliojimas, kuris, akivaizdu, negali būti tinkamu dokumentu, patvirtinančiu teisę atstovauti asmeniui visuotiniame narių susirinkime, vykusiame daugiau nei prieš metus. Be to, šis dokumentas pateiktas nekokybiškai nuskenuotas, neįmanoma susipažinti su jo turiniu, dokumente matyti tik, kad E. R. įgalioja V. R..
Atsakovas nurodė pareiškėjui trūkumą, jog prie 2019 m. lapkričio 27 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo pateiktas nario K. P. išduotas įgaliojimas Z. P. atstovauti bei balsuoti Kooperatyvo narių susirinkime, tačiau pateiktame minėto susirinkimo dalyvių sąraše nurodytas kitas asmuo, atstovavęs K. P. susirinkime. Be to, išduotas įgaliojimas taip pat yra ne notarinės formos. Pareiškėjas, skunde nurodydamas, kad jam nėra žinoma, kas pasirašė susirinkimo dalyvių sąraše už K. P., atsakovo nurodyto trūkumo nepaneigė.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad net ir neskaičiuojant E. R. bei K. P. balsų abiejuose visuotiniuose narių susirinkimuose išlieka kvorumas, iš šių Kooperatyvo narių nebuvo gauta pretenzijų dėl jų įgaliotinių, be to, neįtraukus šių dviejų narių balsų, priimti sprendimai vis tiek nepasikeistų. Atsakovo nuomone, atsižvelgus į tai, jog kooperatyvo narių, atvykusių ir užsiregistravusių iki visuotinio narių susirinkimo pradžios, sąrašas yra dokumentas, pridedamas prie susirinkimo protokolo, negalima sumenkinti šio dokumento svarbos, šiame dokumente negali būti netikslumų, negali trūkti informacijos. Taip pat dalyvių sąraše nurodyti įgalioti atstovai privalo pateikti tinkamus įgaliojimus, kuriuose nurodyti asmenys turi sutapti su dalyvių sąraše nurodytais įgaliotiniais. Atsakovas jam pateiktus dokumentus tikrina formaliu aspektu, t. y. įvertindamas jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Registro tvarkytojui nesuteikta teisė aiškintis aplinkybes apie tai, ar kuris nors iš Kooperatyvo narių reiškė pretenzijas dėl jiems atstovaujančio įgaliotinio. Be to, VĮ Registrų centras, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi teisės pagal savo vidinį supratimą vieniems asmenims taikyti teisės aktų reikalavimus, o kitoje situacijoje nuspręsti, jog padaryti pažeidimai, tikėtina, yra mažareikšmiai ir juos ignoruoti, priimdamas sprendimą dėl Registro duomenų pakeitimo jam pateiktų dokumentų pagrindu.
Registro duomenimis, juridinis asmuo UAB „Genetiniai ištekliai“ yra įregistruotas nuo 2019 m. sausio 2 d. ir šis juridinis asmuo nuo minėtos datos yra perėmęs juridinio asmens UAB Upytės eksperimentinio ūkio teises ir pareigas. Taigi, pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės apie 2018 m. spalio 24 d. visuotiniame narių susirinkime teisėtai dalyvavusį narį UAB Upytės eksperimentinį ūkį yra teisingi ir šio juridinio asmens nurodymas dalyvių sąraše dokumento trūkumu nelaikytinas.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo panaikinti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą „Dėl atsisakymo registruoti dokumentus ir duomenis Juridinių asmenų registre“ ir perduoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Kauno skyriui iš naujo nagrinėti Kooperatyvo prašymą dėl valdybos narių ir valdybos pirmininko duomenų įregistravimo.
Bylos duomenimis, pareiškėjas, naudodamasis VĮ Registrų centro savitarnos sistema, elektroniniu būdu pateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. liepos 23 d. prašymą, įformintą Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 24332978, Juridinių asmenų registre įregistruoti pasikeitusius duomenis apie Kooperatyvo valdybą ir valdybos pirmininką.
Atsakovas, išnagrinėjęs prašymą ir nustatęs, kad kartu su prašymu nepateiktas Kooperatyvo visuotinio narių susirinkimo protokolas dėl naujų valdybos narių išrinkimo bei valdybos nario atleidimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei minėto straipsnio 2 dalimi, 2020 m. liepos 24 d. raštu pareiškėjui nustatė terminą trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas, taisydamas trūkumus, pateikė 2020 m. liepos 24 d. prašymą bei 2018 m. spalio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. vykusių neeilinių visuotinių narių susirinkimų protokolus ir jų priedus.
Atsakovas, išnagrinėjęs prašymą bei pateiktus dokumentus, neregistravo pasikeitusių duomenų apie Kooperatyvo valdybos narius ir valdybos pirmininką Registre, kadangi pateiktuose 2018 m. spalio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. susirinkimuose dalyvavusių narių sąrašuose nurodyti duomenys apie Kooperatyvo narius nesutapo su duomenimis apie Kooperatyvo narius Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje; nepateikta informacija, kas priėmė sprendimus sušaukti minėtus Kooperatyvo narių susirinkimus; dalyvavusių susirinkimuose narių sąrašai yra klaidinantys, kadangi negalima nustatyti, kas buvo juridinių asmenų atstovai, t. y. nenurodyta atstovo vardas bei pavardė; nepateikti įgaliojimai, suteikiantys teisę atstovauti nariams (fiziniams ir juridiniams asmenims) susirinkimuose. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais bei minėto straipsnio 2 dalimi, 2020 m. liepos 29 d. raštu atsakovas nustatė pareiškėjui terminą nurodytiems trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas pateikė 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą bei papildomus dokumentus.
Atsakovas, išnagrinėjęs prašymą bei pateiktus dokumentus, neregistravo pasikeitusių duomenų apie Kooperatyvo valdybos narius ir valdybos pirmininką Registre, kadangi Kooperatyvas nebuvo pateikęs narių sąrašo JADIS; pateikti 2018 m. rugpjūčio 7 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d. valdybos posėdžių protokolų išrašai nepateikti su visais reikalingais priedais (nėra dalyvių sąrašų); dalyvavusių 2018 m. spalio 24 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. visuotiniuose narių susirinkimuose narių sąrašai yra klaidinantys, kadangi negalima nustatyti, kas atstovavo susirinkimuose nariams – juridiniams asmenims (nenurodyti atstovų vardai ir pavardės); pateikti fizinių asmenų įgaliojimai, suteikiantys įgaliotiniams teisę balsuoti visuotiniuose narių susirinkimuose, neatitinka Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų (nepatvirtinti notarine tvarka), be to, pateikti ne visi narių įgaliojimai. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais bei minėto straipsnio 2 dalimi, Registro tvarkytojas 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu nustatė pareiškėjui terminą nurodytiems trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas, taisydamas trūkumus, pateikė 2020 m. rugsėjo 18 d. prašymą bei papildomus dokumentus.
Atsakovas, išnagrinėjęs prašymą bei pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas nepašalino jam anksčiau nurodytų trūkumų, o būtent: pateikti fizinių asmenų įgaliojimai, suteikiantys įgaliotiniams teisę balsuoti visuotiniuose narių susirinkimuose, nėra patvirtinti notarine tvarka; dalyvavusių 2019 m. lapkričio 27 d. visuotiniame narių susirinkime narių sąrašas yra klaidinantis, kadangi Registro tvarkytojas negali nustatyti, kas atstovavo susirinkimuose nariams – juridiniams asmenims, t. y. nenurodyti atstovų vardai bei pavardės; 2018 m. spalio 24 d. visuotiniame narių susirinkime Kooperatyvo nariui E. R. atstovavo asmuo, neturintis tam įgaliojimo, t. y. prie protokolo pateiktas 2019 m. lapkričio 20 d. E. R. išduotas įgaliojimas V. R., be to, šis įgaliojimas pateiktas nekokybiškas, negalima perskaityti jo turinio; 2018 m. spalio 24 d. visuotiniame narių susirinkime dalyvavusių narių sąraše nurodyta, kad susirinkime dalyvavo narys – Upytės eksperimentinis ūkis, tačiau šis juridinis asmuo, JADIS duomenimis, nėra Kooperatyvo narys; prie 2019 m. lapkričio 27 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo pateiktas nario K. P. išduotas įgaliojimas Z. P. atstovauti bei balsuoti Kooperatyvo narių susirinkime, tačiau pateiktame minėto susirinkimo dalyvių sąraše nurodytas kitas asmuo, atstovavęs K. P. susirinkime. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepašalino nurodytų trūkumų, Registro tvarkytojas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais bei minėto straipsnio 2 dalimi, 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atsisakė įregistruoti pasikeitusius Kooperatyvo valdybos narių bei valdybos pirmininko duomenis Registre.
Registrų centras yra viešojo administravimo subjektas, kuris privalo savo funkcijas vykdyti, laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams viskas, kas tiesiai neleista įstatymo, yra uždrausta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012). VĮ Registrų centras, nesant įstatymo normų, numatančių nagrinėjamo ginčo situacijai paprastos rašytinės formos įgaliojimų tinkamumą, pats vienašališkai tokios išvados padaryti neturi teisės.
Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tuo atveju, jeigu pateikti Registrui duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs arba klaidinantys (3 punktas); dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams (4 punktas). Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu yra kliūčių įregistruoti pateiktus Registrui dokumentus ar duomenis, Registro tvarkytojas skiria terminą trūkumus pašalinti. Jei per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami ar Registro tvarkytojui nepateikiami pataisyti dokumentai, Registro tvarkytojas privalo motyvuotu sprendimu atsisakyti registruoti juridinį asmenį (duomenų ar dokumentų pakeitimus).
Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, raštiškas (rašytinis) įgaliojimas yra dviejų rūšių: paprastos rašytinės formos arba tvirtinamas notaro. Civilinio kodekso 2.137 straipsnio 1 dalis (bendroji teisės norma) bet kokios formos įgaliojimą apibūdina kaip rašytinį dokumentą: „Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis“, tačiau būtent Civilinio kodekso 2.138 straipsnis detalizuoja, kada rašytinis įgaliojimas turi būti patvirtinamas notarine forma (tarp jų „2) atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą“). Kadangi Kooperatinių bendrovių įstatymas nenumato išimties, minimos Civiliniame kodekse, ir paprastos rašytinės formos įgaliojimo neįtvirtina, kooperatinės bendrovės nario įgaliojimas, perleidžiantis jam priklausančią balsavimo teisę kitam kooperatinės bendrovės nariui, turi būti patvirtintas notaro. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad įgaliojimas yra vienašalis rašytinės formos sandoris, išreiškiantis atstovaujamojo asmens valią dėl numatomo per atstovą sudaryti sandorio turinio ir suteikiantis teisę atstovui veikti atstovaujamojo vardu dėl santykių su trečiaisiais asmenimis. Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalis imperatyviai reglamentuoja: „3. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį“.
Kooperatinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 8 dalis numato, jog kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimai priimami kooperatinės bendrovės narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktuose nurodytus atvejus ir dėl narių pašalinimo, o minėto straipsnio 12 dalis numato, kad prie narių susirinkimo protokolo pridedamas kooperatinės bendrovės narių, atvykusių ir užsiregistravusių iki susirinkimo pradžios, sąrašas. Civilinio kodekso 2.90 straipsnio 2 dalyje taip pat numatoma, kad prie protokolo turi būti pridedamas dalyvių sąrašas. Kooperatinių bendrovių įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog kooperatinės bendrovės nariais gali būti fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys, o minėto straipsnio 5 dalis numato, jog kooperatinės bendrovės nariui juridiniam asmeniui kooperatinės bendrovės narių susirinkime atstovauja organas, kurio kompetencijai toks atstovavimas yra priskirtas, arba jo įgaliotas asmuo. Tokią pat nuostatą apie juridinio asmens atstovavimą įtvirtina ir Kooperatyvo įstatų 13.6 punktas. Taigi, Registro tvarkytojo nurodytas trūkumas, kad dalyvavusių 2019 m. lapkričio 27 d. visuotiniame susirinkime narių sąrašas yra klaidinantis, kadangi Registro tvarkytojas negali nustatyti, kas atstovavo juridiniams asmenims, yra pagrįstas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą, visiškai sutinka su atsakovo padarytomis išvadomis.
Pareiškėjas teismui kartu su skundu pateikė papildytą 2019 m. lapkričio 27 d. visuotinio narių susirinkimo dalyvių sąrašą, kuriame 34 ir 175 pozicijose duomenys apie juridinių asmenų atstovus yra papildyti, tačiau tokio sąrašo teismas negali vertinti nagrinėjant skundžiamo 2020 m. rugsėjo 23 d. Registro tvarkytojo sprendimo teisėtumą, nes sąrašas nebuvo pateiktas Registro tvarkytojui. Be to, teisės aktai nenumato išimčių, kurios leistų Registro tvarkytojui pareiškėjams sudaryti galimybę pateikti dokumentus vėliau, neapibrėžiant termino. Pareiškėjui 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. Registro tvarkytojo raštais dėl trūkumų šalinimo buvo sudarytos galimybės nustatytu terminu pašalinti Registro tvarkytojo įvardytą konkretų trūkumą, tačiau pareiškėjas trūkumo nepašalino.
Atsakovas pareiškėjui nurodė trūkumą, jog 2018 m. spalio 24 d. narių visuotinio susirinkimo registracijoje nurodoma, kad Kooperatyvo nariui E. R. atstovaujantis asmuo yra V. R., tačiau tokią teisę patvirtinantis įgaliojimas pateiktas nebuvo. Registro tvarkytojui prie 2018 m. spalio 24 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo protokolo buvo pateiktas daug vėliau, 2019 m. lapkričio 20 d., sudarytas notarinės formos įgaliojimas, kuris nelaikytinas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu teisę atstovauti asmeniui visuotiniame narių susirinkime, vykusiame daugiau nei prieš metus. Be to, šis dokumentas pateiktas nekokybiškai nuskenuotas, neįmanoma susipažinti su jo turiniu, dokumente matyti tik, kad E. R. įgalioja V. R..
Atsakovas tinkamai pareiškėjui nurodė trūkumą, jog prie 2019 m. lapkričio 27 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo pateiktas nario K. P. išduotas įgaliojimas Z. P. atstovauti bei balsuoti Kooperatyvo narių susirinkime, tačiau pateiktame minėto susirinkimo dalyvių sąraše nurodytas kitas asmuo, atstovavęs K. P. susirinkime. Išduotas įgaliojimas taip pat yra ne notarinės formos. Pareiškėjas, skunde nurodydamas, kad jam nėra žinoma, kas pasirašė susirinkimo dalyvių sąraše už K. P., atsakovo nurodyto trūkumo nepaneigė. Kaip minėta, Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Registro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įregistruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tuo atveju, jeigu pateikti Registrui duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs arba klaidinantys (3 punktas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad net ir neskaičiuojant E. R. bei K. P. balsų abiejuose visuotiniuose narių susirinkimuose išlieka kvorumas, iš šių Kooperatyvo narių nebuvo gauta pretenzijų dėl jų įgaliotinių, be to, neįtraukus šių dviejų narių balsų, priimti sprendimai vis tiek nepasikeistų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Kooperatyvo narių, atvykusių ir užsiregistravusių iki visuotinio narių susirinkimo pradžios, sąrašas yra dokumentas, pridedamas prie susirinkimo protokolo, negalima sumenkinti dokumento svarbos, šiame dokumente negali būti netikslumų, klaidingų duomenų ir negali trūkti informacijos. Dalyvių sąraše nurodyti įgalioti atstovai privalo pateikti tinkamus įgaliojimus, kuriuose nurodyti asmenys turi sutapti su dalyvių sąraše nurodytais įgaliotiniais. Atsakovas jam pateiktus dokumentus tikrina formaliu aspektu, įvertindamas jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Registro tvarkytojui nesuteikta teisė aiškintis aplinkybes apie tai, ar kuris nors iš Kooperatyvo narių reiškė pretenzijas dėl jiems atstovaujančio įgaliotinio. Be to, priimdamas sprendimą dėl Registro duomenų pakeitimo jam pateiktų dokumentų pagrindu, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi juridinio pagrindo pagal savo vidinį supratimą vieniems asmenims taikyti teisės aktų reikalavimus, o kitoje situacijoje nuspręsti, jog padaryti pažeidimai, tikėtina, yra mažareikšmio pobūdžio ir juos ignoruoti.
Registro duomenimis, juridinis asmuo UAB „Genetiniai ištekliai“, kodas (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas nuo 2019 m. sausio 2 d. ir šis juridinis asmuo nuo minėtos datos yra perėmęs juridinio asmens UAB Upytės eksperimentinio ūkio teises ir pareigas. Skunde nurodomos aplinkybės apie 2018 m. spalio 24 d. visuotiniame narių susirinkime teisėtai dalyvavusį narį UAB Upytės eksperimentinį ūkį yra teisingi.
Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali būti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog individualūs administraciniai aktai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, numatytų ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje, tokių pagrindų nenurodė ir pareiškėjas. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas ir visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Reikalavimas dėl perdavimo VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Kauno skyriui iš naujo nagrinėti Kooperatyvo prašymą dėl valdybos narių ir valdybos pirmininko duomenų įregistravimo yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Nustačius, jog sprendimas pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai 665,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo žemės ūkio kooperatyvo (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.