- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- 1S-601-478/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- S. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties, kuria netvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 93-62 taikyti nuteistajam S. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. R. nuteistas 2008-07-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d. – 9 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. BK 72 str. 1, 2 d. 3 p. paskirtas 6000 Lt pinigų sumos konfiskavimas. 2010-04-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d., 62 str. 2 d. 4 p., 22 str. 1 d. 260 str. 1 d., 62 str. 2 d. 4 p., 22 str. 1 d. 260 str. 3 d., 62 str. 2 d. 4p., 260 str. 1 d., LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 9 metai laisvės atėmimo ir, taikant LR BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., konfiskuota 200 Lt. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2008-07-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 3p., konfiskuojant 200 Lt.
Bausmės pradžia – 2007-02-27, bausmės pabaiga – 2018-02-27.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 93-62 taikyti nuteistajam S. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis S. R. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis S. R. skundu prašo panaikinti šią nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodoma, kad teismo motyvai netvirtinti Komisijos nutarimo yra nepagrįsti, nes jis visus įsipareigojimus įvykdė, laikėsi nustatytų Komisijos rekomendacijų, elgėsi nepriekaištingai, tęsė mokslus pataisos įstaigoje, galiojančių nuobaudų neturi, intensyviai dalyvauja socialinėje reabilitacijoje, yra skatintas tris kartus daugiau, nei skirta nuobaudų (18 paskatinimų, 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis), yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą. Teismo išvados prieštarauja pataisos įstaigos specialistų, dirbant savo darbą tiriant ir stebint nuteistąjį, padarytoms išvadoms. Specialiais testais nustatytas žemas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygis, pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių nenustatyta. Specialistų išvados pagrindžia, kad yra pastebima aiški elgsenos korekcija, tai parodo paskatinimų gausa, charakterizuojama specialistų pateikta medžiaga ir kitos aplinkybės.
Nuteistasis nurodo, kad yra visiškai prisipažinęs, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, analizuoja savo poelgius, labai brangina šeimos vertybes ir jas iškelia į pirmą vietą. Tuometinį savo elgesį vertina neigiamai ir jau dabar renkasi socialines vertybes, stebėti ir koreguoti savo elgesį tiktai teigiama linkme. Jis neturi žalingų įpročių, nevartoja nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų. Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl nuteistojo be pažeidimų įvykdytus Komisijos nustatytus įsipareigojimus, didžiausią dėmesį skiriant paskirtai bausmei, jos sunkumui, kas niekaip negali būti siejamos su lygtiniu paleidimu, ir neatsižvelgiant į elgesio korekciją.
Skunde teigiama, kad teismo prerogatyva šioje dalyje yra spręsti apie nuteistojo bausmės atlikimo etapą, kaip pastarasis laikėsi nustatytų taisyklių, vertinti charakterio pagerėjimus, jo korekciją teigiamos pusės linkme. Komisija (kuri sudaryta iš visuomenės atstovų), įvertino, kad nuteistojo elgesys po bausmės paskyrimo rodo jo tinkamumą gyvenimui visuomenėje. Teismas akcentuoja lygtinio paleidimo taisyklių nesilaikymo ir bausmės skyrimo pagrindus bei tikslus, tačiau į tai teismai atsižvelgia skirdami bausmę, tuo labiau, kad jei nuteistasis, paleistas anksčiau, nesilaiko teismo nustatytų įpareigojimų ir pažeidžia baudžiamojo poveikio priemones, jis grąžinamas atlikti likusiąją bausmės dalį į pataisos namus.
Nuteistasis atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 9 straipsnyje įtvirtintą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, kuris reiškia progresyviosios bausmės atlikimo sistemos taikymą Lietuvoje. Nuteistojo teisinės padėties švelninimas turi atitikti proporcingumo reikalavimus, t. y. kuo geresnis nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tuo daugiau teisių ir lengvatų turi būti jam suteikiama. Todėl, nuteistojo nuomone, turi būti laikomasi įstatymo numatytos proporcingumo ir progresyvaus taikymo principo, nes kitaip nebus pasiekiama Bausmių vykdymo įstatymo paskirtis, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais (BVK 1 str. 2 d.).
Skunde nuteistasis daro išvadą, kad teismas klaidingai jau antrą kartą nusprendė, jog šiuo metu nuteistajam S. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, nenurodant tam jokių svarių argumentų, nevertino, kad jis atliko dvi trečiąsias paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jau didžiąją bausmės dalį nebuvo baustas už režimo reikalavimų pažeidimą, o Europos Taryba ne kartą atkreipė valstybių narių dėmesį kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę, mažinančią įkalinimo trukmę, kuri padėtų nusikaltusiems asmenims grįžti į visuomenę.
Nuteistasis pastebi ir šališką aplinkybę, jog 2014 m. rugsėjo 10 d. ir 2015 m. kovo 5 d. dėl lygtinio paleidimo klausimą sprendė tos pačios sudėties Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, teisėjaujant teisėjai Rasai Balsevičienei.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į S. R. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. R. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nors S. R. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, taip pat įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.
Nors nuteistasis skunde itin akcentuoja teigiamus savo elgesio pokyčius, didelį kiekį paskatinimų, mokymąsi, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, motyvaciją laikytis įstatymų, dirbti, teigiamas nuostatas į taikytiną priežiūrą, žemą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pasiruošimą resocializuotis į visuomenę, tačiau tokiais nuteistojo argumentais verčia abejoti paties nuteistojo elgesys.
Bausmę nuteistieji privalo atlikti tinkamai bei sąžiningai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, ir tai yra kiekvieno nuteistojo prievolė, pagal tai sprendžiama, ar nuteistasis gebės prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų, kurie skiriami pritaikius lygtinį paleidimą, ar probacija gali būti sėkminga. Šiuo atveju, negalima sutikti su nuteistuoju, kad jo elgesys rodo šią pareigą vykdžius tinkamai – S. R. net penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tris kartus jam skirtos drausminės nuobaudos. Priešingai nuteistojo argumentams, jo elgesys nėra teigiamai koreguojamas jau ilgą laiką, nes paskutinis įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimas fiksuotas 2013-05-22, taigi, tik dvejus paskutiniuosius bausmės atlikimo metus iš aštuonerių atliktų, nuteistasis elgiasi tinkamai, o tai negali būti vertinama, kaip pakankamas terminas, sprendžiant apie nuteistojo pozityvų elgesio pokytį, leidžiantį daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ką taip pabrėžia nuteistasis, net atsižvelgiant į S. R. palankias aplinkybes.
Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju, vienuolika metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. O teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad S. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tris sunkius (nutartyje nurodyta – du) ir vieną labai sunkų nusikaltimus bei pasikėsinimą padaryti keturis sunkius nusikaltimus. Jo padaryti nusikaltimai kėlė didelį pavojų žmonių sveikatai, jis buvo aktyvus organizuotos grupės narys, taip pat anksčiau yra teistas už tapataus pobūdžio nusikaltimą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nutarė, kad likusi neatlikta bausmės dalis, palyginus su paskirtąja, dar labai didelė. Priešingai nei nurodo nuteistasis, yra išlikę ir kriminogeniniai veiksniai – tai gyvenimo stilius ir draugai (vykdė nusikalstamas veikas su bendrininkais, susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje), mąstymas ir elgesys (siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų), nuostatos (turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą).
Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 28 straipsnis numato, kad nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma tik 3 mėnesius. Atsižvelgusi į probuojamojo rizikos lygį, probacijos tarnyba gali pratęsti intensyvios probuojamojo priežiūros vykdymą 3 mėnesiams, tačiau bendras vykdomos probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Todėl šiuo atveju, esant neatliktai 3 metų 1 mėnesio 5 dienų (Komisijos posėdžio dienai) bausmės daliai, nuteistasis likusią bausmės dalį būtų prižiūrimas tik minimaliai, jau ne pagal teismo paskirtus įpareigojimus, bet pagal probacijos tarnybos paskirtas poveikio priemones. Taigi, nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kurios atsveria taip nuteistojo akcentuotas jo pozityvias permainas, rodo, kad nuteistojo pavojingumas visuomenei vis dar išlieka, todėl neleidžia daryti išvados, kad S. R. jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jam gali būti taikoma probacija, net ir taikant intensyvios priežiūros priemones.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai S. R. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius, įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad įvertinus veikų sunkumą ir pavojingumą, neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam ir valstybės taikomas prievartos poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, kad paveiktų jį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu S. R. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Tai, kad teisėja Rasa Balsevičienė antrą kartą sprendė dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam S. R., nepagrindžia teisėjos šališkumo, tokia aplinkybė nepatenka į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnyje išdėstytą nušalinimo pagrindų sąrašą. Vien tai, kad teismas nuteistajam nepalankiai vertino bylos medžiagoje esančius duomenis, negali būti pripažinta teismo šališkumu, o jokių kitų šališkumą įrodančių aplinkybių nuteistasis nenurodė.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas daro išvadą, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo S. R. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo S. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.