Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje:

V. Z. (V. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį –20 parų areštu;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ar sveikatos priežiūra, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, įpareigojant pradėti dirbti, o netekus darbo – registruotis Užimtumo tarnyboje, mokytis, jeigu Užimtumo tarnyba siųs mokytis. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas; vadovaujantis BK 72² straipsniu, V. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teistumas neišnykęs.

Kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kuo jis yra įtariamas prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Jis su J. K. kartu gyvena jau apie (duomenys neskelbtini) metų. Paskutiniu metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ten yra jos butas. Jis turi butą adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 23 d. būnant namuose pas J. jie išgėrė alaus. Vėliau pradėjo dėl kažko konfliktuoti su J., t. y. pradžioje žodiškai konfliktas vyko. J. jį savo kalbomis išvedė iš kantrybės ir jis ją apstumdė ir vieną kartą su delnu sudavė į pakaušį, kad ji užsičiauptų. Jo suduotas smūgis buvo švelnus, nestiprus, nes jos sužaloti nenorėjo, tik norėjo, kad ji apsiramintų. J. labai supyko ir pasakė, kad paskambins į policiją ir, kaip suprato, paskambino. Atvykę policijos pareigūnai jį išvedė į lauką ir paleido, tik pasakė, kad daugiau neitų pas J.. Tada J. atvykusiems policijos pareigūnams nereiškė jokių pretenzijų dėl jo poelgio, nes ji buvo išgėrusi. Jis dėl savo poelgio savo draugės atsiprašė. Prižada daugiau su J. nekonfliktuoti (el. t. 1, b. l. 143-146).

Nukentėjusioji J. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su V. Z. ji gyvena jau (duomenys neskelbtini) metų. Tai jos sugyventinis, jie kartu veda bendrą ūkį. Kartais jie kartu su V. Z. vartoja alkoholį. Kai per daug pavartoja alkoholio, tarp jų prasideda konfliktai, paskutinis įvyko 2022 m. balandžio 23 d.. V. Z. per daug pavartojo alkoholio ir pradėjo jai reikšti pretenzijas dėl jos sūnaus, kuris dabar atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Ji kaip motina padeda savo sūnui, siunčia siuntas per „Omniva“ paštomatą. Tokie jos veiksmai labai nepatinka jos sugyventiniui. V. Z. 2022 m. balandžio 23 d. pradėjo ją įžeidinėti įvairiais keiksmažodžiais, dažniausiai naudoja žodį „bliat“. Tuomet konflikto eigoje apie 18.00 val. jis pradėjo ją stumdyti ir su rankos delnu sudavė jai viena kartą į pakaušį. Kokia ranka buvo smūgiuota, ji neatsimena. Nuo patirto smūgio jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį ji vertina dešimtbalėje skausmo sistemoje 3 balais; jai skaudėjo, skausmą ji vertina 3 balais. Dėl to ji nelaukė tolimesnių konflikto pasekmių ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai išsprendė konfliktą vietoje. Konfliktai kartojasi vos ne kas 20 mėnesio dieną. Ir kaip išspręsti šią problema, ji nežino. Galvoja, kad konflikto priežastis yra alkoholis. Dėl to ji pretenzijų V. Z. neturi, ir dėl sukelto skausmo irgi pretenzijų neturi. Į Valstybės teismo medicininę tarnybą ji nesikreips. Pareiškimo ji nerašys ant savo sugyventinio, nes ji labai jį mylį (el. t. 1, b. l. 93-96).

2022 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 4 d. adresu (duomenys neskelbtini), nuo pranešėjos J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) policijos įvykio registre registruoti 4 pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje. 2022 m. gegužės 4 d. atlikus pokalbį telefonu su pranešėja paaiškėjo, kad jos sugyventinis V. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuolat naudoja fizinį smurtą E. K. atžvilgiu, o būtent smaugia, daužo ją per galvą. Tokiais savo veiksmais V. Z. galimai sukelia fizinį skausmą E. K.. Dėl to tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą (el. t. 1, b. l. 1-6).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, kartu gyvena jau daugiau nei 10 metų, kartu veda bendrą ūkį, todėl laikytina, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. Z., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, stumdydamas ir delnu suduodamas ne mažiau kaip vieną kartą į pakaušį savo sugyventinei J. K. sukėlė jai fizinį skausmą. Tai, jog V. Z. veiksmai sukėlė jo sugyventinei J. K. fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir nukentėjusiosios duoti parodymai, tarnybinio pranešimo duomenys ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti duomenys.

Taigi, minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. Z. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei J. K. fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis V. Z. su bausmės rūšimi sutinka, sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (el. t. 1, b. l. 152-156). Nukentėjusioji J. K. apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota ir prieštaravimų nepareiškė (el. t. 1, b. l. 160-161).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę V. Z., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė – jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau 3 kartus teistas, paskutinį kartą 2018 m. liepos 3 d., visi teistumai už analogiško pobūdžio nusikaltimus (el.t. 1, b. l. 170-181), 1 metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas (el. t. 1, b. l. 185-186), šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (el. t. 1, b. l. 182-183). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro siūlomą bausmę – viešuosius darbus 3 mėnesiams, įpareigojant V. Z. per teismo paskirtą laiką neatlygintinai išdirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui. Taip pat kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

V. Z. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam V. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. t. 1, b. l. 163-166) – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: garso įrašai iš BPS ir įrašytas telefono pokalbis su pranešėja, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Asmuo nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas neskirtas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. Z. (V. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Z. skirti 2 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti V. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: garso įrašus iš BPS ir įrašytą telefono pokalbį su pranešėja, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-45 straipsniai. Asmenys, nuteisti viešųjų darbų bausme, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui;

2. Nuteistojo dirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.