Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. B., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei D. L., nukentėjusiajam G. B., išnagrinėjusi V. B. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014-11-24 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas 2014-10-14 surašė V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad 2014-09-30 apie 16.40 val., palėpėje, (duomenys neskelbtini), laikė daiktus, kurie trukdė kitiems asmenims, t.y. bendrasavininkui G. B. naudotis jam priklausančiomis patalpomis, t.y. V. B. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1-354 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 8.2 punktą, t.y. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 161 str.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė 2014-11-24 priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad V. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 161 str. ir paskyrė jam įspėjimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014-11-24 priimtame nutarime nurodyta, kad bylos nagrinėjime (2014-11-13) dalyvavo V. B., kuris paaiškino, kad neneigia, jog palėpėje yra ir jam priklausančių daiktų, tačiau nurodė, kad tik mažoji dalis. Taip pat teigė, kad prieš dešimt metų, įgyjant nuosavybę, palėpėje jau buvo daiktų. Pateikė 2003-07-29 Nekilnojamojo turto objekto kadastro bylos kopiją, prie kurios pridėtos statinio fotofiksacijos (palėpė). Nuotraukose matyti, jog palėpėje sukrauti įvairūs daiktai. V. B. nurodė, kad palėpė yra rakinama, tačiau nuo vienerių durų turi raktą G. B., o nuo kitų - V. B.. Šios patalpos tarpusavyje susisiekia ir jos nėra visiškai atskirtos, šį faktą yra patvirtinęs ir antstolis aplinkybių konstatavimo aktu. V. B. sutinka, kad palėpėje esančius daiktus privalu sutvarkyti, tačiau nori tai daryti kartu su kitais bendraturčiais. V. B. asmeniškai priklausančius daiktus jau pradėjo tvarkyti ir į palėpę patekti kelio neužkirto. Pažymėjo, kad daiktus ten pasidėjo su G. B. žinia, tačiau atskiro leidimo ar sutikimo neprašė.

V. B. pateikė skundą teismui, kuriuo prašo minėtą 2014-11-24 nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, motyvuodamas tuo, kad naudojimo paskirties neturinčios neįrengtos pastogės bendrasavininkui G. B. naudotis jam priklausančiomis patalpomis netrukdė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-12-14 sprendimu Nr.1-354 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 8.2 punkto reikalavimų nepažeidė ir jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Kartu su bendrasavininku G. B. prieš dešimt metų įsigijo neįrengtą pastogę (apie 350 kv.m.), esančią (duomenys neskelbtini). Neįrengta pastogė tarp jo, V. B. ir bendrasavininko G. B. nėra padalinta, naudojimo tvarka nenustatyta. Bendrasavininkui G. B. naudotis neįrengta pastoge jokių kliūčių nedarė. LR CK 4.75 str. pirma dalimi bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas jos naudojimosi bendraturčių susitarimu. Neįrengtos pastogės bendrasavininkas G. B. jokio realaus projekto, kaip turėtų būti naudojama tam paskirties neturinti neatidalinta neįrengta pastogė, nėra pateikęs, todėl išvada, kad jis, V. B. pažeidė pastarojo teises pripažintina nepagrįsta. Pažymėtina viena aplinkybė, liečianti pačius daiktus, esančius neįrengtoje pastogėje. Šią neįrengtą pastogę kartu su bendrasavininku G. B. vienodomis sąlygomis pirko su viskuo, kas joje buvo. Tai patvirtina faktas, kad formuojant namo neįrengtų pastogių nekilnojamojo turto vienetų kadastrinių matavimų bylas, jų stovis buvo dokumentalizuotas būklės fiksacijos nuotraukomis, esančiomis tose bylose. Būklės fiksacijos nuotraukose aiškiai užfiksuotos pastogės su daiktais. Bendrasavininkas G. B. tikrai žinojo tą faktą ir kad perkama neįrengta pastogė kartu su joje esančiais daiktais. Jis, V. B. nesutinka, kad visi daiktai, esantieji pastogėje, priklauso jam. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kokiam jo, V. B. bendrasavininko G. B. bandymui naudotis jam priklausančia neįrengta pastoge buvo kliudoma. Pažymėtina, kad toks atvejis tikrai buvo iš jų namo savininkų bendrijos įgaliotinių pusės, kada jų pastangomis buvo sustabdyti G. B. vykdomi neteisėti, t.y. savavališki darbai kartu su juo, V. B. valdomoje neįrengtoje palėpėje. (duomenys neskelbtini) laiptinės įgaliotinių 2005-09-20 surašyto akto Nr. 01 (pridedama) pagrindu 2005-09-26 įvykusio namo savininkų įgaliotinių susirinkimo nutarimu (protokolas Nr. 05/03 - pridedama) G. B. buvo uždrausta vykdyti bet kokius darbus pastogėje ir buvo įpareigotas atstatyti jo savavališkai išardytas pastogėje esančias inžinerines sistemas. Iš G. B. teismo sprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2014-03-31 nutartis pridedama) yra priteistas namo savininkų bendrijai įsiskolinimas apie 15000 Lt. Teismas neatsižvelgė į paaiškinimus, kad jis neturi galimybės naudotis jam priklausančiu turtu. Nuo tada jis pradėjo siekti kokiu nors būdu pagrįsti tariamą trukdymą naudotis neįrengta pastoge, nes šiuo metu G. B. jų namo savininkų bendrijai vėl yra skolingas apie 20 000,00 Lt (įsiskolino, kol vyko pirmasis teismo procesas). Neturėtų būti pripažinta trukdymu naudotis jokios naudojimosi paskirties neturinčia neįrengta pastoge, kol jos plotas neatidalintas, nenustatyta naudojimosi tvarka. Gyvendamas vieno kambario bute be virtuvės ir vonios patalpų, įsigydamas neįrengtos pastogės dalį, siekė pagerinti savo gyvenimo gerbūvį ir jo lygį. Tačiau šią galimybę bendrasavininkas G. B. jam, V. B. yra atėmęs. Neįrengtos pastogės dalis, kurioje yra daiktų (vienodai jiems abiems priklausantys), yra virš jam priklausančio buto ir niekaip nepažeidžia G. B. teisių.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas atsiliepime nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė D. L. 2014 m. lapkričio 24 d. išnagrinėjo V. B. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A11-16718/14(1.1.56-SM3). Nurodė, kad pažeidimo faktą byloje įrodo objektyviai surinkti įrodymai: 1) pažeidimo nustatymo laikas - 2014-09-30 apie 16.40 val.; 2) pažeidimo faktas - palėpėje (duomenys neskelbtini) esantys daiktai; 3) pažeidimo faktą liudija L. G., Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, ir G. B., (duomenys neskelbtini). Todėl pareigūnė, atsižvelgdama į byloje esančius objektyvius įrodymus bei į tai, kad papildomų įrodymų, lengvinančių ar sunkinančių pažeidėjo atsakomybę, byloje nėra, skyrė jam baudą - įspėjimą. 2014-12-12 V. B. per nutarimą priėmusią instituciją pateikė skundą Nr. A267- 400/14 dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir administracinės teisės pažeidimo bylos nutraukimo jo atžvilgiu, kuriame teigia, kad jis pastogės bendrasavininkui G. B. naudotis jam priklausančiomis patalpomis netrukdė. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1-354 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 8.2. punktas numato, kad „draudžiama asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausančiame statinyje (jo dalyje) laikyti daiktus, statybines ar kitas medžiagas, jei jos trukdo kitiems asmenims naudotis jiems priklausančiomis patalpomis ar tam prieštarauja dauguma statinio ar patalpų savininkų“. 2014 m. rugsėjo mėn. į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrių telefonu kreipėsi G. B. su skundu, kad (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo palėpės patalpos yra užgriozdintos bendrasavininko V. B.. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams 2014 m. rugsėjo 30 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini), faktai dėl palėpės užgriozdinimo, pasitvirtino. Atsiliepime nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisingai ir teisėtai, pažeidimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. Pažeidimo faktas užfiksuotas nuotraukose, kuriose matyti, kad palėpėje, adresu (duomenys neskelbtini) yra priversta daug įvairiausių daiktų. Įvertinus visas bylos aplinkybes, Institucija mano, kad V. B. pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio teisės pažeidimo protokolas - teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose.

Teismo posėdyje V. B. palaikė skundą jame nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad pagal tokius surinktus faktus jau siekė kartą jį nubausti ir iš esmės panašiais įrodymais, tačiau priimtas sprendimas buvo panaikintas. Pasak V. B., yra nustatytas faktas, kad ten yra tie daiktai, tačiau tie daiktai priklauso abiem, kieno kokia dalis nenustatyta. Jų yra didelis plotas. V. B. teigimu, jei nėra konkrečiai nustatyta kam priskirtos nuosavybės teisės, tai jie naudojasi lygiomis teisėmis. Jie pirko vienodai, pas juos vienoda yra situacija. Neįrengtos palėpės neturi naudojimo paskirties. Jis, V. B. nesutinka, kad tie daiktai yra jo visi. Naudojasi palėpe nuo 1950 m. Tie daiktai jam, V. B. nereikalingi, vylėsi, kai pradės tvarkytis ir pradės naudotis palėpe. Jis, V. B. siūlė abiem tvarkytis ir niekas neliks skolingas. G. B. argumentas buvo toks, arba tu perki iš jo, arba parduodi jam. Pas juos nėra konkrečios vietos kur kas kam priklauso. Preziumuojama, kad dalys naudojimosi prasme lygios. Jis, V. B. G. B. jau yra suteikęs leidimą, kad pastarasis darytų savo pusėje ką nori. To ploto viena pusė G. B., pastarasis daro tai ką nori. Niekas nesiaiškino kieno tie daiktai. V. B. teigimu, jie turi kartu tvarkytis, jų abiejų tie daiktai. Dalis daiktų jau buvo įsigyjant patalpą, nesant paskirtų konkrečių dalių G. B. tvarkosi savo pusėje. Pasak V. B., nuotraukose matomos dėžės ir maišai nėra jo turtas, tai jų abiejų daiktai. Jo, V. B. palėpėje yra dviratis, banglentė, sekcija, kiti asmeniniai daiktai. Daiktai ne jo, V. B. matomi nuotraukose, ne jis juos ten padėjo. V. B. paaiškino, kad tas plotas turi 2 įėjimus, architektūriškai taip suplanuota, į vieną pusę jis turi raktą, į kitą pusę G. B.. Jis, V. B. G. B. neturi jokių priekaištų, kad pastarasis darytų ką nori savo pusėje. Ten yra ir dalis jo, V. B. daiktų, tiek vienoje pusėje yra lentos, tiek jo pusėje yra lentų, ten guli plytos, kurios nuvirtusio, kamino pagrindas. Dėžės jau senai guli, ten yra dar dėžių ir lagaminų. Pasak V. B., tvarkantis ir organizuojantis viską vienodai susitvarkytų, G. B. jau neteisėtai pradėjo ardyti, pastarasis išsivalė savo pusę, bet bendrija jam užkirto kelią. V. B. teigimu, G. B. išsivalė statybines konstrukcijas, kai pradėjo ardyti ventiliacines šachtas, pastarasis išsivalė visas konstrukcijas, jis išsivalė visus betoninius kanalus. V. B. paaiškino, kad jo motina atneša ir išneša daiktus, tos skardinės ne jo, pastarojo motina atneša skardines, dėžės, stiklainiai, statybinės medžiagos buvo nupirktos su palėpe, lentos buvo jo ir G. B. pusėje yra lentos.

Teismo posėdyje nukentėjusysis G. B. parodė, kad su V. B. yra kaimynai. Nuo 2004 m. ar 2003 m. buvo nutarta namo savininkų inventorizuoti ir privatizuoti esančią neįrengtą namo pastogę, kas buvo padaryta. Daugelis gyventojų ketino parduoti, jie atpirko neįrengtas pastoges. Iki 2013 m. su V. B. buvo bendrasavininkais. Neįrengta pastogė yra iš 3 dalių, viena dalis nebuvo parduota, ji liko visiems priklausanti. Kai jis, G. B. supirko dalį ir tapo apie 200 kvadratinių metrų. Jis, G. B. paklausė V. B. kaip dalinsis, pastarasis pasakė, kad dalis pastogės stovi virš jo buto, atiteks jam. Šita dalis nuolat buvo užrakinta. Pasak G. B., jis turi 120 kvadratinių metrų, patekimas į pastogės dalį eina per jo patalpas. V. B. naudoja patalpas kartu su mama. Žinojo, kad ten yra prinešta įvairių daiktų. Jis, G. B. raktų nuo tos dalies neturi. V. B. turi apie 50 ar 60 kvadratinių metrų. Girdėjo, kad V. B. kaupia ten daiktus. Jis, G. B. sakė V. B., kad ten yra pastarojo daiktai. Bendrijos įgaliotiniai patvirtino jo siūlomą sprendimą, kad reikia mokėti už palėpes. Jis, G. B. moka už tas dalis, kurias turi V. B.. Prašo V. B. atlaisvinti patalpas, pastarasis pažada, bet kabo jo spyna ir jis neduoda rakto. Jis, G. B. parašė prašymą, B. sakė, kad mama po truputi išneš daiktus, tačiau mama tempia į pastogę daiktus. Yra didelė grėsmė kilti gaisrui. Ten yra antisanitarinės sąlygos. Pasak G. B., jis negali patekti į jam nuosavybės teise priklausiančias patalpas. Viešosios policijos pareigūnai atvykę įsitikino kas parašyta prašyme, kad tai yra V. B. daiktai ir jis, G. B. negali naudotis jam priklausančia patalpa. G. B. teigimu, kai buvo atvykę pareigūnai, tik tuomet matė, kad ten pilna daiktų. Abejoja, kad ten ankstesnių savininkų daiktai, V. B. sakė, kad tai ne pastarojo, o mamos daiktai. Tame name yra 4 ar 5 įėjimai, tame įėjime į pastogę gyvena V. B. su mama, ten jo kaimynas S. gali paliudyti, kad ten nėra jo, G. B. daiktų. Pasak G. B., laukė 10 metų, 3 metus mokėjo už tas patalpas, kurias V. B. yra užėmęs.

Teismo posėdyje liudytojas L. G. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad G. B. negali naudotis laisvai pastarajam priklausančios palėpės patalpomis. Kai pirmą kartą nuvyko, nieko nerado, antrąkart nuvykus juos įleido V. B. mama. Pastaroji atrakino patalpas, jie jas pažiūrėjo, buvo įvairių daiktų: stiklainiai, plastikinė tara, makulatūra. Daiktai buvo tvarkingai sudėti ir suštabeliuoti. Buvo atvykę dar kartą. Buvo ir kitas savininkas G. B.. Išsiaiškino, kad patalpos bendros nuosavybės. G. B. išreiškė pretenziją, kad negali laisvai naudotis patalpomis, nes ten pridėta svetimų daiktų. Surinkę medžiagą išsikvietė V. B. ir surašė protokolą. L. G. teigimu, V. B. aiškino, kad negali susitarti su G. B.. V. B. aiškino, kad daiktus sunešusi pastarojo mama, jis prašė, jos nekliudyti, nes ji senyvo amžiaus.

G. B. parodymų protokole nurodyta, kad jam, V. B. ir A. B. priklausančioje nuosavybės teise neįrengtoje pastogėje V. B. ir pastarojo mama laikė įvairius daiktus ir statybines medžiagas, tuo trukdė jam naudotis jam nuosavybės teise priklausančia dalimi. Patalpos buvo užrakintos ir į jas jis, G. B. užėjo tik 2014-09-30 kartu su Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnais. Patalpos buvo pilnai užgriozdintos daiktais. Kalbėdamas V. B. prisipažino, kad tai pastarojo ir jo mamos daiktai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus II – ojo kontrolės poskyrio vyr. specialisto J. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad dirbant pagal 2014-09-23 budėtųjų suformuotą užduotį Nr. 7054 kartu su IV-ojo poskyrio vyr. specialistu L. G. 2014-09-30 apie 16.30 val. buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) palėpę. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pranešėjo G. B. pateikta informacija dėl jam bendros nuosavybės teisė priklausančių patalpų užgriozdinimo, pasitvirtino. Nustatyta, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis minėta palėpė nuosavybės teise priklauso G. B., A. B. ir V. B. (pažyma pridėta prie administracinės bylos). Tyrimo metu taip pat buvo apžiūrėta minėta palėpė (fotonuotraukos pridėtos prie administracinės bylos). V. B. pripažino, kad į palėpę sunešti įvairūs daiktai, kurie trukdo G. B., priklauso jo motinai, su kuria kartu gyvena tame pačiame name. Dėl to, kad neužtikrino, jog bendro naudojimo patalpos nebūtų užgriozdintos daiktais, kurie trukdo bendrasavininkiui G. B., V. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 161 str.

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės 2014-11-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje V. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 161 str. paskirtas įspėjimas.

Lietuvos Respublikos ATPK 161 str. numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1-354 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 8.2 punkte nustatyta, kad draudžiama asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausančiame statinyje (jo dalyje) laikyti daiktus, statybines ar kitas medžiagas, jei jos trukdo kitiems asmenims naudotis jiems priklausančiomis patalpomis ar tam prieštarauja dauguma statinio ar patalpų savininkų.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 161 str. yra nubaustas pagrįstai. Teismas konstatuoja, jog V. B. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1-354 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 8.2 punkto reikalavimus. Byloje nustatyta, kad V. B. 2014-09-30 apie 16.40 val., palėpėje, (duomenys neskelbtini), laikė daiktus, kurie trukdė kitiems asmenims, t.y. bendrasavininkui G. B. naudotis jam priklausančiomis patalpomis. V. B. neigė savo kaltę, V. B. parodė, jog yra nustatytas faktas, kad palėpėje yra tie daiktai, tačiau tie daiktai priklauso abiem, kieno kokia dalis nenustatyta, nesutinka, jog tie daiktai yra jo visi. Pažeidėjo V. B. parodymus paneigia nukentėjusiojo G. B. ir liudytojo L. G. parodymai. Apklaustas teisme nukentėjusysis G. B. parodė, kad dalis pastogės stovi virš V. B. buto, kuri atiteko pastarajam, šita dalis nuolat buvo užrakinta. Pasak G. B., jis turi 120 kvadratinių metrų, patekimas į pastogės dalį eina per jo patalpas. V. B. naudoja patalpas kartu su mama. Žinojo, kad ten yra prinešta įvairių daiktų. Jie raktų nuo tos dalies neturi. V. B. turi apie 50 ar 60 kvadratinių metrų. Girdėjo, kad V. B. kaupia ten daiktus. Jis, G. B. parašė prašymą, sakė, kad mama po truputį išneš daiktus, tačiau mama tempia į pastogę daiktus. Yra didelė grėsmė kilti gaisrui. Ten yra antisanitarinės sąlygos. Pasak G. B., jis negali patekti į jam nuosavybės teise priklausiančias patalpas. G. B. teigimu, kai buvo atvykę pareigūnai, tik tuomet matė, kad ten pilna daiktų. Abejoja, kad ten ankstesnių savininkų daiktai, V. B. sakė, kad tai ne pastarojo, o mamos daiktai. Apklaustas teisme liudytojas L. G. parodė, kad antrąkart nuvykus juos įleido V. B. mama, pastaroji atrakino patalpas, jie jas pažiūrėjo, buvo įvairių daiktų: stiklainiai, plastikinė tara, makulatūra. Daiktai buvo tvarkingai sudėti ir suštabeliuoti. Buvo atvykę dar kartą. Buvo ir kitas savininkas G. B.. Išsiaiškino, kad patalpos bendros nuosavybės. G. B. išreiškė pretenziją, kad negali laisvai naudotis patalpomis, nes ten pridėta svetimų daiktų. L. G. teigimu, V. B. aiškino, kad negali susitarti su G. B.. V. B. aiškino, kad daiktus sunešusi pastarojo mama, jis prašė, jos nekliudyti, nes ji senyvo amžiaus. V. B. nurodyta aplinkybė, jog šią neįrengtą pastogę kartu su bendrasavininku G. B. vienodomis sąlygomis pirko su viskuo, kas joje buvo, su joje esančiais daiktais nešalina V. B. administracinės atsakomybės. Tai, kad palėpėje yra dalis ir V. B. daiktų bei, kad į palėpę daiktus neša pastarojo mama neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B., teigdamas, kad palėpėje yra dalis jo daiktų, dviratis, banglentė, sekcija, kiti asmeniniai daiktai, jo motina atneša ir išneša daiktus, tos skardinės ne jo, pastarojo motina atneša skardines. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. B. ir G. B. bei V. B.. Nuosavybė – neatidalinta, todėl ja turi būti naudojamasi tik bendraturčių pritarimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnio nuostatomis, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė nustatė, kad V. B. neigė savo kaltę, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė, nagrinėdamas administracinio pažeidimo bylą ir nustačiusi, kad nėra lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teisėtai paskyrė nuobaudą, atsižvelgiant į sankcijoje numatyto baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkio taisyklę.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnis), V. B. veikimas pagal ATPK 161 straipsnį kvalifikuotas teisingai, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės 2014-11-24 nutarimo Nr. A11-16718/14(1.1.56-SM3) skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 302 str. 1 d. 1 p., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės 2014-11-24 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-16718/14(1.1.56-SM3) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.