- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-02
- Bylos Nr.
- 1A-203-64/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- M. Č., M. S.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-64/2008 m.
Teisėjas Mindaugas Striaukas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.2.
2008 m. liepos 2 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir pritaikius LR BK 54 str. 3 d., nuteistas laisvės apribojimu 2 metams. Per bausmės vykdymo terminą uždrausta turėti, naudoti, įgyti bet kurios rūšies šaunamąjį ginklą ir įpareigotas mokytis arba dirbti (pradėti dirbti) bei per 1 metus neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas M. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Č. 2007-05-30 apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini) namo, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su M. S., bendrais tyčiniais veiksmais ir turėdamas vieningą tyčią, grasinant nukentėjusiajam J. B. šaunamuoju ginklu – 9 mm kalibro pistoletu „Blow magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamu D kategorijos šaunamiesiems ginklams – taip atimant nukentėjusiajam J. B. galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo J. B. kelnių kišenės ištraukiant ir pagrobiant svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson K750i“ su jame buvusiomis pokalbių ir 512 MB atminties kortelėmis – 750 Lt bendros vertės, priklausančius nukentėjusiajam J. B., taip padarė J. B. 750 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo 2008-03-31 nuosprendį pakeisti ir M. Č. už nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 3 d., padarymą paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nurodo, kad teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 3 d., M. Č. nepagrįstai paskirdamas švelnesnę BK 180 str. 3 d. sankcijoje nenumatytą 2 m. laisvės apribojimo bausmę – netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. BK 54 str. 3 d. suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis kodeksas neduoda šio principo apibrėžimo. Apelianto nuomone, teisingumas, teisingos bausmės paskyrimo prasme, reiškia įstatymo nustatytą optimalų pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. LR BK 54 str. 3 d. taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja LR BK 41 str. 2 d. ir LR BK 54 str. 2 d. nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-98/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" Nr. 40 3.1.13 p. nurodyta, kad taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą (LR BK 54 str. 3 d.), teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. LR BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teismas turi išvardyti, kuo remiantis jis padarė savo išvadą. LR BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo vietą, laiką ir būdą, kilusius padarinius yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-420/2006). Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta dienos metu, viešoje vietoje, M. Č. ir M. S. veikė iš anksto susitarę, nusikaltimas padarytas panaudojant šaunamąjį ginklą, kuriuo nušauti nukentėjusiajam grasino būtent M. Č., toks nusikaltimo padarymo būdas lėmė didesnį nusikaltimo pavojingumą. Vertinant kaltininko asmenybę - Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendyje nenurodytos jokios išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nėra pagrindo pripažinti išimtinėmis nuosprendyje išvardytas aplinkybes: kad M. Č. praeityje neteistas, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, nekilnojamojo turto neturi, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamą veiką padarė būdamas vos 18 metų ir 3 mėnesių amžiaus, mokosi ir turi tikslą būti naudingu visuomenei. Šios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, tuo pačiu teismas konstatavęs, kad M. Č. atliktus veiksmus laiko aktyvesniais ir pavojingesniais už kito nusikaltime dalyvavusio nepilnamečio, neteisto asmens – M. S. veiksmus, pastarajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę.
Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o M. Č., M. S. ir jų gynėjai - skundą atmesti.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto, kas trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą (LR BPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, tačiau apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų nepagrįsti ir neteisėti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Nors prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su nuteistajam M. Č. paskirta bausme, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pirmiausia, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal veikos kvalifikacijos apimtį, nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu byloje surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, dėl ko byloje priimtas nuosprendis negali būti paliktas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas.
Pagal Baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Nustatant bylos nagrinėjimo teisme ribas, baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad teismas iš esmės gali nagrinėti bylą, jeigu byla teisme nagrinėjama dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir kaltinamasis negali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų (BPK 255 str. ).
Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad M. Č. ir M. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 180 str. 3 d. už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais ir turėdami vieningą tyčią, M. Č. grasinant nukentėjusiajam J. B. šaunamuoju ginklu – 9 mm kalibro pistoletu „Blow magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamu D kategorijos šaunamiesiems ginklams – taip atimant nukentėjusiajam J. B. galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo J. B. kelnių kišenės ištraukiant ir pagrobiant svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson K750i“ su jame buvusiomis pokalbių ir 512 MB atminties kortelėmis – 750 Lt bendros vertės, priklausančius nukentėjusiajam J. B., taip padarė J. B. 750 Lt turtinę žalą.
LR BK 180 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tik aktyviais veiksmais: „fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis“. Iš nuosprendyje teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad teismas nurodė tik M. Č. atliktus veiksmus pagrobiant nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nenurodė, kokius veiksmus atliko M. S.. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pažeidė LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos pripažintos įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. teismas nenurodė veikos M. S. padarytos veikos būdo – veiksmų, dėl ko esmingai pažeidė BPK 254 str. 3 d., 255 str., 256 str. reikalavimus: nuteisė M. S. dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymo metu jis neatliko jokių veiksmų, nes jo padaryti veiksmai nenurodyti ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų.
Iš bylos medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme kaltinimas nei M. Č., nei M. S. nebuvo tikslinamas ar keičiamas, kaip numatyta BPK 256 str., ir teismas iš esmės nagrinėjo bylą pagal prokuroro surašytame kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, todėl byloje esantis surašytas kaltinamasis aktas laikytinas išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme.
Reikalavimai kaltinamajam aktui yra išdėstyti BPK 219 straipsnyje ir LR Generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr. I-47, pakeistu LR Generalinio prokuroro 2007-12-13 įsakymu Nr. I-179, patvirtintose rekomendacijose dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nurodytų reikalavimų, kai jame nenurodyta arba neteisingai nurodyta nors viena iš straipsnyje išdėstytų pozicijų. Pagal BPK 219 str. 3 p., aprašant nusikalstamą veiką, kaltinamajame akte turi būti aptartos visos esminės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės).
Kaltinamajame akte (t. 2, b.l. 120-125), aprašant M. S. nusikalstamą veiką nurodyta, kad jis „2007-05-30 apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini) namo, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su M. Č., bendrais tyčiniais veiksmais ir turėdamas vieningą tyčią, jam visą laiką būnant prie nukentėjusiojo J. B., o M. Č. grasinant nukentėjusiajam J. B. šaunamuoju ginklu – 9 mm kalibro pistoletu „Blow magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamu D kategorijos šaunamiesiems ginklams – taip atimant nukentėjusiajam J. B. galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo J. B. kelnių kišenės ištraukiant ir pagrobiant svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson K750i“ su jame buvusiomis pokalbių ir 512 MB atminties kortelėmis – 750 Lt bendros vertės, priklausančius nukentėjusiajam J. B., taip padarė J. B. 750 Lt turtinę žalą“. Iš tokiame kaltinime išdėstytų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, jog M. Č. grasino šaunamuoju ginklu nukentėjusiajam ir pagrobė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, o M. S. dalyvavimas nusikaltime pasireiškė tik buvimu prie nukentėjusiojo. Kaip šioje nutartyje buvo nurodyta, plėšimas padaromas tik aktyviais veiksmais: „fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis“, todėl iš kaltinamajame akte aprašytos M. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių neįmanoma nustatyti subjektyviųjų veikos požymių - kokiais aktyviais veiksmais M. S. padarė plėšimą, kokią įtaką nukentėjusiajam darė M. S. buvimas visą laiką šalia jo, kai M. Č. grasino šaunamuoju ginklu ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad jis kartu su M. Č. tik reikalavo iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono, daugiau nieko nedarė, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu M. S. parodė, kad jis patikrino nukentėjusiojo kuprinę, po ko neradus kuprinėje telefono, M. Č. nukentėjusiajam grasino šaunamuoju ginklu. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir teisme patvirtino M. Č. bei teisme apklaustas nukentėjusysis. Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, kad M. S. atliko aktyvius veiksmus, tuo įgyvendindamas vieningą tyčią užvaldyti mobiliojo ryšio telefoną ir būtent jo veiksmai buvo pagrindas kitam bendravykdytojui panaudoti šaunamąjį ginklą, kadangi ieškodamas mobiliojo ryšio telefono nukentėjusiojo kuprinėje, M. S. jo nerado. Atsižvelgus į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo žinomi M. S. atlikti konkretūs veiksmai, kurie nenurodyti nei kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime, nei pranešime apie įtarimą, nėra galimybės spręsti ar jo veikimas (neveikimas) atitinka nusikalstamos veikos sudėtį ar ne. Todėl, kaltinamasis aktas M. S. atžvilgiu iš esmės neatitinka LR BPK 219 str. kaltinamojo akto surašymui keliamų reikalavimų.
Šios nurodytos aplinkybės leidžia kolegijai daryti išvadą, kad tiek prokuroras kaltinamajame akte, tiek teismas apkaltinamajame nuosprendyje, nenurodydami M. S. nusikalstamų veiksmų, pažeidė M. S. bei M. Č. teises žinoti kuom jie yra kaltinami (BPK 22 str.) bei įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų, nes ši teisė kaltinamiesiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos (BPK 10 str.).
Nustatyti baudžiamojo proceso pažeidimai sutrukdė bylą išnagrinėti teisme, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendis panaikintinas ir byla perduotina prokurorui dėl surašyto iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto, o Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.
Šioje byloje M. S. ir M. Č. aptariamą nusikalstamą veiką kaltinami darę bendrai, jų veiksmai ir atitinkamai kaltinimai susiję, todėl teismo nuosprendis naikintinas jų abiejų atžvilgiu. Ryšium su tuo, kad nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui, spręstinas kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių klausimas. Nors ir esant nustatytiems procesiniams pažeidimams, visgi, byloje yra duomenų apie M. Č. ir M. S. nusikalstamą veikimą, todėl M. Č. ir M. S. paliekamos tos pačios kardomosios priemonės: M. Č. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, M. S. – rašytinį pasižadėjimą ir dokumentų paėmimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, nustatant 2 mėnesių terminą pažeidimams kaltinamajame akte pašalinti.
M. Č. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
M. S. palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.