Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. N. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 20 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-8878 nutarta taikyti nuteistajam A. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 5 mėnesių 28 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. spalio 19 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nustatyta žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu rodo pastangas koreguoti savo elgesį, paskutinį kartą nuobauda skirta 2018 m. balandžio 13 d., šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu 6 kartus skatintas. Dalyvauja pozityvaus užimtumo užsiėmimuose ir renginiuose. A. N. aktyviai dalyvauja projekte „Žalioji oazė“, lanko dorovinio ugdymo programą (paskaitos alkoholizmo, narkotikų žalos organizmui temomis), nuteistasis pagal savo sveikatos būklę nevengia prisidėti prie būrio darbų. Nuteistasis palaiko gerus santykius su artimaisiais, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, bendrauja su artimaisiais ir skambučių pagalba. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. N., nuteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendis t. y. A. N. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirtas laisvės atėmimas 8 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, subendrinta apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams.

Bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 18 d., pabaiga – 2025 m. balandžio 17 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. N. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, šešis kartus skatintas, paleistas planuoja įsidarbinti, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Nors pagal „OASys“ metodiką A. N. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja kriminogenini veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (smurtinio elgesio istorija; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių), šiuo metu vis dar yra daugiau nei nustatyta apsauginių, kas neleidžia teismui spręsti apie pilnavertišką nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, net ir stebimų teigiamų pokyčių kontekste. Akcentuotina ir tai, jog žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kol kas dar stebimą sąlyginai trumpą laiką ir atsižvelgiant į tai, dar negalima daryti vienareikšmių išvadų, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais.

Teismas vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atkreipia dėmesį, jog toks pokytis nebuvo nuoseklus. Padaryta išvada grindžiama tuo, jog A. N. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę yra padaręs vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, paskutinis pažeidimas padarytas 2019 m. balandžio 26 d., ir nors drausminė nuobauda už tai neskirta, o tik apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, ši aplinkybė vis viena atskleidžia nuteistojo dviprasmišką požiūrį į jo atžvilgiu taikomus ribojimus ir dar neleidžia spręsti, jog esminiai bausmės tikslai, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, jau yra pasiekti, tokiu būdu negalima daryti išvados ir dėl to, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų pagrįstas ir efektyvus. Sutiktina su tuo, jog nuteistasis yra šešis kartus skatintas (už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje), tačiau įvertinus tai nuo kada nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, toks pozityvus nuteistojo elgesio pokytis dar negali būti vertinamas kaip įtikinantis.

Teismas įvertina ir tai, kad A. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos smurtinės nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimas. Taigi, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Kartu atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis vis dar nepripažįsta padaręs nusikaltimus, plačiau neanalizuoja nusikaltimų priežasčių ir aplinkybių, linkęs kaltinti kitus asmenis, stokoja empatiško požiūrio nukentėjusiųjų atžvilgiu. Įvardija nekonkrečius ateities tikslus ir planus. Atsižvelgiant į nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, pastebima, jog asmuo negeba objektyviai įvertinti savo situacijos, pripažinti savo netinkamo elgesio raiškos, kas gali apsunkinti konstruktyvių problemų sprendimų būdų analizę ir paiešką. Įvertinus tai, kad nuteistojo kaltė, jo atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kuris yra įsiteisėjęs, nebekvestionuojama, toks nuteistojo atsakomybės vengimas atskleidžia jo neigiamų vertybių orientaciją bei racionalaus savivaizdžio stoką. Taip pat tai neleidžia teismui spręsti, jog nuteistasis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir pakeitęs savo nusikalstamo elgesio raišką vien teigiamai, juo labiau, kad Socialinio tyrimo duomenimis nustatyta, kad asmuo bando pateisinti nusikalstamą elgesį dėl kitų pašalinių asmenų įtakos, taip pat apibendrinančiai teigia, jog kalti nukentėjusieji asmenys, o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia daryti išvados, jog jo nusikalstamas elgesys yra tiek pakitęs, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad nors šiuo atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir yra žema, tačiau itin teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nustatyta nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama, juo labiau nenustačius vien teigiamo nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o pataisos procesą vykdant įkalinimo įstaigoje nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, kurios patvirtintų, jog ankstesnės nusikalstamos nuostatos nebėra vyraujančios nuteistojo asmens elgesyje. Tuo tarpu, sprendžiant A. N. lygtinio paleidimo klausimą, teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (1 metai 5 mėnesiai 28 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. N. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, pozityvus poslinkis stebimas dar trumpą laiko tarpą, o priešingas teisei elgesys dar ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. N. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. RV-23-8878.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. RV-23-8878 taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.