Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 - ojo policijos komisariato Vilkpėdės nuovados (toliau - Vilniaus m. 2 PK Vilkpėdės nuovada, Institucija) pareigūnas 2009 m. birželio 2 d. nutarimu R. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 183 straipsnio 1 dalį nubaudė galutine 40 litų bauda, už tai, kad jis 2008 m. gruodžio 15 d., nuo 1 val. 50 min. iki 2 val. 30 min., 2009 m. sausio 22 d. apie 22 val. 00 min. ir 2009 m. sausio 23 d. apie 00 val. 09 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garsiai klausė muzikos nakties metu, triukšmavo bendrame koridoriuje ir tokiais savo veiksmais trikdė viešąją rimtį.

II.

Teismas konstatavo, jog teisme liudytojais apklausti pareigūnai patvirtino aplinkybes išdėstytas tarnybiniuose pranešimuose, kad 2008 m. gruodžio 15 d., 2009 m. sausio 22 d. - 2009 m. sausio 23 d. vyko dėl triukšmo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Remiantis liudytojų parodymais, minėtame bute, būtent R. K., o ne koks nors kitas asmuo, garsiai klausėsi muzikos, t. y. liudytojai patvirtino konkrečias aplinkybes: garsiai grojo muzika bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje, policijos pareigūnai bendravo konkrečiai su R. K., kurį vizualiai gerai pažįsta, R. K. garsiai reiškė pretenzijas pareigūnams bendrame koridoriuje nakties metu. Teismo nuomone, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys, todėl nėra pagrindo jais abejoti. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o R. K. skundas netenkinamas.

Teismo vertinimu, R. K. ir jo atstovės teiginiai, kad patalpa (duomenys neskelbtini) buvo nuomojama kitam asmeniui, nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjas galėjo atvykti ir būti šioje patalpoje, netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo. Paties R. K. parodymus teismas įvertino kaip prieštaringus: neigdamas faktą, kad inkriminuojamu laiku buvo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, R. K. tvirtino, kad pareigūnai neturėjo su savimi garso lygį nustatančių prietaisų, t. y. pripažino buvęs ir matęs pareigūnus, šiems atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus m. 2 PK Vilkpėdės nuovados pareigūnas 2009 m. birželio 2 d. nutarimu R. K. pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį nubaudė galutine 40 litų bauda, už tai, kad jis 2008 m. gruodžio 15 d., nuo 1 val. 50 min. iki 2 val. 30 min., 2009 m. sausio 22 d. apie 22 val. 00 min. ir 2009 m. sausio 23 d. apie 00 val. 09 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garsiai klausė muzikos nakties metu, triukšmavo bendrame koridoriuje ir tokiais savo veiksmais trikdė viešąją rimtį (b. l. 6).

ATPK 183 straipsnio 1 dalis numato, jog šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, - užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 300 Lt.

Iš bylos medžiagos bei apeliaciniame skunde išdėstytų R. K. paaiškinimų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija faktą, jog Institucijos nutarime nurodytais laikotarpiais buvo įvykio vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir trikdė viešąją rimtį. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme kaip liudininkai buvo apklausti policijos pareigūnai R. R., A. U. ir P. D. dalyvavę užfiksuojant viešosios tvarkos pažeidimus 2008 m. gruodžio 15 d., 2009 m. sausio 22 d. ir 2009 m. sausio 23 d. (t. 2, b. l. 12 – 14; 24). Pareigūnai A. U. bei P. D. tiesiogiai ir vienareikšmiškai patvirtino, jog pažeidimų užfiksavimo metu įvykio vietoje (bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje) buvo rastas būtent R. K., kurį pareigūnams buvo pažįstamas vizualiai (faktą, jog policijos pareigūnai jį pažinojo iš esmės pripažįsta ir pats apeliantas; t. 2, b. l. 41), Liudytojas A. U., dalyvavęs tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat patvirtino, jog tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą R. K. duomenų apie tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo išnuomotas kitam asmeniui, nepateikė, tokių duomenų nėra ir pirminiame apelianto paaiškinime, įrašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (t. 1, b. l. 14). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina apelianto iškeltos įvykio versijos, jog viešosios tvarkos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis pažeisti negalėjo, nes ten negyveno.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kvalifikuojant veiką pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį, t. y. būtent viešosios rimties sutrikdymas yra esminis objektyvusis ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymis. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį., ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 str. nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį. Šiuo klausimu pažymėtina, jog, aiškinant ATPK 183 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 336). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. buto sklidusio triukšmo lygis nebuvo nustatomas remiantis specialiais garso lygio matavimo prietaisais, tačiau aplinkybę, jog dėl sklidusio triukšmo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais laikotarpiais buvo sutrikdyta namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų rimtis patvirtina liudytojų parodymai duoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme , taip pat kita bylos medžiaga (b. l. 64 – 101). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiklos buvo trikdoma (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio namo gyventojų viešoji rimtis, o aplinkybė, jog pradedant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną skleidžiamo triukšmo (garso) lygis nebuvo matuojamas specialiais prietaisais, nėra pakankamas pagrindas paneigti pareikšto administracinio kaltinimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagrindų nutraukti R. K. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatyta. Teisėjų kolegos nuomone, R. K. teiginiai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis galėjo būti šališkas apelianto atžvilgiu, yra nepagrįsti jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, R. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.