- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- e2S-1285-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09369-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos už šilumos energiją ir kitų sumų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškiniu prašė iš atsakovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ priteisti 26 640,05 Eur skolą, 247,80 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumos energiją atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančioms patalpoms: (duomenys neskelbtini), ir pastatams: (duomenys neskelbtini). Atsakovė nemoka už jai teikiamą šilumos energiją.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi 2019 m. birželio 4 d., 13.30 val. civilinėje byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis.
Šalies argumentai
5. 2019 m. gegužės 17 d. prašymu atsakovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovė prašė atidėti 2019 m. birželio 4 d. 13:30 val. numatytą parengiamąjį teismo posėdį dėl iš anksto suplanuotų kasmetinių atsakovės atstovės atostogų. 2019 m. gegužės 24 d. prašymu ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovė prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl suplanuotų ieškovės atstovės kasmetinių atostogų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
6.1. šalių (ieškovės ir atsakovės atstovų) neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastys – šalių atstovų atostogos. Ieškovė yra juridinis asmuo, pagal veiklos pobūdį turintis daug bylų teisme, todėl privalo taip organizuoti darbą, kad į paskirtus parengiamuosius ar teismo posėdžius atvyktų ieškovės atstovai. Atsakovės atstovė prašyme nurodė, kad parengiamojo teismo posėdžio dieną išvyksta atostogauti, tačiau LITEKO sistemos advokatų ir advokatų padėjėjų užimtumo tikrinimo posistemėje atsakovės atstovės atostogos neįvestos. Atsakovės atstovės atostogos nėra pateisinama priežastis, dėl kurios būtų galima neatvykti į parengiamąjį teismo posėdį;
6.2. išspręsti bylos pagal pateiktus dokumentus neįmanoma, kadangi atsakovės pozicija nėra pakankamai aiški, o ieškovės pateikti dokumentai, atsižvelgus į atsakovės prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio, nėra pakankami sprendimui priimti. Papildomo parengiamojo teismo posėdžio skyrimas prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnyje įtvirtintam proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui, glaustiems CPK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems terminams ir CPK 299 straipsnio nuostatai, kad bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį. Šalys neįvykdė CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos veikti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (atstovų, kurie turėtų laiko atvykti į parengiamąjį teismo posėdį, suradimu);
6.3. į 2019 m. birželio 4 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyko abiejų šalių atstovai. Pagal CPK 230 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismas gali paliki ieškinį nenagrinėtą. Abiejų šalių (atstovų) neatvykimas į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 230 straipsnio 3 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovė AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. neatvykimas į teismo posėdį ne visada gali reikšti piktnaudžiavimą procesu. Ieškovė yra šilumos energijos tiekimo įmonė. Šilumos tiekėjo pagrindinės prievolės yra dvi: nepertraukiamai tiekti šilumos energiją ir atlikti mokėjimų paskaičiavimą. Vykdant minėtas funkcijas, bylinėjimasis teismuose dėl neįvykdytų turtinių įsipareigojimų yra šalutinė funkcija, kurią vykdo ieškovės Vasaros laikotarpiu ieškovės teisės skyrius turi labai ribotus žmogiškuosius išteklius. Ieškovės atstovė, teikdama prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį, jau turėjo įsigijusi lėktuvo bilietus, kurių keitimas ar jų atšaukimas yra itin brangus, todėl šiuo konkrečiu atveju ieškovės atstovės veiksmuose nėra piktnaudžiavimo požymių;
7.2. nagrinėjamu atveju abi šalys prašė atidėti parengiamąjį teismo posėdį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis palikti ieškinį nenagrinėtu yra neproporcinga susidariusiai situacijai. Teismų praktikoje nurodyta, jog į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 straipsnis), pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui. Dėl teismo nutarties ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovė, norėdama apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. CPK nėra įtvirtinta, jog negalima atidėti parengiamojo teismo posėdžio. Nagrinėjamu atveju abi šalys prašė atidėti parengiamąjį teismo posėdį dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis, todėl neatsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas turi teisę palikti ieškinį nenagrinėtu, šiuo konkrečiu atveju tokia teismo pasirinkta priemonė yra neproporcinga susidariusiai situacijai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu ieškovės ir atsakovės atstovams neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinys atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ priimtas 2019 m. balandžio 8 d. teisėjo rezoliucija, atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti. 2019 m. balandžio 29 d. civilinėje byloje užregistruotas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuris priimtas 2019 m. balandžio 29 d. teisėjo rezoliucija. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi 2019 m. birželio 4 d., 13.30 val. civilinėje byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis. 2019 m. gegužės 17 d. prašymu atsakovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovė paprašė atidėti 2019 m. birželio 4 d. parengiamąjį teismo posėdį dėl iš anksto suplanuotų kasmetinių atsakovės atstovės atostogų, kurios buvo numatytos nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 13 d. bei pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovės atstovės išvykimą į kitą šalį atsakovės nurodytu atostogų laikotarpiu. 2019 m. gegužės 24 d. prašymu ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovė prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl suplanuotų ieškovės atstovės kasmetinių atostogų, numatytų nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 7 d.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovės ir atsakovės prašymuose atidėti parengiamąjį teismo posėdį nurodytos aplinkybės (šalių atstovų atostogos) nelaikytinos svarbiomis, o be šalių atstovų dalyvavimo neįmanoma tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 230 straipsnio 3 dalies pagrindu.
13. Kartu su atskiruoju skundu ieškovės atstovė pateikė naujus įrodymus – 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. birželio 4 d. lėktuvo skrydžio bilietus. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
14. Nors apeliantė neprašo prijungti naujų įrodymų ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), matyti, jog naujai teikiamais įrodymais apeliantė įrodinėja, jog jos veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo procesu požymių, todėl ieškinį palikti nenagrinėtu nebuvo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad su apeliantės teikiamais įrodymais kita šalis turėjo galimybę susipažinti, siekiant visapusiško ginčo klausimo išnagrinėjimo, kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai prijungiami prie bylos ir vertintini visų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų kontekste (CPK 314, 338 straipsniai).
15. Šalių neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmės aptartos CPK 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog į teismo posėdį neatvyko abi šalys. CPK 230 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą.
16. CPK 230 straipsnio 3 dalyje bei 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taiką (CPK 2 ir 7 straipsniai).
17. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą iniciavusiai šaliai (ieškovui) galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).
18. Taigi neigiamų procesinių padarinių taikymas paliekant ieškinį nenagrinėtu galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys (pirmoji sąlyga) ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėto institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (antroji sąlyga).
19. Tiek ieškovė, tiek atsakovė savo apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties bei yra neproporcinga, nes byloje nėra pagrindo konstatuoti proceso šalių piktnaudžiavimo procesu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.
20. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nenustatė proceso šalių pasyvumo, nesąžiningo elgesio ar siekio vilkinti procesą – ieškovės ir atsakovės atstovės, gavusios pirmosios instancijos teismo šaukimus atvykti į parengiamąjį teismo posėdį, operatyviai pirmosios instancijos teismui pateikė prašymus atidėti parengiamąjį teismo posėdį. Pati savaime aplinkybė, kad prašymai atidėti 2019 m. birželio 4 d. parengiamąjį teismo posėdį buvo grindžiami proceso šalių atstovų kasmetinėmis atostogomis, kitokio šalių procesinio elgesio vertinimo nesuponuoja ir nepaneigia byloje esančių duomenų, kad proceso šalys sąžiningai naudojosi joms suteiktomis procesinėmis teisėmis ir aktyviai dalyvavo teisminiame procese.
21. Pažymėtina, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nors ieškinį palikus nenagrinėtą ieškovė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl to nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, be to, proceso dalyviai pakartotinai turėtų atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos – išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti kitai šaliai, pateiktas atsiliepimas į ieškinį, byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Tokiu būdu užsitęs bylos nagrinėjimo laikas, padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos, todėl neekonomiška ir neprotinga užvesti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje.
23. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas dėl šalių atstovų neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį šiuo konkrečiu atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 8 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis). Šie motyvai yra pakankami, kad skundžiamą nutartį panaikinti, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nebepasisako. Konstatavus, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, skundžiama nutartis panaikinama ir bylą perduodama toliau nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.