Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3398-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-11-25
Bylos Nr.
1-3398-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16757-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
T. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3398-1015/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16757-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1; (S) 1.2.26.2; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jis 2019 m. balandžio 23 d., apie 13.00 val., viešoje vietoje - ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sustabdydamas užstojo savo vairuojamu automobiliu Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuojamąją kelio dalį nukentėjusiojo P. D. vairuojamam automobiliui Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po ko, tęsdamas savo veiksmus, išlipo iš Toyota Prius automobilio, priėjo prie automobilyje Citroen C4 Picasso sėdinčio vairuotojo (P. D.) ir be jokios priežasties per atidarytą vairuotojo durelių langą rankos kumščiu sudavė ne mažiau du kartus nukentėjusiajam P. D. į kairės rankos riešą, padarydamas nukentėjusiajam P. D. odos nubrozdinimą kairiame rieše, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei apgadino ant kairės rankos buvusio laikrodžio „Orient“ stikliuką, kurio vertė 50 eurų, po ko ranka sudavė per automobilio Citroen C4 Picasso stogą, rankos kumščiu sudavė į kairės pusės išorinį automatinį veidrodėlį, ko pasėkoje buvo sugadinta veidrodėlio automatika, kurio vertė 250 eurų, taip pat grįždamas link savojo automobilio koja spyrė į automobilio Citroen C4 Picasso dešinės pusės priekinį žibintą, ko pasėkoje buvo sugadinti žibinto laikikliai ir žibinto stiklas, kurio vertė 250 eurų, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam P. D. fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą, padarė 550 eurų turtinę žalą ir pažeidė viešąją tvarką.

Taip T. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Taip pat T. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2019 m. rugpjūčio 3 d., apie 07.50 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo žmona J. R. metu, tyčia su dešine koja spyrė jai į nugarą, abejomis rankomis sudavė jai per kaklą, tokiu būdu sukeldamas savo šeimos nariui J. R. fizinį skausmą.

Taip T. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

T. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- kaltinamojo T. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl kaltinimo, pareikšto pagal BK 284 straipsnį, kad psichiatrinėse ligoninėse ir priklausomybių ligų centre nesigydė, galvos traumų neturėjo. 2019 m. balandžio 23 d., apie 13.20 val. su žmona J. R. ir jų (duomenys neskelbtini) kūdikiu automobiliu Toyota Prius važiavo iš VCUP. Bevažiuojant T. Narbuto gatve iki Sietyno g. sankryžos, į jo važiuojamą kelio juostą iš šalia esančios kelio juostos tiesiai į jo automobilio šoną rikiavosi kitas automobilis Citroen ir tuomet jis staigiai pasuko vairą ir to automobilio vairuotojas taip pat staigiai grįžo atgal. Jis pamanė, kad to automobilio vairuotojas rikiuodamasis kabino jo automobilį ir tiesiog bandė pasišalinti. Todėl aplenkęs jį už sankryžos, jis sustojo priešais vyriškio vairuojamą automobilį. Išlipęs iš automobilio priėjo prie to automobilio vairuotojo, jis pravėrė langą, jis įkišo rankas į jo automobilį, kažką sakydamas, tačiau nepamena ką tiksliai, to automobilio vairuotojas atstūmė jo rankas ir tuomet jis jam sudavė rankos kumščiu 2-3 kartus per jo ranką. Jis nematė, kad ant tos rankos, į kurią sudavė, būtų buvęs laikrodis, tiesiog neatkreipė dėmesio. Net negali pasakyti į kurią tiksliai ranką jis jam sudavė, nes ten buvo „rankų miškas“, bet tikrai sudavė, to neneigia. Nueidamas nuo automobilio jis ranka užlenkė to automobilio kairės pusės veidrodėlį, net nepagalvojęs, kad gali sulaužyti elektroniką. Taip pat įvykio metu iš automobilio buvo išlipusi jo žmona, o to automobilio vairuotojas jam nueinant važiavo į juos. Tarp žmonos ir automobilio buvo apie 20 cm atstumas, buvo labai arti jos privažiavęs ir tas jo privažiavimas iššaukė jo spyrį. Todėl galimai dešine koja jis spyrė į automobilį, tačiau niekur nesitaikė ir net nematė kur pataikė. Po spyrio jis su žmona grįžo į automobilį ir nuvažiavo link namų. Žmona buvo išlipusi iš automobilio, tačiau kuriuo metu ji išlipo, jis nematė ir ką ji matė, jis nežino. Dėl šio įvykio labai gailisi, yra pasiryžęs atlyginti žalą ir jeigu to automobilio vairuotojas sutiks su juo ir susitaikyti. Daugiau neturėjo ką parodyti. Papildomos apklausos metu T. R. ankstesnių parodymų nekeitė, naujų aplinkybių nenurodė, nukentėjusiojo atsiprašė, nurodė, kad sutinka atlyginti žalą, gailisi. (b.l. 75; 79);

- kaltinamojo T. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl kaltinimo, pareikšto pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d., apie 07.50 val., bute (duomenys neskelbtini), tarp jo ir žmonos J. R. įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis su koja spyrė žmonai į užpakalį. Ji pradėjo rėkauti, taip išgąsdindama jų bendrą vaiką. Jis prašė jos apsiraminti. Bet ji apsiverkė ir toliau rėkavo. Tada jis abiem rankom paėmė jai už burnos (apatinio žandikaulio) norėdamas, kad ji nutiltų ir rėkavimais negąsdintų vaiko. Fizinio skausmo sukelti J. R. nenorėjo. Šiuo metu viską tarpusavyje išsiaiškino. Žmonos atsiprašė. Dėl savo elgesio labai gailisi. Norėtų su ja susitaikyti. (b.l. 90);

- papildomos apklausos metu T. R. parodė, kad prisipažįsta visiškai įvykdęs nusikalstamas veikas, nurodytas įteiktame pranešime apie įtarimą t.y. kad 2019 m. balandžio 23 d., apie 13.00 val., viešoje vietoje - ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sustabdydamas užstojo savo vairuojamu automobiliu Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuojamąją kelio dalį nukentėjusiojo P. D. vairuojamam automobiliui Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Po ko iškarto išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie automobilyje Citroen C4 Picasso sėdinčio vairuotojo. Per atidarytą vairuotojo durelių langą rankos kumščiu sudavė minėto automobilio vairuotojui į kairės rankos riešą. Po ko ranka sudavė per automobilio Citroen C4 Picasso stogą, rankos kumščiu sudavė į kairės pusės išorinį automatinį veidrodėlį. Taip pat grįždamas link savojo automobilio, koja spyrė į automobilio Citroen C4 Picasso dešinės pusės priekinį žibintą. Dėl įvykio P. D. atlygino padarytą žąlą. Taip pat prisipažįsta, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d., apie 07.50 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo žmona J. R. metu, nesusitvardęs, su dešine koja spyrė J. R. į nugarą, abejomis rankomis sudavė jai per kaklą. Tokie jo veiksmai sukėlė J. R. fizinį skausmą. Po įvykio su žmona viską tarpusavyje išsiaiškino. Jos atsiprašė. Su ja susitaikė. Dėl įvykdytų nusikalstamų veikų labai gailisi (b.l. 94);

- nukentėjusiojo P. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. balandžio 23 d., apie 13.00 val., jis važiavo savo automobiliu Citroen C4 Picaso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Narbuto gatve, norėdamas nuvažiuoti į Kelių policiją per A.P.Kovaliuko gatvę, todėl po viaduku tarp vieno ir kito šviesoforų, sukant į Laisvės prospektą (link Karoliniškių), norėjo persirikiuoti į kairę kraštinę eismo juostą. Besirikiuodamas kairiame veidrodėlyje pastebėjo minėta juosta labai greitai artėjantį automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jis pasuko vairą atgal, t. y. grąžino savo automobilį atgal į savo eismo juostą ir nuvažiavo toliau. Netrukus pastebėjo, kaip minėtas automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jau kelyje, esančiame ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, Vilniuje, staigiai aplenkė jį, persirikiavo į jo eismo juostą ir staigiai sustabdė savo automobilį priešais jo automobilį. Iš minėto veiksmo jis suprato, jog tai buvo padaryta specialiai, norint, kad jis atsitrenktų, tačiau jis suspėjo sustabdyti savo automobilį be kontakto, t. y. jų automobiliai nesusidūrė. Supratęs, kad automobilio Toyota vairuotojas nori konfliktuoti, jis parodė kairio posūkio signalą ir bandė apvažiuoti minėtą automobilį iš kairės pusės. Tuo metu automobilio Toyota vairuotojas, kaip vėliau nustatyta T. R., iššoko iš savo automobilio ir greitai šoko priešais jo automobilį. Jis dar bandė jį apvažiuoti, tačiau T. R. užstojo jam kelią, todėl jis, siekdamas neužvažiuoti ant žmogaus, buvo priverstas savo automobilį pasukti ir sustabdyti dalinai ant „salelės“, esančios tarp įvažiavimų į Laisvės prospektą nuo viaduko ir iš po viaduko. Kai jo automobilis sustojo, T. R. artinosi skeryčiodamasis rankomis ir garsiai šaukdamas necenzūriniais žodžiais ant jo, sėdinčio savo automobilyje Citroen. Jis pusiau pravėrė savo vairuotojo pusės langą, tačiau iš automobilio nelipo, net nespėjo atsisegti saugos diržo, kai labai staigiai T. R. priėjęs puolė kumščiais, taikydamas suduoti jam į veidą. Jis prisidengė veidą savo kairiąja ranka ir atsilošdamas išvengė smūgių į veidą, bet patyrė keletą smūgių į kairės rankos dilbį. Dėl to jam buvo nubrozdinta kairė ranka, t. y. jam buvo sukeltas fizinis skausmą ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vėliau pastebėjo, kad taip pat smūgių metu jam buvo sudaužytas jo laikrodžio „Orient“ stikliukas (ciferblatas). Atsitraukdamas T. R. ranka trenkė per jo automobilio Citroen stogą (vėliau apžiūrėjęs sugadinimų nepastebėjo) ir kumščiu trenkė į kairės pusės išorinį automatinį veidrodėlį, (ko pasėkoje buvo sugadinta veidrodėlio automatika) bei paėjęs į priekį, t. y. grįždamas link savo automobilio, T. R. dar tyčia koja spyrė į jo automobilio dešinės pusės priekinį žibintą (ko pasėkoje buvo sulaužyti žibinto laikikliai ir suskaldytas žibinto stiklas). Tuomet T. R. sėdo į savo automobilį ir labai greitai išvažiavo, tačiau jis spėjo užsirašyti jo automobilio markę ir valstybinį numerį. Tada paskambino pagalbos telefonu 112 ir įvykio vietoje liko laukti policijos pareigūnų. Atvykę policijos patruliai nufotografavo jo automobilį ir pasakė, kad ieškos kaltininko, pagal jo duotus davinius. Pareigūnai jam pasakė, kad kaltininką surado, o jam pasakė vėliau atvažiuoti į Vilniaus miesto Pirmąjį policijos komisariatą. Po įvykio jis susižinojo sugadinto turto kainas, t. y. patikslino, kad turtinė žala padaryta mažesnė, nei nurodė preliminariai pareiškime. Dėl sugadinto turto, t. y. dėl sulaužyto veidrodžio vertė 250 eurų, dėl sugadinto žibinto vertė 250 eurų, dėl sugadinto laikrodžio stiklo (ciferblato) vertė 50 eurų. Dėl šio įvykio jam buvo padaryta moralinė, fizinė ir bendra 550 eurų turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo atžvilgiu įvykdytų chuliganiškų veiksmų, ir atlyginti jam padarytą turtinę bei moralinę žalą, pripažinti jį nukentėjusiuoju byloje. (b.l. 18-19);

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis P. D. naujų aplinkybių nenurodė, parodymų nekeitė. Nurodė, kad T. R. jo atsiprašė, žalą atlygino, jie susitaikė, prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 21-22);

- nukentėjusiosios J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su sutuoktiniu T. R. gyvena šešerius metus, paskutinius metus T. R. naudoja prieš ją fizinį smurtą, tačiau ji jam atleisdavo. Nurodė, kad T. R., žodinio konflikto metu dėl vaiko, dešine koja spyrė jai į nugarą, abejomis rankomis davė jai per kaklą. Parodė, kad namuose buvo (duomenys neskelbtini) vaikas J. R., kuris taip pat matė, kaip T. R. sukėlė jai fizinį skausmą (b.l. 7-8);

Papildomos apklauso metu nukentėjusioji J. R. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 03 d., apie 07.50 val., bute (duomenys neskelbtini), tarp jos ir vyro T. R. įvyko žodinis konfliktas dėl nesusitarimų auklėjant vaiką. Vyras buvo blaivus. Konflikto metu T. R. su dešine koja spyrė jai į nugaros sritį, vėliau abiejų rankų delnais sudavė jai per kaklą, taip sukeldamas jai nežymų fizinį skausmą. Įvykio liudytojų nėra. Su vyru T. R. viską tarpusavyje išsiaiškino. Jis jos atsiprašė. Jokių pretenzijų jam neturi. Didelių sužalojimų nepatyrė. Dėl sužalojimų į medikus ji nesikreipė ir nesikreips. Nesikreips ir į Valstybinės teismo medicinos tarnybą. Nukentėjusiąja nesijaučia, norėtų su vyru T. R. susitaikyti (b.l. 46);

- P. D. 2019 m. balandžio 23 d. pareiškimu policijai, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 23 d., apie 13.00 val., kelyje, esančiame ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, Vilniuje, P. D. važiuojant automobiliu Citroen C4 Picaso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelią užkirto automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Sustojus minėtam automobiliui, jo vairuotojas, kaip vėliau nustatyta T. R., artinosi garsiai šaukdamas necenzūriniais žodžiais ant P. D., sėdinčio savo automobilyje Citroen, bei priėjęs puolė kumščiais suduodamas keletą smūgių P. D. į kairę ranką, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sudaužydamas P. D. laikrodžio „Orient“ stikliuką. Atsitraukdamas T. R. ranka trenkė per P. D. automobilio Citroen stogą, kumščiu trenkė į kairės pusės išorinį automatinį veidrodėlį (sugadindamas automatiką) bei paėjęs į priekį, koja spyrė į P. D. automobilio dešinės pusės priekinį žibintą (sulaužydamas laikiklius ir suskaldydamas stiklą). Dėl šio įvykio jam buvo padaryta moralinė, fizinė ir preliminariai apie 800 eurų turtinė žala. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo atžvilgiu įvykdytų chuliganiškų veiksmų ir pripažinti P. D. nukentėjusiuoju byloje (b.l. 4);

- J. R. 2019 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimu policijai, kuriame nurodoma, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d., apie 07.50 val., (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis T. R. panaudojo prieš ją fizinį smurtą, suduodamas koja jai į nugarą, dėl ko patyrė fizinį smurtą (b.l. 7-8);

- Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu sujungti ikiteisminius tyrimus, kuriuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-32998-19, pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-167-57-19 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 284 straipsnyje, kuris buvo nutrauktas 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius (b.l. 13-14);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 26 d. specialisto išvada Nr. G 1313/2019 (01), kurioje nurodyta, kad P. D. padarytas odos nubrozdinimas kairiajame rieše. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2019 m. balandžio 23 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. P. D. kūne nustatytas vienas sužalojimas (b.l. 27);

- 2019 m. balandžio 23 d. apžiūros protokolu buvo išoriškai apžiūrėtas automobilis Citroen C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Protokole nurodyta, kad ant automobilio priekinio bamperio dešinėje pusėje po priekiniu žibintu matomas avalynės pėdsako fragmentas. Taip pat automobilio dešinės pusės priekinio žibinto stiklo apatinėje dalyje yra skylimas. Daugiau pažeidimų, turinčių reikšmės tyrimui, ant automobilio kėbulo nepastebėta (b.l. 28-37);

- 2019 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas, jog perklausytas BPC pateiktas garso įrašas, kuriuo J. R. kviečia policijos pareigūnus dėl to, kad namuose ją muša vyras (b.l. 49-50; 51-52);

- 2019 m. gegužės 3 d. pakvitavimu, iš kurio matyti, kad P. D. gavo iš T. R. 650 eurų žalos atlyginimo ir pretenzijų jam neturi (b.l. 82).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-242/2011). Sprendžiant klausimą, ar padaryti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės tvarka ar rimtis ir to norėtų.

Byloje esantys surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis 2019 m. balandžio 23 d., apie 13.00 val., viešoje vietoje - ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sustabdydamas užstojo savo vairuojamu automobiliu Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuojamąją kelio dalį nukentėjusiojo P. D. vairuojamam automobiliui Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po ko, tęsdamas savo veiksmus, išlipo iš Toyota Prius automobilio, priėjo prie automobilyje Citroen C4 Picasso sėdinčio vairuotojo (P. D.) ir per atidarytą vairuotojo durelių langą rankos kumščiu sudavė ne mažiau du kartus nukentėjusiajam P. D. į kairės rankos riešą, padarydamas nukentėjusiajam P. D. odos nubrozdinimą kairiame rieše, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu; bei apgadino ant kairės rankos buvusio laikrodžio „Orient“ stikliuką, kurio vertė 50 eurų, po ko ranka sudavė per automobilio Citroen C4 Picasso stogą, rankos kumščiu sudavė į kairės pusės išorinį automatinį veidrodėlį, ko pasėkoje buvo sugadinta veidrodėlio automatika, kurio vertė 250 eurų, taip pat grįždamas link savojo automobilio koja spyrė į automobilio Citroen C4 Picasso dešinės pusės priekinį žibintą, ko pasėkoje buvo sugadinti žibinto laikikliai ir žibinto stiklas, kurio vertė 250 eurų. Kaltinamojo teigimu, tokį jo elgesį lėmė tai, kad nukentėjusysis, besirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, galimai galėjo užkabinti jo vairuojamą automobilį bei bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Teismo vertinimu, tokiu visuomenėje nepriimtinu konflikto sprendimo būdu T. R. tyčia sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, nes be jokios priežasties (byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis užkabintų kaltinamojo vairuojamą automobilį) užstodamas savo vairuojamu automobiliu Toyota Prius pravažiuojamąją kelio dalį bei viešoje vietoje naudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, taip pat spirdamas bei trenkdamas kumščiu į nukentėjusiojo automobilį, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad jo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes T. R. veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje. Nors šiuo konkrečiu atveju T. R. viena ir ta pačia veika pažeidė tris baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą, svetimą turtą bei viešąją tvarką ir rimtį, tačiau nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir 550 eurų vertės turto apgadinimas be kvalifikuojančių požymių įeina BK 284 straipsnio sudėtį ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, susiję su 2019 m. rugpjūčio 3 d. įvykiu, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis T. R. nurodytu laiku bute, židinio konflikto metu, tyčia su dešine koja spyrė savo žmonai J. R. į nugarą, abejomis rankomis sudavė jai per kaklą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sutuoktiniai, gyvena kartu, ši aplinkybė atsispindi ir bylos duomenyse.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu T. R. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b.l. 97-98).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, t.y. vienas nusikaltimas viešajai tvarkai ir vienas smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę), į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat savo noru atlygino nukentėjusiajam P. D. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį T. R. – anksčiau neteistas (b.l. 58), vieną kartą baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, nuobauda negaliojanti (b.l. 59), vykdo individualią veiklą (b.l. 57), duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar Respublikiniame Priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir mažinti jos pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu T. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 23 d., 18.40 val. iki 2019 m. balandžio 24 d., 12.10 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 64, 76).

Kaltinamajam T. R. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei skirti T. R. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. R. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu bausmės atlikimo laikotarpiu:

1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti T. R. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2019 m. balandžio 23 d., 18.40 val. iki 2019 m. balandžio 24 d., 12.10 val., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti T. R., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ingrida Mikužytė