Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo

R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrinant bausmes apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, apima bausmę, paskirtą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir jam paskirta galutinė 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. sausio 22 d., 1 diena, 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant ją 1 laivės atėmimo dienai.

D. I. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir jam paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta nepakeista, pratęsiant jos terminą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir jam paskirta galutinė 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta nepakeista, pratęsiant jos terminą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

UAB „D.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies.

Priteista iš kaltinamųjų R. S., D. I. ir A. B. solidariai UAB „D.“ naudai 222,35 Eur likusiai daliai civilinio ieškinio atlyginimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsniu, 104 straipsniu, priteistos iš kaltinamųjų R. S., D. I. ir A. B. solidariai UAB „D.“ naudai patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti 594,59 Eur, kurios priskiriamos proceso išlaidoms.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. S. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. I. ir padėjėju A. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdamas tyčia, 2022 m. sausio 21 d., apie 00.41 val., kartu su D. I. atvykęs taksi automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jiems telefonu iškvietė A. B., adresu (duomenys neskelbtini), kur prekybos centro „R.“ automobilių stovėjimo aikštelėje, D. I. stebint aplinką, ar neateina pašaliniai asmenys, jis metaliniu strypu išlaužė A. automobilių parkavimosi kasos aparato pinigų saugyklos dureles, po ko specialiu visrakčiu atrakinęs monetų inkasavimo maišo kapsulės laikiklius, pagrobė iš kasos aparato vidaus UAB „D.“ priklausančius monetų inkasavimo maišą ir kapsulę su geležinėmis monetomis, 442,50 Eur, sulaužęs monetų inkasavimo maišo kapsulę ir suplėšęs maišą, pinigus išėmė, ir tokiu būdu sugadino UAB „D.“ priklausantį automobilių parkavimosi kasos aparatą ir jo detales, padarydamas bendrovei 1131,35 Eur žalą, po ko išimtus pinigus sudėjo į rankinę, kurią vėliau nešė pasikeisdamas su D. I. bei pasišalino iš įvykio vietos link A. B., kuris tuo metu buvo adresu (duomenys neskelbtini), telefonu iškviesto taksi automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykimo vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis kartu su D. I. ir A. B., kuris padėjo teikdamas priemones, pagrobė UAB „D.“ priklausantį 442,50 Eur vertės turtą ir sugadino UAB „D.“ turto iš viso už 1131,35 Eur vertę.

2. D. I. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. S. ir padėjėju A. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdamas tyčia, 2022 m. sausio 21 d., apie 00.41 val., kartu su R. S. atvykęs taksi automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jiems telefonu iškvietė A. B., adresu (duomenys neskelbtini), kur prekybos centro „R.“ automobilių stovėjimo aikštelėje, jis stebėjo aplinką, ar neateina pašaliniai asmenys, o R. S. metaliniu strypu išlaužė A. automobilių parkavimosi kasos aparato pinigų saugyklos dureles, po ko R. S. specialiu visrakčiu atrakinęs monetų inkasavimo maišo kapsulės laikiklius, pagrobė iš kasos aparato vidaus UAB „D.“ priklausančius monetų inkasavimo maišą ir kapsulę su geležinėmis monetomis su 442,50 Eur, sulaužydamas monetų inkasavimo maišo kapsulę ir suplėšęs maišą, pinigus išėmė, ir tokiu būdu R. S. sugadino UAB „D.“ priklausantį automobilių parkavimosi kasos aparatą ir jo detalės, ir padarė bendrovei 1 131,35 Eur žalą, po ko išimtus pinigus sudėjo į rankinę, kurią vėliau D. I. nešė pasikeisdamas su R. S. bei pasišalino iš įvykio vietos link A. B., kuris tuo metu buvo adresu (duomenys neskelbtini), telefonu iškviesto taksi automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykimo vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis kartu su R. S. ir A. B., kuris padėjo teikdamas priemones, pagrobė UAB „D.“ priklausantį, 442,50 Eur vertės turtą.

3. A. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su vykdytojais R. S. ir D. I., turėdamas tikslą padėti pagrobti svetimą turtą ir veikdamas tyčia, iš R. S. ir D. I. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje gavęs duomenis apie UAB „D.“, priklausančiame A. automobilių parkavimosi kasos aparate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), saugomus pinigus, 2022 sausio 21 d., laikotarpiu nuo 00.13 val. iki 00.51 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), ir palaikydamas ryšį su R. S. ir D. I. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), laukė pastarųjų nurodymų kviesti taksi automobilį ir kvietė, tokiu būdu teikdamas priemones nusikalstamai veikai vykdyti, kuomet D. I. su R. S. atvykę taksi automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis iškvietė pastariesiems, adresu (duomenys neskelbtini), į prekybos centro „R.“ automobilių stovėjimo aikštelę, kur prekybos centro „R.“ automobilių stovėjimo aikštelėje, D. I. stebėjo aplinką, ar neateina pašaliniai asmenys, o R. S. metaliniu strypu išlaužė A. automobilių parkavimosi kasos aparato pinigų saugyklos dureles, po ko specialiu visrakčiu atrakinęs monetų inkasavimo maišo kapsulės laikiklius, pagrobė iš kasos aparato vidaus UAB „D.“ priklausančius monetų inkasavimo maišą ir kapsulę su geležinėmis monetomis 442,50 Eur, sulaužęs monetų inkasavimo maišo kapsulę ir suplėšęs maišą, pinigus išėmė, ir tokiu būdu sugadino UAB „D.“ priklausantį automobilių parkavimosi kasos aparatą ir jo detales, padarydamas bendrovei 1 131,35 Eur žalą, po ko išimtus pinigus sudėjo į rankinę, kurią vėliau D. I. ir R. S. nešė pasikeisdami, bei pasišalino iš įvykio vietos link A. B. telefonu iškviesto taksi automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykimo vietos adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis, veikdamas bendrininkų grupėje su R. S. ir D. I., palaikydamas ryšį su pastaraisiais telefonu ir teikdamas jiems priemones nusikalstamai veikai vykdyti, padėjo pagrobti UAB „D.“ priklausantį 442,50 Eur vertės turtą.

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad jis laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, o būtent: jis, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, su savimi laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) A. B. vardu, kurio blankas, duomenys, parašas, nuotrauka išspausdinti rašalinio spausdinimo būdu ant plastiko kortelės, abi pusės padengtos laminavimo plėvelėmis, imituoti optiškai kintančios priemonės, liuminescuojantys vaizdai, averse viršutinėje laminavimo plėvelėje imituoti reljefiniai įspaudai, iki 2022 m. sausio 21 d., kai šį suklastotą vairuotojo pažymėjimą, jo asmens kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog jis pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, pažymi, kad jis vairuoti nemoka, nusipirko (duomenys neskelbtini) teises kaip suvenyrą ir nežinojo, jog jos yra padirbtos, tačiau taip pat teigia, kad savo kaltę pripažįsta, dėl savo veiksmų labai gailisi. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas priimti šioje dalyje išteisinamojo nuosprendžio ar nustatyti kitokias veikos aplinkybes, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, neprašo. Apeliaciniu skundu prašoma paskirti švelnesnę bausmę už minėtos nusikalstamos veikos padarymą ir tuo pačiu paskirti jam švelnesnę galutinę subendrintą bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

9. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, išvardintų reikalavimų nepažeidė ir A. B. už padarytas nusikalstamas veikas skyrė teisingą bausmę. Paskirdamas apeliantui griežčiausią inkriminuotų straipsnių sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo – bausmę, Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai bei išsamiai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmes nuteistajam ir subendrindamas jas dalinio sudėjimo būdu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi apysunkes nusikalstamas veikas, taip pat į tai, kad padaryta turtinė žala, kuri neatlyginta, tačiau jis įsipareigojo ją atlyginti, įvertino, jog nustatyta viena A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) bei viena jo atsakomybę sunkinantį aplinkybė (jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog A. B. niekur nedirba (b. t. 2, b. l. 127), anksčiau teistas 10 kartų, teistumas nepanaikintas, neišnykęs, taip pat buvo teistas ir užsienyje (b. t. 2, b. l. 114-126), daug kartų baustas administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (b. t. 2, b. l. 129-146). Atsižvelgiant į nurodytas nuteistąjį bei padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, ir, nurodytas bausmes subendrindamas nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskyrė A. B. subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino 1/3 ir paskyrė A. B. galutinę 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmės vidurkio neviršijančias, artimas minimalioms, bausmes.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo sušvelninti jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą bausmę, o taip pat sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis akcentuoja, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi. Nagrinėjamai bylai aktualioje BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 2 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistasis niekur nedirba, ankščiau yra ne kartą teistas, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės jokio poveikio jam nepadarė, nuteistasis savo elgesio nekeičia ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirdamas laisvės atėmimo bausmės vidurkio neviršijančią, artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir A. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, paskyrė tokią bausmę, kuri nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta bei atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta ir pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog nuteistajam paskirta bausmė neatitinka BK įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

11. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Bausmių bendrinimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, jog BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai – kaip visuma, taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012 ir kt.). Taigi aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra aktualios parenkant ir bausmių subendrinimo būdą.

12. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl, nuteistojo manymu, per griežtos nuteistojo atžvilgiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės, taip pat akcentuoja aukščiau nutartyje aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamų veikų recidyvą ir pripažįsta, kad apylinkės teismas už nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtas bausmes pagrįstai subendrino nuteistajam palankesniu būdu jas iš dalies sudėdamas. Teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydis proporcingas nuteistojo padarytų veikų, asmenybės pavojingumui, todėl teigti, jog galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta ar pažeidžiančia teisingumo bei proporcingumo principus, nėra jokio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

13. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 11 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 130,00 Eur už A. B. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę A. B. skirti gynėją numatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalis. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo A. B. valios. Akcentuotina ir tai, kad A. B. šiuo metu (duomenys neskelbtini), jo turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Dėl pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies tikslinimo.

15. BK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 6 dalis). BK 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 6 dalį. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų akivaizdu, kad A. B. buvo pripažintas kaltu padėjęs nusikalstamos veikos vykdytojams R. S. bei D. I. pagrobti UAB „D.“ priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta, jog A. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta, jog vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, tikslintinos, nurodant, kad A. B. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Kolegijos vertinimu, tai, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad A. B. pripažintas kaltu tik pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir vėliau bendrinamos bausmės pagal nurodytą kvalifikavimą, šiuo atveju yra techninė klaida, kuri nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui įtakos neturi, ir yra taisytina nekeičiant nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, taip pat nurodant, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 130,00 Eur iš nuteistojo A. B. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.