Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo ir tarnybinio patikrinimo išvados dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Byloje kilo ginčas Vilniaus AVPK viršininko 2024 m. liepos 22 d. Įsakymo Nr. 10-TE-1039 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo O. M.“, kuriuo pareiškėjui, valstybės statutiniams pareigūnui, paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Remiantis byloje esančių rašytinių įrodymų visuma nustatyta, kad:

7.1. patikrinimui aktualiu laikotarpiu ir priimant ginčijamą Įsakymą pareiškėjas ėjo Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas (1 tomo, 179-182 b. l.);

7.2. 2024 m. gegužės 7 d. atsakovo gauto 2024 m. gegužės 2 d. prokuroro nutarimo Nr. IBPS-V-1205247-24 iškelti drausmės bylą (toliau – Prokuroro nutarimas) pagrindu, Aprašo 7 punkte reglamentuotu iki 10 dienų terminu atlikus informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą patikslinimą ir įžvelgus galimai padaryto tarnybinio nusižengimo požymius, pareiškėjo atžvilgiu Departamentas pradėjo tarnybinį patikrinimą, apie kurį 2024 m. gegužės 24 d. pranešimu Nr. 5-PR1-131 buvo informuotas tiek pareiškėjas, tiek 2024 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 5-S-17594 – Lietuvos policijos profesinė sąjunga, kurios narys yra pareiškėjas (1 tomas, 68-70, 71, 72-73, 80-83, 137-138 b. l.);

7.3. 2024 m. gegužės 30 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (1 tomo, 142 b. l.).

7.4. Iš Departamento 2024 m. birželio 19 d. tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR2-5787 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ matyti, jog 2024 m. birželio 19 d. ginčo tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo pratęstas 30 dienų pagal Aprašo 23 punktą (1 tomo, 72-73 b. l.).

7.5. Departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. M. parengtoje ir Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo S. T. patvirtintoje 2024 m. liepos 2 d. Išvadoje Nr. 5-IS-91 „Dėl Vilniaus apskrities vyriojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų veiksmų, atliekant kratą“ pateiktas siūlymas pareiškėjui už LR BPK 149 straipsnio 7 ir 10 dalių, Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto, Pareigybės aprašymo 6.2 punkto reikalavimų nesilaikymą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo nustatytų aplinkybių pasekoje konstatavus, jog pareiškėjo veika (objektyvioji pusė) pasireiškė LR BPK 149 straipsnio 7 ir 10 dalių, Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto, Pareigybės aprašymo 6.2 punkto reikalavimų nevykdymu, t. y. neveikimu (pareigūnams neveikiant taip, kaip teisės aktais buvo įpareigoti veikti), subjektyvioji pusė (kaltė) pasireiškė neatsargumu dėl nerūpestingumo – pareiškėjas nenumatė galimų neigiamų padarinių, nors pagal užimamas pareigas turėjo ir galėjo juos numatyti. Taip pat konstatuota, jog pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, numatytų Statuto 42 straipsnyje, nenustatyta. Iš Išvados matyti, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintas 2024 m. gegužės 2 d. prokuroro nutarimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (1 tomo, 122-126 b. l.), sustabdymo (1 tomo, 127-129 b. l.) bei Prokuroro nutarimo iškelti drausmės bylą (1 tomo, 80-83 b. l.) turinys, tarnybiniai pranešimai bei ikiteisminiam tyrimui bei ginčo kratos veiksmų atlikimui vadovavusio statutinio pareigūno (pareiškėjo tiesioginio viršininko) V. P., Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjos L. Z. veiksmai, pareiškėjo paaiškinimo (1 tomo, 142 b. l.) turinys bei charakteristika (1 tomo, 169, 179-182 b. l.). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog pareiškėjas ginčo ikiteisminio tyrimo veiksmo (kratos) atlikimo metu bute rado narkotines medžiagas bei jų neužfiksavo kratos protokole, todėl šios Išvados aplinkybės, atitinkančios į administracinę bylą pateiktuose 2024 m. gegužės 2 d. prokuroro nutarimuose dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (1 tomo, 122-126 b. l.), sustabdymo (1 tomo, 127-129 b. l.) bei Prokuroro nutarime iškelti drausmės bylą (1 tomo, 80-83 b. l.) konstatuotas ginčo faktines aplinkybes dėl pareiškėjo veiksmų 2024 m. vasario 27 d. kratos metu bei kratos protokolo užpildymo, pasirašymo bei jame neužfiksuotų aplinkybių apie kratos metu rastas narkotines medžiagas, atskirai neanalizuotinos.

7.6. Su Išvada atsakovas supažindino Lietuvos policijos profesinę sąjungą, išsiųsdamas 2024 m. liepos 2 d. raštą Nr.10-S-13468 (1.44E-10) „Dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, į kurį reaguodama Lietuvos policijos profesinė sąjunga 2024 m. liepos 16 d. raštu Nr. LP5-s-67(24) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ prašė papildomai įvertinti, kad pareiškėjas vykdė savo tiesioginio vadovo nurodymus ir neskirti O. M. tarnybinės nuobaudos (1 tomo, 192-193, 194-195 b. l.).

7.7. Įsakymu pareiškėjui, kaip Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui, vadovaujantis LR vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu ir atsižvelgus į 2024 m. liepos 2 d. Išvadą Nr. 5-IS-91, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

7.8. Iš į bylą pateiktoje Įsakymo kopijoje esančių O. M. ranka rašytų įrašų (2 bylos tomas, 3 lapas) nustatyta, jog pareiškėjas su Įsakymu ir Išvada buvo supažindintas jo priėmimo dieną (2024 m. liepos 22 d.).

8. Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja LR vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (toliau – ir Statutas). Pagal Statuto 40 straipsnio 1 dalį, pareigūnams, atliekantiems pareigas, pažeidus teisės aktų reikalavimus, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, taikoma tarnybinė, administracinė, materialinė ar baudžiamoji atsakomybė. Pareigūnams už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinė atsakomybė netaikoma. Pareigūnams už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką taikoma tarnybinė atsakomybė, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

9. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas), reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statute nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką.

10. Nagrinėjant administracinę bylą, kurioje ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismas privalo įvertinti, ar vidaus reikalų statutinė įstaiga, paskyrusi pareigūnui tarnybinę nuobaudą, laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų reikalavimų, ar buvo padaryti pažeidimai, jeigu buvo – įvertinti jų pobūdį ir įtaką priimto administracinio akto (įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo) pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nustatyti, ar skundžiamu įsakymu nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog padaryta veika (ir kokia konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ir ar paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).

12. LR Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina konstitucinę piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į LR valstybinę tarnybą. Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pažymėta, kad statutinė valstybės tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas ypatingas tarnybos atlikimo režimas tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (LR Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai).

13. Statuto 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tarnybinis nusižengimas – Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno kaltės. Vadovaujantis Statuto 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, perkėlimas į žemesnes pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos.

14. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma ( žr. pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.).

15. Apibendrinus išdėstytas nuostatas bei teismų praktikos išaiškinimus, pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės pagal Statutą pagrindas – tarnybinis nusižengimas. Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ar kitų teisinių pasekmių taikymo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tiriamos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nustatinėjama pareigūno kaltė, bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, priimamas arba nepriimamas sprendimas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Tarnybinė atsakomybė pareigūnui pagal Statutą gali būti pritaikyta, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys pareigūno pareigas vidaus tarnybos sistemoje, kurios nustatytos vidaus tarnybos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir detalizuotas pareigūno pareigybės aprašymuose ir instrukcijose, taip pat tarnybinės etikos normų reikalavimai. Tai suponuoja išvadą, kad tarnybinės atsakomybės pagal Statutą paskirtis – užtikrinti tvarką vidaus tarnybos sistemoje ir visuomenės pagarbą šiai sistemai.

16. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Aprašo 24 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinei atsakomybei, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu ir jo sudėtinės dalies – Išvados dalimi, nesutinka su paskirta nuobauda, keldamas klausimus dėl tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų pakankamumo, faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo tinkamumo bei nuobaudos proporcingumo. Teismas pažymi, jog nors skunde pareiškėjas nurodė, jog buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, tačiau ši aplinkybę siejo ne su procedūriniais aspektais (neginčijo nei tarnybinės patikrinimo atlikimo tvarkos, nei procedūrinių terminų, nei aplinkybės, jog skiriant ginčo nuobaudą buvo vertintos pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lemiančios aplinkybės, tame tarpe ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių aspektu), tačiau su nuobaudos proporcingumo aspektu pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lemiančių aplinkybių (akcentuoja į atsakomybę lengvinančias aplinkybes) apimtyje. Taigi pareiškėjas iš esmės skundu prieštaravimų dėl tarnybinio nusižengimo procedūros atlikimo teisėtumo nepareiškė.

18. Tokiu atveju, šioje byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą, pirmiausia turi būti nustatyta ir įvertinta, ar pareiškėjas atliko kaltus veiksmus, t. y. pažeidė išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo objektyviai nustatytos visos aplinkybės, patvirtinančios pažeidimo padarymą, ar buvo pakankamas pagrindas skirti nuobaudą, bylos nagrinėjimo teisme metu turi būti akcentuojamas dėmesys ties tais faktais, kurie Išvadoje nurodomi kaip tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas, o nustačius, kad pareiškėjai padarė šiuos pažeidimus, vertintina, ar tokio pobūdžio pažeidimai proporcingi paskirtai tarnybinei nuobaudai.

19. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad Įsakymu pareiškėjui, valstybės statutiniam pareigūnui, paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už tuos konkrečius veiksmus, kurie įvardyti atlikus tarnybinį patikrinimą parengtoje Išvadoje.

20. Išvadoje nurodyta, kad: remiantis 2024 m. vasario 27 kratos protokole užfiksuota, kad 2024 m. vasario 27 d. nuo 7.00 val. iki 8.10 val. atlikus kratą bute, (duomenys neskelbtini), reikšmingų dokumentų ir daiktų atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nerasta ir nepaimta. Šiame kratos protokole užfiksuota, kad kratą atliko Vilniaus AVPK KPENTV 1-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. N., kratoje dalyvavo Vilniaus AVPK KPENTV 3-ojo skyriaus vyriausieji tyrėjai O. M.. ir P. D.; 2024 m. vasario 27 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog vyriausiasis tyrėjas O. M. savanoriškai pateikė ikiteisminį tyrimą atliekančiai Vilniaus AVPK RV 3-ojo skyriaus tyrėjai L. Z. augalinės kilmės medžiagą, tamsiai žalios spalvos, turinčią specifinį kvapą, galimai narkotinę medžiagą, (duomenys neskelbtini), kurie kaip nurodė pareigūnas O. M. apklausiamas liudytoju, buvo rasti ir paimti 2024 m. vasario 27 d. atliktos kratos metu ikiteisminio tyrimo metu. <...> 2024 m. kovo 21 d. PD Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvadoje konstatuota, kad kratos metu rastos augalinės kilmės medžiagos yra narkotinė medžiaga – kanapės. <...> Šios kratos metu rasti objektai buvo paimti pažeidžiant LR BPK 149 straipsnyje nustatytą kratos atlikimo tvarką. <...> Šiuo atveju, 2024 m. vasario 27 d. kratos protokole, nurodyta, kad atlikus kratą reikšmingų dokumentų ir daiktų atliekamame ikiteisminiame tyrime nerasta ir nepaimta. Taigi, objektų, tame tarpe ir draudžiamų medžiagų rastų šios kratos metu, radimo ir paėmimo faktas kratos protokole nefiksuotas, jis nefiksuotas ir jokiais kitais dokumentais. Kratą atlikę ir joje dalyvavę ikiteisminio tyrimo pareigūnai protokole, detaliai, kaip to reikalaujama, neužfiksavo, kur būtent buvo rasti 2024 m. vasario 27 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu vyriausiojo tyrėjo O. M. pateikti objektai. Kratos protokole nefiksuota, kur jie rasti, iš kur paimti, kokiu būdu jie buvo paimti, kaip jie buvo supakuoti, paimti objektai neaprašyti.

21. Tuo tarpu LR BPK 149 straipsnio 6 d. numato, kad daiktai, kurių apyvarta įstatymų uždrausta (šiuo atveju tai narkotinės medžiagos) turėjo būti paimtos neatsižvelgiant į jų ryšį su tyrimu, vadovaujantis LR BPK 149 straipsnio 7 dalimi, šie daiktai turėjo būti parodyti dalyvaujantiems asmenims ir išvardyti kratos protokole arba prie protokolo pridedamame apyraše (nurodytas jų kiekis, svoris, individualios žymės, susidėvėjimas), o, remiantis LR BPK 149 straipsnio 10 dalimi, kratos protokole turėjo būti aprašyti pagrindiniai jų požymiai.

22. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnis numato, kad policija, vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais ir įgyvendindama policijos uždavinius, nešališkai gina visus asmenis, esančius LR teritorijoje, nepaisydama jų rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės ar turtinės padėties, religijos ar tikėjimo, įsitikinimų, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, negalios, amžiaus, lytinės orientacijos. Minėto įstatymo 5 straipsnio 5 dalis apibrėžia, kad nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas yra viena iš policijos uždavinių (1 tomo, 154-159 b. l.).

23. Vilniaus AVPK vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus AVPK viršininko 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 10-V-375, III skyriaus (reglamentuojančio bendruosius Vilniaus AVPK bendruosius vidaus tvarkos reikalavimus) 16 punktas numato Vilniaus AVPK valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigą, vykdant darbo funkcijas, būti pareigingais, sąžiningais, atsakingais ir profesionaliai atlikti paskirtas užduotis bei darbus, vykdyti pareigybių aprašymuose numatytas funkcijas, vykdyti kitus valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (1 tomo, 12-15 b. l.).

24. Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 10-V-597, 6.2 papunktis numatė, jog šias pareigas einantis pareiškėjas be kitų jam priskirtų funkcijų taip pat privalėjo vykdyti šiais funkcijas – planuoti, organizuoti ir vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmus bei atsakė už kriminalinės žvalgybos veiksmų intensyvumą, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku.

25. Apibendrinus nurodytus teisės aktus, darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiais tyrėjas, atlikdami savo tiesioginės vadovės bei viršininko, kitų įgaliotų pareigūnų nurodymus ir pavedimus, tarnybos metu turėjo savo darbo funkcijas vykdyti profesionaliai ir kokybiškai, laikantis teisės aktų reikalavimų – negalėjo pažeisti LR BPK reguliuojamos kratos tvarkos, privalėjo užtikrinti, kad narkotinės medžiagos bei kiti daiktai būtų paimti ir užfiksuoti tinkamai.

26. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog pareiškėjas, vykdydamas savo tiesiogines darbo funkcijas, t. y. 2024 m. vasario 27 d. atlikdamas ginčo kratos veiksmus, informavęs tiesioginį viršininką V. P. apie kratos vietoje rastas narkotines medžiagas ir gavęs viršininko nurodymą (perduoti rastų narkotinių medžiagų įforminimą Vilniaus AVPK reagavimo tarnybai) neveikė LR BPK 149 straipsnio 7, 10 dalyse nustatyta tvarka, t. y. ginčo kratos vietoje radęs daiktus, kurių apyvarta įstatymų uždrausta – narkotines medžiagas – neatsižvelgiant į jų ryšį su tyrimu jų nepaėmė bei neužfiksavo kratos protokole (LR BPK 149 straipsnio 6, 7, 10 dalys). Todėl, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, tarnybinio patikrinimo Išvadoje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas turėjo pagrindą konstatuoti anksčiau minėtų teisės aktų pažeidimą dėl aptartų pareiškėjų veiksmų.

27. Nors pareiškėjas skundu laikėsi pozicijos, jog jo veiksmus pateisina jam, kaip statutiniam pareigūnui, privalomos subordinacinės pareigos vykdymas – tiesioginio vadovo (viršininko V. P.) nurodymo kratos metu rastų narkotinių medžiagų įforminimą perduoti kitam ikiteisminius tyrimus pradedančiam padaliniui (Vilniaus AVPK Reagavimo valdybai) – vykdymas, tačiau teismas šiuo argumentus vertina itin kritiškai bei atmeta kaip nepagrįstus, kadangi įsakymų ar nurodymų vykdymas, žinant kad jie yra neteisėti, pareigūnų nuo atsakomybė neatleidžia (Statuso 40 straipsnio 4 dalis).

28. Byloje esantys įrodymai (tarnybiniais pranešimai, pareiškimai, pareigūnų išvados ir kt.) patvirtina, jog pareiškėjo tiesioginių viršininkų V. P. ir viršininkės E. M., ginčo atveju davusių nurodymus pareiškėjui kratos metu rastų narkotinių medžiagų įforminimą palikti Vilniaus AVPK reagavimo tarnybai, veiksmai ir jiems tekusi atsakomybė buvo tirta, nustatyta pareiškėjui vadovavusių pareigūnų kaltė, kuri įvertinta proporcingai bei jiems pritaikyta tarnybinė atsakomybė (1 tomo, 57-67 b. l.), tačiau šios aplinkybės nepaneigia pareiškėjo ginčo kratos metu turėtos pareigos veikti profesionaliai, kokybiškai bei pagal LR BPK 149 straipsnio reikalavimus, taigi ginčo kratos metu, vykdant tyrėjo funkcijas, tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus paimti ir užfiksuoti narkotines medžiagas kratos protokole, tačiau pareiškėjas to nepadarė ir tokiu būdu, priešingai pareiškėjo skundo argumentams, neįvykdė LR PBK 149 straipsnio 7, 10 dalių reikalavimų bei akivaizdžiai neveikė profesionaliai ir kokybiškai bei pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. neįvykdė pareiškėjo pareigybės aprašymo 6.2 punkto bei Vilniaus AVPK vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto reikalavimų.

29. Be to, pareiškėjas tvirtino, jog Išvadoje nenurodyta kokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė LR baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 149 straipsnio 7, 10 punktų, Vilniaus AVPK vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 16 punkto bei jo pareigybės aprašymo 6.2 punkto reikalavimus, tačiau šie argumentai atmestini, kadangi iš Išvadoje aiškiai, konkrečiai bei motyvuotai yra atskleista pareiškėjo veiksmų subjektyvioji pusė (kaltė) bei kaip ji pasireiškė: LR BPK 149 straipsnio 7 ir 10 dalių, Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto, Pareigybės aprašymo 6.2 punkto reikalavimų nevykdymu, t. y. neveikimu (pareigūnams neveikiant taip, kaip teisės aktais buvo įpareigoti veikti), subjektyvioji pusė (kaltė) pasireiškė neatsargumu dėl nerūpestingumo – pareiškėjas nenumatė galimų neigiamų padarinių, nors pagal užimamas pareigas turėjo ir galėjo juos numatyti.

30. Taip pat pareiškėjas reikšmingu jo atžvilgiu atliktų tarnybinio patikrinimo veiksmų trūkumu įvardino tai, jog vertinant pareiškėjo veiksmų subjektyviąją pusę nebuvo įvertinta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ginčo kratos metu bute rastos narkotinės medžiagos (kanapės), pradėtas pagal Lietuvos Respublikos (toliau – LR) baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, nėra nutrauktas, o tik sustabdytas, taigi nusikalstamą veiką padarę asmenys gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Visgi, iš Išvados turinio matyti, jog minėta aplinkybė, priešingai pareiškėjo teiginiams, tyrimo metu buvo įvertinta. Kita vertus, teismas pažymi jog ši aplinkybė pati savaime atskleidžia dėl pareiškėjo neveikimo pagal teisės aktų reikalavimus kilusių teisinių pasekmių (žalos) mastą, tačiau niekaip neįtakoja, o tuo labiau nepaneigia pareiškėjo kaltės, t. y. jog pareiškėjas dėl nerūpestingumo buvo neatsargus ir ginčo kratos metu neveikė taip, kaip jam žinomais teisės aktais ( LR BPK 149 straipsnio 6, 7, 10 punktai) buvo įpareigotas veikti bei nenumatė galimų neigiamų padarinių, nors (pagal kompetenciją, užimamas pareigas ir darbo patirtį) turėjo ir galėjo juos numatyti.

31. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas turėjo pagrindą konstatuoti anksčiau minėtų teisės aktų pažeidimą dėl aptartų pareiškėjų veiksmų.

32. Nagrinėjamo ginčo atveju, nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, spręstinas klausimas, ar pareiškėjo veiksmai pripažintini tokio pobūdžio, už kuriuos jiems galėjo būti taikoma tokios rūšies nuobauda, ar ši paskirtoji konkreti tarnybinė nuobauda – pastaba – pagrįsta ir proporcinga.

33. Dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo pažymėtina, jog Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

34. Atsižvelgiant į statutinio valstybės tarnautojo veiką ir jos ryšius su valdžios institucijų veikla bei, atitinkamai, viešąjį interesą, akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami Statute, daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Neabejotina ir tai, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Akivaizdu, kad viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą (LVAT 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012 ir kt.). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., LVAT 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A548-552/2015 ir kt.). Nuobaudos pakeitimą į švelnesnę teismas atlieka savo procesiniu sprendimu, o ne atitinkamai koreguodamas atsakovo individualų administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3636-146/2015).

35. Kaip yra pažymėjęs LVAT, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012 ir kt.). Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

36. Tarp šalių nėra ginčo, jog sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės buvo vertintos jo atsakomybę lemiančios aplinkybės, jo teigiama charakteristika bei jog pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau pareiškėjas ginčija Išvadoje padarytą vertinamą, jog jo atžvilgiu nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nurodė, jog, pareiškėjo vertinimu, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad pareiškėjo ginčo veiksmus sąlygojo tiesioginio viršininko V. P. nurodymo įvykdymas.

37. Teismas pažymi, jog Statuto 42 straipsnio 1 dalies 1-7 papunkčiuose, reglamentuojančiuose statutinių pareigūnų atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašą, tokios aplinkybės nenumatyta, o vertinant ar pareiškėjo nurodoma priežastis galėtų būti priskirta Statuso 42 straipsnio 1 dalies 8 punkte reglamentuotam atvejui, t. y. kitoms aplinkybėms, kurias skiriantis tarnybinę nuobaudą asmuo turėtų pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, teismas pažymi, jog neteisėto tiesioginio vadovo nurodymo vykdymas negalėtų pripažintas kita pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal Statuto 42 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kadangi, minėta, Statuto 40 straipsniu įstatymo leidėjas aiškiai ir konkrečiai apibrėžė pareigūnų atsakomybės ribas ir numatė, kad atlikdami pareigas teisės aktų reikalavimus pažeidę pareigūnai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn bei netraukiami tarnybinėn atsakomybėn už mažareikšmius (formalius, nesukėlusius neigiamų padarinių) tarnybinius pažeidimus (Statuto 40 straipsnio 1, 23 dalys), tačiau įsakymų ar nurodymų vykdymas, žinant, kad jie yra neteisėti, pareigūnų nuo atsakomybės neatleidžia (Statuso 40 straipsnio 4 dalis). Taigi neteisingų vadovų nurodymų vykdymas negali būti laikomas pareigūno atsakomybę panaikinančia ar švelninančia aplinkybe, todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai ir atmetami kaip visiškai nepagrįsti.

38. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą pavojingumo visuomenei aspektais, tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis ir aplinkybes, tai, kad pažeidimas nėra mažareikšmis – ginčo tarnybinis pažeidimas nėra formalus ir juo buvo padaryta reali žala: dėl pareiškėjo neveikimo pagal teisės aktų reikalavimus ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veiklos, numatytos LR BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nutrauktas ikiteisminis tyrimas vieno įtariamojo atžvilgiu (1 tomo 122-126 b. l.), o kitų nenustatytų asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veiklos, numatytos LR BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra sustabdytas (1 tomo, 127-129 b. l.), atsižvelgiant į pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, statusą ir jo ankstesnę tarnybinę veiklą, aukšto lygio kompetencijas bei teigiamai charakterizuojančią medžiagą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, konstatuotina, jog už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba – yra visiškai adekvati jų padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Be to, pažymėtina, jog teismui, remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma, patikrinus Įsakymo (ir jo sudėtinės dalies – Išvados) priėmimo procedūrinius aspektus tarnybinio patikrinimo procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Todėl skunde nurodytiems pareiškėjo teiginiams byloje ištirtų įrodymų visuma nepasitvirtinus, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo O. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo iš išvados dalies panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.