- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-122-81-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 20-1-01352-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Arvydas Stankus
- Nukentėjusysis
- S. M.
- Ieškovas
- S. M.
- Advokatai
- Alvyda Medišauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d nuosprendžio, kuriuo Raimonds Dakša pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK /281 str. 3 d. padarymą 30 MGL (30x130=3900 Lt) bauda.
Iš Raimonds Dakša priteista nukentėjusiajam S. M. 2000 Lt už advokato pagalbą ir 899 Lt už vertimus. Priteista iš Raimonds Dakša darbovietės Latvijos įm. Z/s „Lankalni“, nukentėjusiajam S. M.-31942,36 Lt turtinei žalai atlyginti ir 26500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Raimonds Dakša už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3 d. padarymą nuteistas už tai, kad 2007-12-11, apie 9.10val. Kaune, Vaidoto g. vairavo firmos „Lankalni“ automobilį „Volvo FH“, v.n. GB 4195 ir važiuodamas nuo Perlojos g. link Tilto g., nereguliuojamoje sankryžoje su Tilto g., pažeidė KET 53, 196 punktų reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, nelygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio automobiliui „VW Passat“, v.n. FUG 334, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas a.m. „VW Passat“ vairuotojas S. M., t.y. nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis-civilinis ieškovas S. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2009-11-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš įmonės Z/s „Lankalni" priteista 31942,36 Lt turtinei žalai atlyginti ir turtinės žalos dydį sumoje 31942,36 priteisti iš UAB „BTA draudimas“. Apeliantas nesutinka, jog turtinė žala priteista iš įmonės Z/s „Lankaini“, nes civiliniu ieškiniu byloje jis prašė priteisti 31942,36 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 26500 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Z/s „Lankalni" ir UAB „BTA draudimas". Abi šios reikalautos sumos buvo priteistos iš Latvijos įmonės Z/s „Lankalni". Pastaroji įmonė nors ir buvo įtraukta į bylą civiliniu atsakovu, tačiau nei viename teismo posėdyje jos atstovas nedalyvavo, byloje nėra jokių duomenų ar įmonei buvo tinkamai buvo pranešta apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Turimais duomenimis įmonė Z/s „Lankalni" iki apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo buvo pradėta likviduoti, tačiau tikslus šios įmonės teisinis statusas bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomas. Skunde teigiama, jog išieškojimas iš įmonės Z/s „Lankalni" bus apsunkintas ar apskritai neįmanomas, todėl padarytų nuostolių visiško atlygintinumo realiai nebus pasiekta. Teismas, patenkinęs reikalavimą dėl 31942,36 Lt turtinės žalos priteisimo, patvirtino ieškinio turtinės žalos dydžio pagrindimą, tačiau teisiškai neargumentavo, kodėl ši suma turi būti priteista iš atsakovo įmonės Z/s „Lankalni", kai tuo tarpu šios įmonės civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Faktinės žalos dydžio skirtumas galėjo būti priteisiamas iš Latvijos įmonės Z/s „Lankalni" tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo būtų nepakakę žalai visiškai atlyginti. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11str. 1 d. 1 p., numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2009 12 10 yra 100000 eurų dėl žalos turtui. Be to, apylinkės teismo nuosprendyje nėra nustatyta aplinkybių, kad draudimo atlyginimo nepakanka turtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
UAB „BTA draudimas“ atsiliepimu prašo, nukentėjusiojo S. M. skundą dėl priteisimo iš UAB „BTA draudimas“ 31942, 36 Lt atmesti, nes savo prievolę išmokėti draudimo išmoką UAB ‚BTA draudimas“ yra visiškai įvykdžiusi, todėl reikalavimas priteisti šią sumą iš draudimo bendrovės, nepagrįstas. 31942,36 suma susidaro iš S. M. negautų pajamų nuo 2008 metų kovo mėnesio iki 2009 metų gegužės mėnesio. UAB „BTA draudimas" atlygino už šį laikotarpį padarytą žalą, sumažinant ją 40 procentų, kadangi S. M. yra 40 procentų darbingas. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 8 punktu, kuris numato, kad negautas pajamas draudikas apskaičiuoja atsižvelgiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus.
Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: nuteistojo gynėjo, prašiusio skundo netenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka tikrina pirmosios instancijos priimto nuosprendžio, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK/ 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str. nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR (duomenys neskelbtini) str., 115 str. 1 d.). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis-civilinis ieškovas S. M. nesutinka, jog turtinės žalos atlyginimas- 31942,36 Lt priteista iš įmonės Z/s „Lankalni“.
Nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos, t.y. 31942,36 Lt priteisimo iš UAB „BTA draudimas“ yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso/toliau- LR CK/ 6.270 str. numato prievolę atlyginti didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonių) padarytą žalą, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiųjų tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakingą už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato šaltinio valdytoją. LR CK 6.270 str. 2 d., numatytas atsakomybės subjektas, tai yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kuris gali būti tiek juridinis, tiek fizinis asmuo. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje didesnio pavojaus šaltinio(transporto priemonės) padarytą žalą privalo atlyginti civilinis atsakovas t.y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas- įmonė Z/s „Lankalni“.
Bylos medžiaga nustatyta, jog nuteistasis Raimonds Dakša Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo įmonėje Z/s „Lankalni“ (t. 1, b. l. 42) ir vairavo tai pačiai įmonei priklausantį vilkiką, todėl padarytą žalą privalo atlyginti civilinis atsakovas įmonė Z/s „Lankalni“.
LR CK 6.283 str. nustato, kad tuo atveju, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu šioje byloje buvo pripažintas S. M.(t. 1, b. l. 28). Nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį 58442,36 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti iš draudimo bendrovės UAB „BTA draudimas“
(t. 1, b. l. 146-147). Kaip matyti iš baudžiamojoj byloje esančių duomenų, UAB „BTA draudimas“ nukentėjusiajam S. M. atlygino neturtinę žalą sumoje 3452,80 Lt bei 1514 Lt turtinės žalos. Taip pat nukentėjusiajam buvo atlyginta 34743,44 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2008 metų kovo mėnesio iki 2009 metų gegužės mėnesio, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Darytina išvada, jog UAB „BTA draudimas“ savo prievolę išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam S. M. yra įvykdžiusi.
Nepagrįstas nukentėjusiojo skundo argumentas, jog išieškojimas iš įmonės Z/s „Lankalni" bus apsunkintas ar apskritai neįmanomas ir padarytų nuostolių visiško atlygintinumo realiai nebus pasiekta. Baudžiamojoje byloje, duomenų įrodančių, jog ši įmonė nevykdo veiklos ir yra nemoki ne pateikta. Todėl nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo S. M. prašymas priteisti 31942,36 Lt iš UAB „BTA draudimas“ yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas įstatymų, pagrįstai priteisė 31942,36 Lt turtinės žalos atlyginimą iš civiliniu atsakovu byloje pripažintos įmonės Z/s „Lankalni“.
Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos eismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą civilinio ieškinio dalyje. Teisinių pagrindų nuosprendį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nukentėjusiojo civilinio ieškovo S. M. apeliacinį skundą atmesti.