Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-293-593/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-21
Bylos Nr.
1-293-593/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Nukentėjusysis
S. J.
Kaltinamasis
S. Z.
Advokatai
Rasa Užkuraitienė
Kategorijos
  • 2.3.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-293-593/2011Proceso Nr. 20-1-00580-10-0.Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.7.4. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKES TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rimai Saldūnaitei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, gynėjai advokatei Rasai Užkuraitienei, nukentėjusiajam S. J., viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. 2010 06 08 apie 11 val. 40 min. Kaune, Baltijos g. vairuodamas automobilį VW Transporter valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Žiemgalių g. link J.Grušo g. šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje su Žemaičių pl. pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus tuo, kad sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi lygiareikšmiu keliu tiesiai važiavusiam automobiliui Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. Š. su juo susidūrė, nuo smūgio praradęs vairuojamos transporto priemonės valdymą E. Š. užvažiavo ant šaligatvio, parbloškė ir sužalojo ten stovėjusį pėsčiąjį S. J., padarant jam kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais S. Z. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281 str. 1 d.

Kaltinamasis S. Z. kaltės nepripažino ir nurodė, jog sukdamas iš Baltijos gatvės į Žemaičių plentą, į kairę pusę, jis stovėjo įvažiavęs į sankryžą, laukė kol pravažiuos tiesiai važiuojančios mašinos. Į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Per raudoną šviesoforą Grušo gatve atvažiavo Opel Vectra dideliu greičiu, važiavo tiesiai per sankryžą. Tuo metu, kai Opel Vectra iš toli važiavo dideliu greičiu, S. Z. suko įvažiavęs į sankryžą. Jei Opel Vectra būtų važiavęs 40 km/h greičiu, tai būtų galėjęs sustoti. S. Z. teigia, jog sankryžoje jis buvo sustojęs ir praleido apie dvi mašinas. Po smūgio Opel Vectra nuskriejo ant šaligatvio. Nukentėjusysis stovėjo ant važiuojamosios dalies, ant paties krašto. Matė jį partrenkimo momentu, kai jis buvo metamas per kapotą. Opel Vectra į jo automobilį atsitrenkė į priekinę kairę pusę,

Nukentėjusysis S. J. paaiškino, jog jis ketino pereiti Baltijos gatvę nuo ,,Rimi“ parduotuvės pusės. Priėjus prie sankryžos, degė žalia šviesa, bet jis nespėjo pereiti, nes žalia šviesa užgeso. S. J. laukė, kol vėl užsidegs žalia, stovėjo prie pat bordiūro, ant šaligatvio. Iš kairės išgirdo garsą ir S. J. buvo nutrenktas tiesiai ant asfalto. Jį nutrenkė E. Š. vairuojamas automobilis Opel, kuris atvažiavo Grušo gatve. S. J. teigia, jog E. Š. atvažiavo per raudoną šviesą, nes matė, kadangi kai eina per gatvę pasižiūri į visas puses. Teigia, jog sustojo prie sankryžos, nes mirksėjo žalia ir gana greitai buvo partrenktas.

Liudytojas E. Š. nurodė, jog važiavo automobiliu Opel vectra Grušo gatve link Baltijos gatvės, link antros ligoninės. Važiavo 40-45 km/h greičiu. Sankryžoje degė žalia, mašinų buvo nelabai daug. Artėjant prie sankryžos, jo judėjimo kryptimi prieš jį mašinų nebuvo, kelios suko į kairę, o jis važiavo pirma eile. Artėdamas prie sankryžos nei didino, nei mažino greičio. Kai pamatė kliūtį, bandė išvengti susidūrimo, apvažiuoti, tada į jo automobilio galinę dalį, vairuotojo pusę trenkėsi VW Transporter, po ko jo automobilis tapo nevaldomas. Privažiavęs sankryžą, pamatė automobilį, jis įvažinėjo į sankryžą, mano, jog vairuotojas žiūrėjo į Žemaičių plentą, nes ten per gatvę ėjo žmogus. Pačioje sankryžoje pamatė automobilį, iki jo buvo keli metrai, spėjo truputį pasukti dešiniau. Visą laiką, kol važiavo, degė žalia. Pirmą kartą pamatė, kad dega žalia, būdamas apie 50 metrų iki sankryžos. Kai pamatė VW Transporter, tai iki susidūrimo buvo gal 10, gal 5 metrai, VW Tansporter nestovėjo, judėjo. Tuo metu E. Š. vairavimo stažas 1 metai be vienos dienos.

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jis Žemaičių gatve privažiavo prie sankryžos ir ketino sukti į dešinę, t.y. į Baltijos gatvę. Degė raudonas šviesoforo signalas. Šioje vietoje į dešinę sukti galima degant raudonai šviesai, todėl jis žiūrėjo į kairę ar nėra mašinų ir į dešinę, ar nėra žmonių. Stovėjo keletas mašinų, kurios ketino iš Baltijos g. sukti į kairę, V. B. a.m stovėjo Baltijos gatvės pirmoje eismo juostoje. Laukdamas pamatė apie 80 km/h greičiu atvažiuojančią a.m. Grušo gatve ir važiuojančią tiesiai. G. B. degė raudona, jis palindo po šviesoforu, tuo metu pamatė atvažiuojantį ,,Opelį“, kuris bandė apvažinėti manevrą baigiantį automobilį VW Transporter, bet užkliuvo už jos. Teigia, jog Opelis važiavo per mirksinčią žalą – į sankryžą įvažinėti jis negalėjo, bet galvojo gal prašoks. Nežino, kaip ėjo žmonės per Baltijos gatvę. Vienas žmogelis stovėjo ant šaligatvio, bet jis niekur nėjo. Pėsčiųjų, per Žemaičių pl. nematė. Kai privažiavo prie sankryžos degė raudona, prieš Opel kitų mašinų nebuvo.

Liudytoja S. P. nurodė, jog ji ketino pereiti Žemaičių plentą. Priėjo prie sankryžos degant geltonam šviesoforo signalui, laukė, kol užsidegs žalia, tada pradėjo eiti. Matė stovinčią ,,fūrą“, kuri ją praleido. Eidama stabtelėjo ir pagrūmojo ,,VW transporter“, ketinančiam pasukti į Žemaičių gatvę (į tą gatvę, kurią ji pereidinėjo), nes pamanė, jog jos nenori praleisti. Ėjo toliau ir išgirdo garsą. Atsisukusi pamatė, kaip tamsi mašina (,,Opel Vectra“) kliudė ,,VW transporter“ ir nuskriejo ant šaligatvio, kur partrenkė nukentėjusįjį. Kol S. P. ėjo per gatvę, visą laiką degė žalia šviesa. Kai įvyko įvykis, gatvę buvo beveik perėjusi.

Nukentėjusiajam S. J. konstatuota nosies kaulų lūžimas, odos nubrozdinimai nosies srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galimai 2010 06 08 ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (48 b.l.).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta automobilių padėtis po eismo įvykio (4-6 b.l.). Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose konstatuota automobilių sugadinimai: VW Transporter (duomenys neskelbtini) nustatyti šie išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinės kairės pusės posūkio žibintas, radiatorius, grotelės, priek. sienelė (12 b.l.); automobilio Opel Vectra – priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės žibintas, užpakalinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys. Priekinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas ir užpakalinis kairės pusės ratas (14 b.l.).

UAB ,,Eismo juosta“ pažymoje nurodyta, jog šviesoforinis įrenginys, esantis reguliuojamoje Baltijos g. – Žemaičių pl. – J.Grušo g. sankryžoje veikia pagal pateiktą fazių diagramą. 2010 06 08 gedimų užregistruota nebuvo (51 b.l.).

Programos fazių diagramoje nurodyta, jog šviesoforo signalų degimo laikas (52 b.l.).

Atlikus autotechninę ekspertizę, nustatyta, jog ,,Opel Vectra“ greitis prieš pat susidūrimą buvo ne didesnis kaip 56 km/h. Automobilių susidūrimas įvyko ne arčiau kaip 0,7 m nuo kairiojo Baltijos g. važiuojamosios dalies krašto menamo tęsinio ir ne toliau kaip 6,1 m nuo Žemaičių artimiausio važiuojamosios dalies krašto menamo tęsinio. Jei automobilis ,,Opel Vectra“ kirto kitos krypties važiuojamąją dalį jo važiavimo kryptimi degant leidžiančiam eismą šviesoforo signalui arba užsidegus draudžiančiam eismą šviesoforo signalui, bet šiam automobiliui, važiuojančiam ne didesniu kaip 56 km/h greičiu, būnant mažesniu kaip 49,2 m atstumu iki kertamos važiuojamosios dalies, tai pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio VW ,,Transporter“ vairuotojo veiksmai – sukdamas į kairę sankryžoje, nedavė kelio priešinga kryptimi lygiareikšmiu keliu tiesiai važiavusiam automobiliui ,,Opel Vectra“ ir su juo susidūrė. Šioje situacijoje automobilio ,,Opel Vectra“ vairuotojo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykiu tik tuo atveju, jei pradiniu kliūties susidarymo momentu automobilis ,,Opel Vectra“ nuo susidūrimo vietos buvo didesniu kaip 34,8 m atstumu.

Jei automobilis ,,Opel Vectra“ važiavo per sankryžą jo važiavimo kryptimi užsidegus draudžiančiam eismą šviesoforo signalui, o jo vairuojamas automobilis nuo kertamos važiuojamosios dalies draudžiamo signalo užsidegimo momentu buvo didesniu kaip 49,2 m atstumu, tai pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad vairuotojas E. Š., kirsdamas važiuojamųjų kelių sankirtą jo važiavimo kryptimi degant draudžiamam šviesoforo signalui, sukliudė į kairę leidžiamu atveju sukančios transporto priemonės vairuotojui užbaigti numatytą posūkio manevrą ir taip sukėlė grėsmę eismo saugumui bei žmonėms.

Tai, kad vairuotojas S. Z., link jo artėjant ir prieš kertamą važiuojamąją dalį nestojant automobiliui ,,Opel Vectra“ laiku nestabdė savo automobilio, kad išvengtų grėsmės eismo saugumui kilimo, turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykiu.

Pėsčioji (nuo 60 iki 70 m. amžiaus) eidama ramiu tempu ir sustodama, gali pereiti Žemaičių pl. važiuojamąją dalį iki vidurinio linijos per 7,73 – 9,2 s., visą važiuojamąją dalį – per 13,86 – 16,91 s. (111-117 b.l.).

Atlikus liudytojo E. Š. parodymų patikrinimą vietoje, nustatyta, jog jis šviesoforą pamatė, būdamas 51,1 atstumu nuo sankryžos, VW Transporter, įvažiuojantį į sankryžą pamatė, būdamas 10,4 m nuo sankryžos (145-150 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu ekspertas V. L. nurodė, jog automobilio ,,Opel Vectra“ greitį jis nustatė atsižvelgdamas į automobilių sugadinimus. Taip pat teigia, jog susidūrimo momentu automobilis ,,VW transporter“ turėjo judėti, kad pataikytų į pravažiuojančio ,,Opel Vectra“ užpakalinę dalį ir šis greitis turėjo būti minimalus.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme surinktus įrodymus, nustatyta, jog S. P. pradėjo eiti per Žemaičių plentą tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Ji matė krovininį automobilį, teigia, jog jis stovėjo prie sankryžos kai ji ėjo. Tą patvirtina ir krovininio automobilio vairuotojas V. B., kuris nurodo, jog privažiavo degant raudonam signalui, norėjo sukti į dešinę, kas jam buvo leidžiama, todėl žiūrėjo į abi puses. S. J. tuo metu priėjo prie sankryžos, per sankryžą nėjo, nes jam mirksėjo geltona, t.y. tik jam priėjus užsidegė raudona. S. J., ketinusiam pereiti Baltijos gatvę ir tuo metu degant jam raudonam šviesoforo signalui, akivaizdu, jog Baltijos –Grušo gatvės šviesoforas buvo žalias, t. y. tuo metu galėjo važiuoti tiek S. Z., tiek E. Š. bei per perėję eiti liudytoja S. P.. Tam neprieštarauja ir V. B. aiškinimas, jog jis privažiavo prie sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui, ketino sukti į dešinę, todėl palindo po šviesoforu. Akivaizdu, jog esant žaliai rodyklei, leidžiančiai degant raudonam šviesoforo signalui sukti į dešinę, vairuotojas neakcentuoja žalio šviesoforo signalo užsidegimo momento, o kreipia dėmesį į tai, ar nėra automobilių ir pėsčiųjų. Nors tiek S. Z., tiek V. B. teigia, jog E. Š. vairuojamas automobilius važiavo labai dideliu greičiu, tačiau teismas neturi jokio pagrindo netikėti ekspertų išvada, jog automobilio greitis iki susidūrimo buvo ne didesnis kaip 56 km/h. Įvertinus S. P. parodymus ir ekspertų išvadas, darytina išvada, jog eismo įvykis įvyko ne anksčiau kaip po 9,2 sekundžių po žalio šviesoforo signalo užsidegimo Grušo-Baltijos g. t.y. S. P. perėjus Žemaičių g. pirmąją eismo juostą. Tokią išvadą teismas padarė, nes ekspertai nurodė, jog pėsčioji iki vidurio linijos Žemaičių plentą galėjo pereiti per 7,73 – 9,2 sekundės, o jai prieš pereinant antrąją eismo juostą, įvykis dar nebuvo įvykęs, kadangi ji pagrūmojo VW Transporter vairuotojui, kuris staiga sustabdė, kad ją praleistų. Šioms aplinkybėms neprieštarauja ir nukentėjusiojo S. J. parodymai, kur jis nurodo, jog jam priėjus prie sankryžos baigti degti žalia, todėl jis per gatvę nėjo, nes suprato, jog nespės. Kol degė raudona, laukė žalios, stovėjo prie šaligatvio krašto ir neužilgo buvo partrenktas. Iš to darytina išvada, jog kuomet S. J. stovėjo ir laukė žalios, S. P. ėjo per kelią, pagrūmojo S. Z. kai šis staigiai sustabdė, kad ją praleistų, ėjo toliau per gatvę ir išgirdo susidūrimo garsą. Taigi S. J. ir S. P. parodymai vieni kitus papildo ir vieni kitiems neprieštarauja. Nors kaltinamasis S. Z. posėdžio metu teigia, jog apie įvykį meluoja E. Š., tačiau, teismas daro išvadą, jog ir E. Š. parodymai neprieštarauja nei nukentėjusiojo, nei kitų trijų liudytojų parodymams, o taip pat ir ekspertizės išvadai. E. Š. teigia, jog važiavo apie 40-45 km/h greičiu – tam neprieštarauja eksperto nustatytas ne didesnis kaip 56 km greitis iki susidūrimo. Tai, jog E. Š. matė degant žalią šviesoforo signalą būdamas apie 50 km. nuo sankryžos (ką jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu), tuo metu kelias buvo tuščias, artėjo prie sankryžos degant žaliam šviesoforo signalui patvirtino ir liudytojas V. B., teigdamas, jog stovėjo prie sankryžos, nes jam degė raudona ir pamatė atvažiuojantį Opelį, o sankryžoje VW transporter, kuris baiginėjo manevrą. Įvertinus liudytojos S. P. parodymus, akivaizdu, jog Grušo-Baltijos g. degė žalia šviesa, nes ji ėjo per gatvę. Šioms aplinkybėms taip pat neprieštarauja ir S. J. parodymai, jog stovėjo, laukdamas kol užsidegs žalia šviesa leidžianti jam eiti per Baltijos g.

Kaip matyti, įvertinus visų liudytojų parodymus, visiems jiems prieštarauja ne E. Š., o S. Z. parodymai, kuriuose jis nurodo, jog jam būnant sankryžoje baigė degti žalia ir jis iš sankryžos išvažinėjo, ketindamas baigi manevrą. Jeigu tikėti, jog S. Z. baiginėjo manevrą, jau degant raudonam šviesoforo signalui, ir E. Š. į sankryžą įvažiavo degant raudonai šviesai – S. J. tuo metu būtų užsidegusi žalia ir jis būtų pradėjęs eiti per gatvę arba bent jau matęs, kad užsidegė žalia. Šią aplinkybę patvirtina šviesoforo programos fazių diagrama iš kurios aiškiai matyti, jog Baltijos Grušo g. degant žaliam ir geltonam šviesoforo signalams, Žemaičių pl. – dega raudona. Tuomet, kai S. P., einančiai per Žemaičių pl. nuo Baltų pr. pusės, užsidega raudona, žalia užsidega S. J., einančiam per Baltijos g. nuo Baltų pr. pusės.

Nors S. Z. gynėja pagrindiniu S. Z. nekaltumo įrodymu laiko liudytojos S. P. ėjimo greitį, nustatytą eksperto ir teigia, jog liudytoja pereitų gatvę beveik per 17 sekundžių (16,9 s), tačiau įvertinus tai, jog S. P. dar buvo sustojusi, todėl tuo metu, kuomet ji baigė pereiti gatvę, jau buvo pradėjęs degti raudonas šviesoforo signalas jai, o tuo pačiu ir E. Š. vairuojamam automobiliui. Teismas su šiuo teiginiu nesutinka. Visų pirma, S. P. gatvės perėjimo greitis nustatytas, įvertinus sustojimą ir pradėjimą vėl eiti; antra, nustatyta, jog šviesoforas, leidžiantis S. P. eiti per gatvę degė 16 sekundžių, po to keturias sekundes mirksėjo geltona, o liudytoja nurodė, jog susidūrimo garsą išgirdo ,,beveik perėjusi gatvę“, t.y. dar iki galo ji nebuvo pabaigusi pereiti per gatvę. Net jeigu ir teigti, jog liudytojai reikėjo eksperto įvertinto maksimalaus laiko gatvės perėjimui, t.y. 16,9 s, net ir tuo atveju, jai laikyti, jog susidūrimas įvyko jai visiškai perėjus gatvę, ir šiuo atveju iki to momento, kol užsidegė raudonas šviesoforo signalas dar buvo likę 3,1 sekundės.

Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusysis S. J., kuris taip pat teigia, jog numuštas automobilio buvo tuo metu, kai laukė, kol jam užsidegs žalias šviesoforo signalas, t.y. tuo metu, kai žalias signalas degė Baltijos – Grušo gt.

Taigi, ištyrus ir įvertinus teismui pateiktus įrodymus darytina kategoriška išvada, jog S. Z. iš sankryžos išvažinėjo dar degant žaliam šviesoforo signalui, todėl privalėjo laikytis KET 161 punkto reikalavimo, t.y. sukdamas į kairę duoti kelią priešinga kryptimi lygiareikšmiu keliu tiesiai važiuojančiam automobiliui. Tai, jog kelio jis nedavė, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, kurio metu sužalotas S. J..

S. Z. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Jis anksčiau neteistas, yra bedarbis (registruotas darbo biržoje), galiojančių administracinių nuobaudų, tame tarpe ir už KET pažeidimus – neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei įvertinus tai, jog jis teisiamas pirmą kartą, jam skirtina viena iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – bauda, kurios dydis parinktinas atsižvelgiant į S. Z. turtinę padėtį, o būtent į tai, jog yra bedarbis.

S. J. reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nenagrinėtinas, šis reikalavimas pareikštas tik žodžiu, įrodymų tyrimo bei baigiamųjų kalbų metu, t.y. nesilaikant BPK 112 str. reikalavimo ieškinį pareikšti iki įrodymų tyrimo pradžios. Nukentėjusiajam išaiškintina teisė pareikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

S. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Ekspertas Vidas Leipus pateikė prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo atvykimu liudyti į teismą – 36 litus. Šios išlaidos, remiantis LR BPK 103 str. 3 p., priskiriamos proceso išlaidoms, todėl, vadovaujantis LR BPK 105 str. turi būti išieškotinos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298 str., 303 str. 1 d. 4 d., 305 str., 307str.,

nusprendžia:

S. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir nuteisti jį 15 MGL, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) litų bauda.

Išaiškinti S. Z., jog jis per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtą baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6800, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjęs baudą privalo pateikti Kauno miesto apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

S. J. reikalavimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nenagrinėti, pastarajam nepareiškus civilinio ieškinio LR BPK 112 str. nustatyta tvarka ir išaiškinti nukentėjusiajam teisę dėl žalos atlyginimo civilinį ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Išieškoti iš S. Z. 36,0 (trisdešimt šešis litus) proceso išlaidas valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė