Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant L. A., Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant Pareiškėjai A. P., pareiškėjos A. P. atstovei advokatei R. M., suinteresuotiems asmenims A. L., L. B., institucijos, teikiančios išvadą byloje Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, A. L., G. L., D. G., J. K., Ž. B., J. M., L. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. P. pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. B. yra jo sūnus (I t. t. b.l. 1-2).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus L. B., kurio biologinis tėvas V. L., tačiau tėvystė neįregistruota, vaiko gimimo įrašuose jis nenurodytas vaiko tėvu. V. L. žuvo (duomenys neskelbtini), t.y., dar prieš vaiko gimimą. Kadangi su V. L. nebuvo susituokę, vaiko gimimo liudijime nurodyti jį tėvu nebuvo galimybės. Su V. L. pareiškėja susipažino 1998 metų pabaigoje, po keleto mėnesių apsigyveno kartu jai priklausančioje sodyboje, kartu planavo bendrą ateitį, sūnus L. buvo planuotas ir lauktas. Pareiškėja ir V. L. iki pat Vidmanto mirties kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. V. L. žuvo nelaimingo atsitikimo metu kai nėštumas buvo šeši mėnesiai. Gyvendama su V. L., pareiškėja intymius santykius palaikė tik su juo, jokių atsitiktinių lytinių santykių neturėjo. V. L. yra biologinis sūnaus tėvas, tėvyste niekada ji neabejojo. Šio fakto nustatymas reikalingas tam, kad nepilnamečio sūnaus gimimo liudijime būtų įrašyti tikslūs tėvo duomenys. Nustačius tėvystę, sūnus įgytų teisę į našlaičio pašalpą. V. L. nekilnojamojo turto įgijęs nebuvo, todėl po jo mirties jokio palikimo neliko. Kitokia tvarka gauti dokumentų, kad V. L. nepilnamečio vaiko L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, ji negali, todėl kreipėsi teismą dėl tėvystės fakto nustatymo.

Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai – teismo pranešimu per EPP (II t. b.l. 38, 39). Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad būtina sąlyga juridiniam faktui nustatyti yra negalėjimas kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių tuos faktus, arba kai negalima atstatyti prarastų dokumentų. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 3.138 straipsnis nustato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Gimimo įraše yra visi įrašai, susiję su vaiko padėtimi tėvų atžvilgiu jam gimstant ir išsprendus ginčą dėl jo kilmės, taip pat remiantis tėvystės pripažinimo pareiškimu nustačius tėvystę ar įvaikinus – CK 3.140, 3.145-3.148 straipsniai. Vaikų, kurie gimę prieš įsigaliojant 2000 m. civiliniam kodeksui, gimimo liudijimuose gali būti arba asmenį, kurio apskritai nėra ir nebuvo. G. S. šeimos kodekso (toliau - SŠK) 61 straipsnis ir iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 20.2 punkte buvo nustatyta, kad vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, kai nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo tėvystei nustatyti, vaiko tėvas gimimo įrašų knygose įrašomas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu. Todėl siekiant nustatyti kilmę iš gimimo liudijimų, išduotų remiantis gimimo įrašais iki 2001 m. liepos 11 d., ir kilus abejonių dėl patvirtinimo, ar kaip vaiko tėvas įrašytas asmuo toks yra, civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame gimimą, reikia pasitikrinti žinių apie tėvą įrašymo pagrindą. Galiojusios gimimo įrašo formos skiltyje „Žinių apie tėvą įrašymo pagrindas“ buvo nurodoma, kad remiantis - santuokos liudijimu, bendru tėvo ar vienišos motinos pareiškimu – įrašomos žinios apie tėvą (iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusio Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 13-22, 27 punktai). Jeigu tėvas nurodytas vienišos motinos pareiškimu, tai reiškia, kad konkretus asmuo, kaip vaiko tėvas į vaiko gimimo įrašą nėra įtrauktas ir įrašytiems duomenims sutampant su konkretaus fizinio asmens duomenimis, teisinių padarinių neatsiranda. CK 3.138, 3.140 straipsniai nustato vaiko kilmės iš konkretaus tėvo patvirtinimo tvarką, kitoks vaiko kilmės patvirtinimas teisiniu požiūriu nėra galimas. Vaiko tėvą patvirtina gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Kai vaiko gimimo įraše ir gimimo liudijime nėra nurodytas tėvas arba remiantis SŠK 61 straipsnio pagrindu duomenys apie tėvą įrašyti fiktyvūs, tai tokie įstatymo nustatyta tvarka priimti dokumentai patvirtina, jog vaiko kilmė iš konkretaus tėvo nėra nustatyta, ir vaikas neturi tėvo, su kuriuo galima sieti vaiko kilmę grindžiamas vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Esant įstatyme įtvirtintai vaiko kilmės konkrečių asmenų fakto nustatymo ir įregistravimo tvarkai, juridinis faktas, jog vaiko tėvas nežinomas ar vaikas neturi tėvo ir kt., negali būti nustatomas. Pareiškėja jokių įrodymų, patvirtinančių, kad L. B. yra V. L. sūnus nepateikė, todėl šiuo pagrindu pareiškimas negali būti tenkinamas (I t. b.l. 15-16).

Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai – teismo pranešimu per EPP (II t. b.l. 36,37). Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jeigu mirusysis atitiks Pensijų įstatymo 34 straipsnyje nurodytas sąlygas, nustačius prašomą juridinį faktą, kad V. L., miręs (duomenys neskelbtini), yra L. B. tėvas, sūnui L. B. bus skiriama valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensija, jeigu jis atitiks Pensijų įstatymo 38 straipsnyje nurodytas sąlygas šiai pensijai gauti. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. sūnus L. B. gimęs (duomenys neskelbtini), jau po pareiškėjos santuokos nutraukimo su V. B., todėl tikėtina, kad šis nėra jo tėvas. Pagal CK 3.148 straipsnio 1 dalį, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir pan. Todėl be medicininės ekspertizės galimi ir kiti įrodymai, surinkti, pateikti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kaip liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai ir pan. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (I t. b.l. 49-50).

Suinteresuotas asmuo J. K. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai – teismo pranešimu (II t. b.l. 30).

Suinteresuotas asmuo Ž. B. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai – teismo pranešimu (II t. b.l. 29).

Suinteresuotas asmuo J. M. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai – teismo pranešimu (II t. b.l. 28).

Suinteresuotas asmuo D. G. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai – teismo pranešimu (II t. b.l. 31). Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio, vykusio 2015 m. gegužės 8 d., metu paaiškino, kad pareiškėją matė vieną kartą per brolio V. L. laidotuves, su ja nebendravo, iš brolio apie ją nėra girdėjusi.

Suinteresuotas asmuo G. L. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai – teismo pranešimu (II t. b.l. 32). Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio, vykusio 2015 m. gegužės 8 d., metu paaiškino, kad tėvas jam sakęs, kad brolis V. gyvena su pareiškėja netoliese jo. Aplinkybių, kad brolis turėjo vaikų, ar būtų susituokęs, nežino. Su V. L. apie tai su kuo jis gyvena neteko kalbėti, su broliu susitikdavo retai, nes gyveno skirtingose vietovėse, artimai nebendravo.

Teismo posėdžio metu, vykusio 2015 m. lapkričio 24 d., pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su V. L. susipažino 1998 metų rudenį, pradėjo bendrauti, vėliau kartu apsigyveno. Sudegus dieduko namams, ji kartu su V. L. ir savo dviem vaikais L., kuriai buvo penkeri metai ir R., kuriam buvo treji metai, apsigyveno pas pažįstamą kaimo gyventoją K.. Tuo metu su ja augo nepilnamečiai L. ir R., pirmo vyro V. B. vaikai, su kuriuo santuoka buvo nutraukta 1997 m. sausio 16 d. Pareiškėja su V. L. kartu gyveno 8-9 mėnesius, kad laukiasi jo vaiko sužinojo gyvendama pas K., buvo 5-6 nėštumo mėnesiai, blogai jautėsi. Kad laukiasi vaiko pareiškėja V. L. pasakė gegužės-birželio mėnesį. Prieš gimstant kūdikiui V. L., išėjęs iš K. namų, kadangi šeima neturėjo kur kitur prisiglausti, gyveno vargingai, be to, pradėjo konfliktuoti su K., pas kurį gyveno, sutvarkė pareiškėjos dieduko lauko virtuvę (namai (duomenys neskelbtini) kaime buvo sudegę), kur vėliau ji su mažamečiais vaikais parėjo gyventi. Ji įsitikinusi, kad laukėsi V. L. vaiko, tuo metu su kitais vyrais santykių neturėjo, gyvenant pas K., V. L. visą laiką gyveno kartu. Jie su V. L. norėjo susituokti, tačiau nebuvo finansinių galimybių, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Su V. L. artimaisiais jokių ryšių nepalaikė, tik bendravo su jo tėvu, kuris gyveno gretimame (duomenys neskelbtini) kaime. Tėvui sakė, kad ji laukiasi vaiko, jis žadėjo ateiti pas juos gyventi. V. L. žuvo 1999 m. vasarą nuo elektros srovės jiems kartu gyvenant A. M. sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime. V. L. buvo pašarvotas Nemajūnų kaime, jį laidojo tėvas su sugyventine, pareiškėja dalyvavo laidotuvėse, po mirties su kitais žuvusiojo artimaisiais nebendravo. Prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą įrodinės liudytojų parodymais, kadangi rašytinių duomenų dėl žūties, žuvusiojo kraujo mėginių nėra išlikusių, nėra išlikusių duomenų ir prokuratūroje dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo fakto. Kitokia tvarka gauti dokumentų pareiškėja neturi galimybės. Pareiškimą pareiškėja ir jos atstovė jame nuodytais motyvais, faktiniais bylos duomenimis bei išklausytų teismo posėdyje liudytojų paaiškinimais palaiko pilnoje apimtyje ir prašo tenkinti.

Suinteresuotas asmuo L. B., apklaustas teismo posėdyje, paaiškino, kad prie 8-10 metų iš mamos sužinojo, kad jo tėvas miręs, mama tėvą parodė nuotraukoje. Mama sakiusi, kad jo tėvas V. L., jis klausė pas mamą kur jo tėvas, mama sakė, kad tėvą užmušė elektra, pasakė kur palaidotas, tačiau ant kapo nėra buvęs. Mama pasakojusi, kad diedukas gyvena (duomenys neskelbtini), ruošėsi pas jį nuvažiuoti, tačiau vėliau ir jis mirė. Artimųjų iš tėvo pusės nėra matęs, jų nepažįsta. Apie tėvą jam pasakojusi buvo ir sesuo L. S.. Prisimena, kad seserų L., V. ir brolio R. tėvą V. B., tačiau jo savo tėvu niekada nelaikė ir nevadino, jis buvo jam tik patėvis. Šiuo metu mama susituokusi su T. P., su juo kartu gyvena 7-8 metai, su juo sugyveno tris bendrus vaikus, laukiasi ketvirto.

Suinteresuotas asmuo A. L. teismo posėdyje, vykusiame 2015 m. gegužės 8 d., ir posėdžio, vykusio 2015 m. gruodžio 14 d., metu paaiškino, kad paskutiniuoju metu jo brolis V. L. dirbo pas ūkininkus, su juo neteko kalbėti, kad turi moterį, ketina tuoktis. Brolis po kolūkio iširimo gyveno pas žmones, pas kuriuos dirbdavo. Nors jų šeima buvo didelė, tačiau tarpusavyje labai artimai nebendravo, nedažnai susitikdavo. Paaiškino, kad jo brolis buvo nevedęs. Jis nežinojo, kad brolis V. L. turi moterį, su kuria kartu gyvena. Prisimena, kad po brolio V. žūties, jis atvažiavo paimti brolio kūno į (duomenys neskelbtini) kaimą, tenai buvo tokie brūzgynai, drėgnos vietovės, gyveno lauko virtuvėlėje. Prisimena, kad jam atvykus į įvykio vietą, šalia .buvo moteris ir du nedidukai vaikai. Antrą laidotuvių dieną pareiškėją atvežė į laidotuves. Per brolio laidotuves suprato, kad pareiškėja yra brolio V. L. draugė, buvo akivaizdžiai matyti, kad ji laukiasi. Iki žūties, brolį paskutinį kartą buvo matęs daugiau nei prieš pusę metų. Vėliau su A. P. ir L. B. jam neteko bendrauti. Neprieštarauja prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Liudytojas K. L., Prienų rajono PK policijos pareigūnas, parodė, kad pareiškėją pažįsta kaip buvusią A. B., ji maždaug prieš penkiolika metų su V. L. vasaros metu gyveno laikinai pas V. J. K., kuris gyvena gretimai lidytojo. V. L. su pareiškėja gyveno kaip sugyventiniai, buvo atsikėlę iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kur buvo sudegusi sodyba. Ar V. L. turėjo vaikų, nežino, žmonės kalbėjo, kad pareiškėja laukiasi, buvo stamboka. Pareiškėja ir V. L. tą vasarą pas K. gyveno pastoviai, išsikėlė rudenį, V. L. žuvo jau gyvendamas (duomenys neskelbtini) kaime. Aplinkybių, kad pareiškėja, gyvendami pas Kuliešių, būtų turėjusi kitų vyrų, nežino, vakarais ji būdavo kartu su V. L..

Liudytojas J. V. K. paaiškino, kad beveik prieš septyniolika metų, kai sudegė pareiškėjos dieduko namui (duomenys neskelbtini) kaime, ji maždaug pusę metų gyveno jo namuose. Ji turėjo du vaikus, kurie buvo jos pirmojo vyro V. B., su juo pareiškėja buvo išsituokusi. Po to ji pradėjo lauktis trečio vaiko, kurį pasigimdė jau gyvendama (duomenys neskelbtini). Trečiojo vaiko pareiškėja laukėsi nuo V. L.. Pareiškėja pas liudytoją atsikėlė gyventi su dviem vaikais ir V. L., gyveno kaip šeima viename kambaryje, pareiškėja kitų vyrų tuo metu neturėjo. Jis buvo V. L. laidotuvėse, jose dalyvavo ir pareiškėja, V. L. giminės pareiškėją pripažino, jo tėvas pareiškėją laikė marčia.

Liudytoja L. S. paaiškino, kad yra pareiškėjos dukra. Kai ji buvo maža, su broliu, mama ir dieduku A. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Tenai sudegus sodybai, mama apsigyveno socialiniame būste Birštono vienkiemyje. Po to, tikslios datos neatsimena, mama susipažino su V. L.. Jis pradžioje ateidavo pas mamą pasisvečiuoti, po to pasilikdavo ilgiau, o neužilgo ir kartu apsigyveno. Vėliau jie visi išėjo iš suteikto būsto ir apsigyveno pas K., mama jau laukėsi, mama apie tai kalbėjo ir ji pati suprato. Mama jai ir broliui buvo pasakiusi, kad jie visi kartu gyvens. Pas K. pradžioje gyveno name, po to, kilus nesutarimams, išsikėlė į klojimą ant šieno. V. L., grįžęs į sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, įrengė lauko virtuvę, ją apšiltino, o maždaug po dviejų savaičių tenai sugrįžo ir jie su mama. V. L. stengėsi viską sutvarkyti iki vaiko gimimo, džiaugėsi, kad turės savo vaiką, tačiau tvarkydamas elektrą žuvo. Tuo metu mama kitų vyrų neturėjo, V. L. visą laiką buvo kartu su mama, gyveno pastoviai, jų santykiai nebuvo nutrūkę, gyveno kaip vyras ir žmona. Jie visi kartais nueidavo pas V. L. tėvo sugyventinę.

Institucija, teikiančios išvadą byloje, Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad A. P. teigimu, ji su V. L. gyveno nesusituokę, todėl rašytinių įrodymų, patvirtinančių jų bendrą gyvenimą, neturi. Teigia, kad nuo 1998 metų pabaigos iki V. L. žūties gyveno kartu A. P. priklausančioje sodyboje, vedė bendrą ūkį. Skyrius duomenų apie A. P. ir V. L. bendrą gyvenimą neturi. Institucija, atstovaudama nepilnamečio vaiko L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), interesus, teigia, jog tikslinga nustatyti tėvystę. Teismo posėdžio metu atstovė išvadą palaikė, vienareikšmiškai mano, kad išklausius liudytojų paaiškinimus, pareiškimas yra pagrįstas, todėl turi būti patenkintas.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal formuojamą Lietuvos A. T. praktiką dėl įstatymų taikymo tėvystės nustatymo bylose atkreipiamas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-761/2002; 2004 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241, ir kt.). Atsižvelgiant į nurodyto įstatymo reikalavimus ir formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, teismai, spręsdami bylą dėl vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini) metais, kilmės nustatymo, privalo taikyti pagrindus, įtvirtintus 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse.

Vaiko kilmės klausimas išsprendžiamas nustatant tėvystę. Pagrindinis šiam institutui priskiriamų valstybės teisinių priemonių tikslas – užtikrinti kiekvieno vaiko teisės žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka pagal CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2008.

Pagal Lietuvos A. T. praktiką, tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizės išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (Lietuvos A. T. 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-7-607/2004).

Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, kai spėjamas vaiko tėvas miršta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo). Tai yra specialaus pobūdžio norma, reglamentuojanti tėvystės nustatymo procedūrą tuo atveju, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs. Išvadą apie šios normos specialų pobūdį suponuoja tai, kad ji reguliuoja konkretų, tam tikrais specifiniais pakankamai siaurais požymiais (spėjamo vaiko tėvo mirties faktu; bylos pradėjimo nagrinėti teisme momentu) apibrėžtą teisinį santykį. Aiškinant šią teisės normą, tam, kad byla būtų nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK V dalies XXVI skyriuje nustatytas taisykles, būtinos dvi sąlygos: 1) spėjamas vaiko tėvas turi būti miręs; 2) iki spėjamo vaiko tėvo mirties byla teisme neturi būti pradėta nagrinėti. Nagrinėjamoje byloje abi šios sąlygos egzistavo (spėjamas vaiko tėvas V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), jis buvo be pastovios gyvenamosios vietos, nevedęs, nedirbo, tokias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), VĮ „Registrų centras“ duomenimis V. L. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b.l. 10), Gyventojų registro tarnybos duomenimis V. L. mirė (duomenys neskelbtini), jo tėvas A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), motina A. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro tarnybos papildomai pareikalautais duomenimis V. L. broliai ir seserys - A. L., G. L., D. G., J. K., Ž. B., J. M. įtraukti byloje suinteresuotais asmenimis (b.l. 12, 37) (prijungta civilinė byla Nr. 2-52-878/2014), ((I t. b.l. 30). Civilinė byla dėl tėvystės nustatymo iškelta 2013 m. rugsėjo 13 d., palikus prašymą nenagrinėtą antrą kartą iškelta 2015 m. vasario 5 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad ankstesnė pareiškėjos, buvusi pavardė B. santuoka su V. B. nutraukta (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 83). L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime jo motina nurodyta - A. B., tėvas - nenurodytas (I t. b.l. 5-7, 66-68). Šeimos sudėties pažyma patvirtina, kad A. P. augina šešis nepilnamečius vaikus, yra daugiavaikė motina (I t., b.l. 4, 87-92), (b.l. 6, 8 (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-52-878/2014)). Pagal teismo paklausimą, Kauno apygardos prokuratūros pateiktais duomenimis, ikiteisminio tyrimo medžiagos dėl V. L. mirties (duomenys neskelbtini) nėra išlikusios (I t., b.l.70). 2015 m. gegužės 8 d. Prienų rajono apylinkės, siekdamas nustatyti tėvystės faktą moksliniais tyrimais pagal vyriškąją giminystės liniją tarp mirusiojo V. L. brolių G. L. ir A. L. ir L. B. paskyrė DNR ekspertizę tėvystei nustatyti (I t. b.l. 96). Ekspertizės akte Nr. ES 164/15 (01) nurodyta, kad, atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą ir papildomai autosominės DNR tyrimą, nepakanka duomenų padaryti išvadą ar L. B. gali būti A. L. ir G. L. biologinio brolio sūnus (I t. b.l. 111-118). Siekiant nustatyti objektyviąją tiesą, 2015 m. birželio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi tėvystei nustatyti paskirta papildoma DNR ekspertizė (I t. b.l. 121-122). Ekspertizės akte Nr. ES 218/15 (01) papildomai atlikus V. L. tėvo A. L., mirusio (duomenys neskelbtini), laboratorijoje saugomo kraujo ėminio analizę, nurodyta, kad L. B. tėvas nėra A. L., mirusio (duomenys neskelbtini), biologinis sūnus bei A. L. ir G. L. biologinis brolis, todėl teigiama, kad A. L., mirusio (duomenys neskelbtini), biologinis sūnus nėra L. B. tėvas (I t. b.l. 137-140).

Ekspertams nurodžius, kad suinteresuoti asmenys A. L. ir G. L. bei V. L. nėra biologiniai broliai, moksliniais tyrimais patvirtinti nepilnamečio L. B. tėvystės, neišlikus V. L., mirusio (duomenys neskelbtini), kraujo mėginio, galimybės nėra, todėl tėvystės faktas įrodinėjamas kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad laukdamasi vaiko pareiškėja gyveno ir vedė bendrą ūkį tik su vienu vyru V. L., kartu su jais gyveno ir du pareiškėjos vaikiai iš pirmesnės santuokos, jie gyveno kaip šeima, V. L. tvarkė bei remontavo būstą (duomenys neskelbtini), į kurį ketino parsivežti jų bendrą vaiką. Liudytoja L. S., pareiškėjos dukra, šiuo metu pilnametė, sukūrusi savo šeimą, gyvenanti atskirai nuo motinos, parodė, kad, išsituokus jos tėvams, ji su mažesniu broliu pasiliko gyventi su motina, patvirtino, kad V. L., pareiškėjai su juo susipažinus, pradžioje tik apsilankydavo jų namuose, vėliai pasilikdavo ir nakvoti, o netrukus persikėlė kartu gyventi. Liudytoja paaiškino, kad šeima sudegus namams (duomenys neskelbtini) pradžioje gyveno suteiktame socialiniame būste Birštono vienkiemyje, o vėliau persikėlė gyventi pas kaime gyvenusį pažįstamą J. K., o iš jo vėliau sugrįžo gyventi į per gaisrą sudegusios senelio sodybos V. L. suremontuotą lauko virtuvę. Liudytoja patvirtino, kad V. L. labai džiaugėsi, kad turės savo vaiką, stengėsi iki vaiko gimimo sutvarkyti namus. L. S. aiškiai, logiškai papasakojo šias aplinkybes, jos, nors tuo metu buvus nedilelio amžiaus vaiko, atmintyje puikiai išlikę to meto vaizdiniai, liudytoja teismo posėdyje nuosekliai atskleidė jų šeimos gyvenimo istoriją, buities sąlygas, motinos santykius su V. L., labai aiškiai apibūdino detales kaip jų šeima gyveno. Teismas tiki šiais parodymais, nes jie iš esmės atitinka ir neprieštarauja kitų byloje apklaustų ir neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi liudytojų K. L. ir J. V. Kuliešiaus parodymams. Pareiškėja A. P. pagal suinteresuotų asmenų bei liudytojų paaiškinimus buvo šalia žuvusiojo kūno, ji dalyvavo V. L. laidotuvėse, akivaizdžiai matėsi, jog ji buvo nėščia, kas taip pat, nors ir netiesiogiai patvirtina tarp jų buvus artimą ryšį. Nors V. L. artimieji, apklausti teisme, ir nenurodė, jog su broliu būtų kalbėję apie jo gyvenime buvusias moteris, ketinimą susituokti, kurti šeimą, vienok, pagal jų paaiškinimus spręstina, kad L. tarpusavyje artimai ir dažnai nebendravo, broliai su Vidmantu susitikdavo kartą ar du per metus, gyveno skirtingose vietovėse, todėl natūralu, kad santykiai tarp šios šeimos brolių ir seserų nebuvo labai šilti, todėl natūralu, kad V. broliams buvo žinoma tik tai, kad jis, iširus kolūkiams, uždarbiaudavo pas kaimo žmones privačiai ir pas juos iki dirbo gyveno. Beje, suinteresuotas asmuo G. L. patvirtino aplinkybes, kad buvo girdėjęs iš savo tėvo, kad brolis gyvena su pareiškėja netoli (duomenys neskelbtini). Nepilnametis L. B. patvirtino, kad mama prieš 7-8 metus) kai jis pradėjo viską suprasti) sakiusi, kad jo tėvas yra V. L., kuris žuvo užmušus elektrai, ji pasakojo apie senelį, pas kurį ketino važiuoti, tačiau, nespėjo, senelis numirė. L. B. tėvą matė tik iš nuotraukos, kurią parodė mama, apie tėvą jam buvo pasakojusi ir sesuo L. B. (S.). Žino, kad V. B. jam patėvis, jis buvo tik sesers Laimos ir brolio Raimundo tėvas.

Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais ir liudytojų, nesuinteresuotų bylos baigtimi bei suinteresuotų asmenų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjos išdėstytas bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, neprieštarauja tarpusavyje, sutampa detalėse dėl pareiškėjos A. P. gyvenimo su V. L., bendro ūkio vedimo, šeiminių santykių palaikymo iki gimstant kūdikiui, V. L., esant gyvam, požiūrio į gimsiantį vaiką, pareiškėjos elgesio, kitų asmenų žinojimo apie tokias aplinkybes. Dėl prašomo nustatyti fakto savanaudiško turtinio intereso, nesant likusio paveldimo turto, nenustatyta. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo tėvus, suinteresuoti asmenys, dalyvavę teismo posėdžiuose, V. L. artimieji neprieštarauja pareiškėjos prašymui, kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, įstatymai nenumato kitokios nustatymo tvarkos, todėl tėvystės nustatymo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Taigi, pirmiau aptartų ir ištirtų faktinių bylos duomenų visetu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjos prašymą tenkinti

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) – nepilnamečio vaiko L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o jis jo sūnus.

Juridinis faktas nustatomas siekiant gauti vaikui priklausančias VSDFV išmokas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.