- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2006-09-18
- Bylos Nr.
- 2A-284/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė (pran.), Vincas Verseckas
- Trečiasis asmuo
- Nerijui, UAB „Fortransas“, UAB „Dvejybinė sistema“, Vokietijos bendrovė
- Atsakovas
- AB SEB Vilniaus bankas
- Ieškovas
- Lietuvos ir Šveicarijos uždarosios akcinės bendrovės „Militzer and Munch Fortransas“
- Advokatai
- Paulius Markovas, Alfonsas Masiliūnas, Ramunas Petravicius
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Marytės Mitkuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB SEB Vilniaus bankas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-317-51/2006 pagal ieškovo Lietuvos ir Šveicarijos uždarosios akcinės bendrovės „Militzer and Munch Fortransas“ ieškinį atsakovui AB SEB Vilniaus bankui dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Fortransas“, UAB „Dvejybinė sistema“, Vokietijos bendrovė „Lex System GmbH“, Nerijus Čelkonas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos ir Šveicarijos uždaroji akcinė bendrovė „Militzer and Munch Fortransas“ kreipėsi į teismą dėl 260 297,82 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo AB SEB Vilniaus banko priteisimo. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 1997 m. gegužės 20 d. sudarė Sąskaitų tvarkymo ir kasos operacijų vykdymo sutartį Nr. 40/216 (toliau – Sutartis Nr. 40/216), 1999 m. birželio 2 d. Sąskaitų tvarkymo elektroniniu būdu sutartis Nr. 99-77-416 (toliau – Sutartis Nr. 99-77-416). 2004 m. liepos 21 d. atsakovas iš ieškovo sąskaitos pervedė 200 000 Lt į Vokietijoje registruotos bendrovės „Lex System GmbH“ sąskaitą Lietuvoje, 23 010 Lt į UAB „Dvejybinė sistema“ sąskaitą, 23 586,52 Lt į UAB „Fortransas“ sąskaitą. Pavedimus atliko ieškovo sąskaitų tvarkymo teisės neturintis Nerijus Čelkonas, kuris kontroliuoja minėtą Vokietijos bendrovę, taip pat yra UAB „Fortransas“ direktorius, o jo motina vadovauja UAB „Dvejybinė sistema“. N. Čelkonas šiuos veiksmus atliko remdamasis jo paties surašytais ir atsakovui pateiktais neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentais – 2004 m. birželio 23 d. ir 2004 m. liepos 8 d. protokolais, kuriuose nurodyta apie jo išrinkimą ieškovo vadovu. Minėti protokolai Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais. Ieškovas nurodo, kad atsakovas turėjo įsitikinti N. Čelkono įgaliojimų pagrįstumu, nes įgaliotų asmenų keitimo procedūra, numatyta paties atsakovo parengtos standartinės sąskaitos sutarties 3.2 punkte, įpareigoja įgaliotų sąskaitą tvarkyti asmenų keitimą pagrįsti viešo registro dokumentais, o registro duomenyse ieškovo vadovu buvo nurodytas kitas asmuo – J. Ravinskas. Ieškovas savo reikalavimą grindžia sutartine atsakomybe, todėl aplinkybė, kad atsakovas pinigų nepasisavino, neatleidžia jo nuo sutartinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį patenkino. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas 2004 m. liepos 21 d. nurašė nuo ieškovo sąskaitos 246 596,52 Lt. Pinigai buvo pervesti bendrovėms – tretiesiems asmenims remiantis N. Čelkonui suteikta galimybe tvarkyti ieškovo sąskaitas. Byloje nepateikta duomenų, kad tretiesiems asmenims ieškovo lėšos buvo pervestos pagal sutartines prievoles ar kad ieškovas iš tikrųjų buvo skolingas ir skolingas tik su N. Čelkonu susijusiomis lėšas gavusioms bendrovėms, būtent tokias sumas ir jas reikėjo nedelsiant sumokėti. Be to, teismas nurodė, kad banko, kaip specializuotos finansinės institucijos, pareiga profesinėje veikloje elgtis apdairiai ir rūpestingai apima bendrąją banko pareigą garantuoti šios veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą. Komercinis bankas, versdamasis indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir skolinimu, prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, kuri reiškia, kad bankui tenka civilinė atsakomybė ne tik dėl to, kad jis atliko kokius nors akivaizdžiai neteisėtus veiksmus, bet ir dėl to, jog pažeidė bendrąją banko pareigą užtikrinti pakankamą savo veiklos patikimumą ir saugumą. Lėšos iš ieškovo sąskaitos buvo nurašytos suteikus sąskaitų tvarkymo teisę N.Čelkonui pakartotinio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2004 m. liepos 8 d. protokolo pagrindu, nors tuomet ieškovo vadovu Juridinių asmenų registre buvo įrašytas J.Ravinskas (b.l.37-38). Jau vien ši aplinkybė turėjo sukelti bankui tam tikrų abejonių dėl duodančio nurodymą atlikti operacijas asmens įgalinimų teisėtumo. Be to, įvertinus atidžiau, o ne vien formaliai ir protokolo turinį, atsakovui buvo pakankamas pagrindas abejoti jame įrašytais duomenimis, nes iš jo matyti, kad susirinkime dalyvavo vienintelis akcininkas, turintis tik 14 proc. visų bendrovės akcijų, - UAB „Fortransas“, kurio direktoriumi protokole buvo nurodytas N. Čelkonas, šio protokolo, kurį pasirašė jis pats, pagrindu tapęs ir ieškovo direktoriumi. N. Čelkonas, iki minėto susirinkimo jokių mokėjimo pavedimų neatlikdavęs, šiuo atveju pervedė dideles pinigų sumas. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į savo statusą bei jam keliamus maksimaliai griežtus reikalavimus užtikrinti lėšų saugumą bei operacijų teisėtumą, atsakovas turėjo elgtis kur kas rūpestingiau ir atidžiau papildomais veiksmais patikrinant N. Čelkono įgalinimų teisėtumą, o ne pasikliauti vien pateiktu minėtu paties N. Čelkono pasirašytu minėtu protokolu. Tuo tarpu atsakovas apskritai nėra pateikęs jokių įrodymų (netgi ir nenurodo), kad būtų ėmęsis ar bent bandęs imtis kokių nors papildomų veiksmų įsitikinti N. Čelkono išrinkimo direktoriumi pagrįstumu. Teismas nurodė, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės įrodymais, o iš minėtų aplinkybių galima spręsti, kad bankas šiuo atveju elgėsi ne tik neprofesionaliai, bet ir labai paviršutiniškai, tai vertinant netgi bendro elgesio standarto lygmenyje, todėl reikalavimas dėl pervestų lėšų priteisimo tenkinamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo 2006 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti. Nurodo, kad:
1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo atsakomybės klausimą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus kaip patvirtinančius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, apsiribojo tik atsakovo kaltės konstatavimu ir nekreipė dėmesio į kitų įstatymuose nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą.
2. Žala ieškovui kilo ne dėl neteisėtų veiksmų, nes atlikto ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad žalą N. Čelkonas padarė neteisėtais veiksmais. Be to, ieškovas neprašo trečiųjų asmenų grąžinti jiems pervestus pinigus kaip gautus be jokio teisinio pagrindo. Neištyrus šių aplinkybių negalima priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo.
3. Ieškovas neįrodė žalos dydžio ir fakto. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovo pavedimai buvo atliekami pagal neįvykdytas prievoles. Teismui atsisakius pripažinti bylos nagrinėjimo dalyku prievolinius santykius, visos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su žalos fakto ir dydžio nustatymu, liko teismo neįvertintos.
4. Bylos medžiaga neįrodo, kad atsakovas elgėsi neatidžiai, nes N. Čelkonas turėjo visus įgaliojimus veikti kaip administracijos vadovas. Tas faktas, kad priimtas akcininkų nutarimas buvo patvirtintas 14 proc. balsų, nedavė bankui pagrindo abejoti nutarimu, nes tai buvo pakartotinio susirinkimo protokolas, o pakartotinis susirinkimas turi teisę priimti sprendimą, neatsižvelgiant į tai, kiek akcininkų susirenka. Be to, N. Čelkoną vadovu pripažino ir ieškovo administracija.
5. Nesutinka su teismo argumentu dėl Registrų centro duomenų, nes pagal CK 2.66 straipsnio 3 dalį pasikeitus registro duomenims, juridinis asmuo per 30 dienų turi kreiptis dėl pakeitimų įregistravimo. Be to, registras duomenis pakeitė tik po 2 mėnesių po prašymo pateikimo.
6. Ieškovo sąskaita buvo tvarkoma elektroniniu būdu, panaudojant keturis slaptažodžius ir kompiuterinę įrangą. Elektroniniu būdu atsiųstus dokumentus bankas priima apmokėjimui tik tuomet kai nėra įsilaužimo žymių ar kitų požymių, galinčių sukelti banko įtarimą. Šiuo atveju tokių požymių nebuvo, todėl bankas patvirtino atsiųstus dokumentus, tuo nepažeisdamas pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
7. Teismas neteisingai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Teismas išsamiai išanalizavo civilinės atsakomybės sąlygas, nurodydamas atsakovo kaltę, dėl kurios atsirado žala. Priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos yra akivaizdus, nes tik dėl jo veiksmų, t. y. slaptažodžių suteikimo neįgaliotam asmeniui, atsirado galimybė neteisėtai disponuoti ieškovo lėšomis.
2. Nagrinėjant teisme nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų neginčijo žalos dydžio, jo paskaičiavimo tikslumo ar įrodymų, kurių pagrindu ieškovas paskaičiavo žalą.
3. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog apeliantas neatliko neteisėtų veiksmų. Tokius veiksmus atsakovas atliko suteigdamas neįgaliotam asmeniui galimybę veikti ieškovo vardu.
4. Teismas teisingai pasirėmė teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra nuosekli ir vieninga įskaitant aukštus profesionalaus finansų sektoriaus dalyvio – banko veiklos standartus, tad nėra jokio pagrindo šią praktiką atmesti vien dėl to, kad ginčas buvo dėl kitų banko paslaugų.
Byloje gauti trečiųjų asmenų UAB „Fortransas“, UAB „Dvejybinė sistema“ ir Nerijaus Čelkono pareiškimai dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime dėl trečiojo asmens N. Čelkono prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašo atsisakyti jį priimti, nes jame keliami nauji apeliaciniame skunde nenurodyti apskųsto sprendimo naikinimo pagrindai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija iš esmės pritaria atsakovo AB SEB Vilniaus banko apeliacinio skundo argumentams, jog civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, gali atsirasti tik esant įstatyme numatytų jos atsiradimo sąlygų visumai: žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių.
Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl atsakovo AB Vilniaus banko civilinės atsakomybės nagrinėjo atsižvelgdamas į tai, kad bankas - tai institucija, kuriai patikėtų pinigų išsaugojimas, sąskaitų aptarnavimas ir pan. yra profesinė veikla, reglamentuojama specialaus įstatymo, kitų teisės aktų. Teismas teisingai konstatavo, kad bankas - tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri be kitos Komercinių bankų įstatymo nustatytos veiklos verčiasi indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimu, paskolų teikimu, o kartu prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Bankų veikla paremta stabilumo, patikimumo, efektyvumo ir saugumo principais, o prievolė saugoti priimtas pinigines lėšas įtvirtinta įstatyme, bankų statutuose ir pan. Tokia prievolė išplaukia iš banko, kaip specializuotos kredito įstaigos, profesinės veiklos standartų. Tuo remdamasis teismas teisingai nurodė, kad bankinės veiklos standartai įpareigoja banką būti budrų, atidų ir kontroliuoti pateikiamus duomenis atidarant naujas sąskaitas, atliekant bankines operacijas, o, bankui neįvykdžius prievolės išsaugoti patikėtas lėšas, gali būti taikoma deliktinė ar sutartinė atsakomybė. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Tačiau pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovui civilinę atsakomybę, neišanalizavo, ar šiuo konkrečiu atveju yra visuma sąlygų, sudarančių pagrindą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.
Ieškovas kaip žalą nurodo 2004 m. liepos 21 d. nurašytas nuo sąskaitos ir pervestas bendrovėms „Lex System GmbH“ 200 000 Lt, UAB „Dvejybinė sistema“ – 23 010 Lt, ir UAB „Fortransas“ – 23 586,52 Lt sumas. Tačiau ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog nurodytų piniginių sumų ieškovas nebuvo skolingas minėtoms bendrovėms, ir kad jam faktiškai padaryta žala.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje bendroji įmonė UAB ,,Vileka” vs. AB bankas ,,Snoras” (civilinės bylos Nr. 3K-3-1345/2000) nurodė, kad už patikėtų piniginių lėšų neišsaugojimą bankas neatsako arba nepilnai atsako, jeigu įrodo, kad prisiimtas prievoles tinkamai vykdė pagal įstatymą, statutą ar sutartį arba jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl jo kliento kaltės. Taigi bankas privalo įrodyti aplinkybę, kad nepažeidė įstatymų reikalavimų, kad nėra kaltas dėl prašomos priteisti žalos atsiradimo ir neprivalo atlyginti nuostolių ieškovui.
Teisėjų kolegijos nuomone, nustatant veikų neteisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reikia remtis protingumo, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, neteisingai įvertino, jog bankui turėjo sukelti abejonių dėl duodančio nurodymą atlikti operacijas asmens įgalinimų tesėtumo ta aplinkybė, kad 2004 m. liepos 8 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pagrindu generaliniu direktoriumi paskirtas N. Čelkonas, o Juridinių asmenų registre įrašytas J. Ravinskas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos įstatymų, nei tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų 1997 m. gegužės 20 d. Sąskaitų tvarkymo ir kasos operacijų vykdymo ir 1999 m. birželio 2 d. Sąskaitų tvarkymo elektroniniu būdu sutarčių (t. 1, b. l. 14-17) nuostatos nenumato bankui pareigos įsitikinti kliento tapatumu naudojant Juridinių asmenų registro duomenis bei tikrinant generalinio direktoriaus paskyrimo (išrinkimo) teisėtumą. 1997 m. gegužės 20 d. ir 1999 m. birželio 2 d. tarp ieškovo ir banko sudarytos sutartys pasirašytos N. Čelkono, jis bankui pateikė 2004 m. liepos 8 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kurio pagrindu jis buvo paskirtas ieškovo generaliniu direktoriumi, todėl, kolegijos nuomone, bankui neturėjo kilti abejonių dėl ieškovo vardu veikiančio asmens įgaliojimų.
Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bankas už patikėtų lėšų neišsaugojimą neatsako arba atsako nepilnai, jeigu įrodo, kad prisiimtas prievoles tinkamai vykdė pagal įstatymą, statutą ar sutartį arba jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl jo kliento kaltės – bankas privalo įrodyti aplinkybę, kad nepažeidė įstatymų reikalavimų, kad nėra kaltas dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo ir neprivalo atlyginti nuostolių ieškovui.
Kolegijos nuomone, atsakomybė bankui negali atsirasti vien dėl to, jog jam pateiktas 2004 m. liepos 8 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, 2005 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu. Atsakovas įrodė, kad jis prisiimtas prievoles vykdė pagal įstatymus ir pagal tarp jo ir ieškovo sudarytas sąskaitų tvarkymo elektroniniu būdu sutartis.
Be to, byloje nustatyta ir kita aplinkybė, šalinanti banko civilinę atsakomybę, – kad žala atsirado dėl trečiojo asmens veiksmų (CK 6.253 straipsnio 4 dalis), o ne dėl atsakovo kaltės. Žala padaryta dėl trečiojo asmens N. Čelkono, kuris kaip ieškovo administracijos vadovas tvarkė elektronines sąskaitas ir davė nurodymą pervesti pinigines lėšas į į Vokietijoje registruotos bendrovės „Lex System GmbH“, UAB „Dvejybinė sistema“ ir UAB „Fortransas“ sąskaitas, veiksmų. Žala atsirado ne dėl to, kad atsakovas nustatyta tvarka suteikė sąskaitų tvarkymo teises N. Čelkonui, o dėl N. Čelkono atliktų pavedimų.
Iš byloje nustatytų aplinkybių galima teigti, jog AB SEB Vilniaus banko veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, kaltės, priežastinio ryšio tarp žalos ir veiksmų). Atsakovas AB SEB Vilniaus bankas įrodė, kad žala atsirado ne dėl jo veiksmų, kuriais suteikta teisė tvarkyti elektronines sąskaitas (už ką buvo atsakingas bankas), todėl jis neturi atsakyti už piniginių lėšų neišsaugojimą. Dėl to negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad AB SEB Vilniaus bankas pagal bankinės veiklos standartus nebuvo pakankamai budrus, atidus ir rūpestingas. Teisėjų kolegija daro priešingą nei pirmosios instancijos teismas išvadą ir konstatuoja, kad AB SEB Vilniaus bankas savo prievoles vykdė pagal įstatymą ir su ieškovu sudarytas sutartis.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio antrąja dalimi,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti.
Ieškovo Lietuvos ir Šveicarijos uždarosios akcinės bendrovės „Militzer and Munch Fortransas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB Vilniaus bankui dėl nuostolių atlyginimo atmesti.
Priteisti iš Lietuvos ir Šveicarijos uždarosios akcinės bendrovės „Militzer and Munch Fortransas“ akcinei bendrovei SEB Vilniaus bankui 6 206 Lt žyminį mokestį ir valstybės biudžetui 97,30 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.