Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. N. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritoriniam skyriui, Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. N. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo:

1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) Kauno II teritorinio skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2023-06-07 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL1865;

2) panaikinti Skyriaus 2023-06-07 sprendimą Nr. STS-2840;

3) panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2023-07-27 sprendimą Nr. SS-2226;

4)panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2023-09-14 sprendimą Nr. SD-205 „Dėl V. N. skundo“;

5) priimti naują sprendimą – nustatyti pareiškėjai 55 proc. neįgalumą taikant Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 1 priedo XIV skyriaus „Periferinės nervų sistemos, (duomenys neskelbtini)jungties ir raumenų ligos“ 14.3 papunktį (teismo pastaba: pagal skundo turinį spręstina, jog, nurodant minėto aprašo 1 priedo XIV skyrių, padarytas rašymo apsirikimas. Pareiškėja prašo taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus „Nervų sistemos ligos“ 14 punkto „Periferinės nervų sistemos, (duomenys neskelbtini)jungties ir raumenų ligos“ 14.3 papunktį).

Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde (b. l. 1–3, 18–19) nurodė, jog su skundžiamais sprendimais nesutinka. Tvirtino, kad pagrindinė jos diagnozė yra (duomenys neskelbtini), gretutinės diagnozės: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)yra priskirta prie nervų sistemos ligų. (duomenys neskelbtini) – tai nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimas, sukeliantis būdingus neurologinius simptomus. Ligonių kasų pateiktoje lentelė (TLK-10-AM kodai) ligos kodas (duomenys neskelbtini) yra priskirtas prie nervų sistemos ligų grupės. Tačiau, atliekant darbingumo lygio nustatymą, nepagrįstai pasirinkta taikyti Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 papunktį, kuris taikomas esant diagnozuotam griaučių (duomenys neskelbtini)ir su (duomenys neskelbtini)susijusios funkcijos sutrikimui.

Pareiškėjos teigimu, Ginčų komisija nepagrįstai nevertino Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 14 punkto, kuris taikomas esant periferinės nervų sistemos, (duomenys neskelbtini) jungties ir raumenų ligoms.

Teigė, jog vyraujanti klinikinė ligos reiškimosi forma yra dėl (duomenys neskelbtini), t. y. spaudžiamo nervo, kuris daro įtaką galūnės veiklai, jėgai, raumenų tonusui, nugaros skausmui ir kt. Dėl spaudžiamo nervo ir buvo 2022-10-17 atliekama (duomenys neskelbtini) operacija, tačiau atsakovė to nevertino ir darbingumo lygiui nustatyti taikė Tarnybai palankesnį papunktį. Pareiškėjos nuomone, tai rodo nesąžiningą jos sveikatos būklės vertinimą, kuri Ginčų komisijos taip pat buvo įvertinta subjektyviai, klaidingai, aplaidžiai. Nors operacija rezultatų nedavė, Tarnyba sprendime nesivadovavo Kriterijų apraše nurodyta pastaba, kad vertinant (duomenys neskelbtini) neurologines ligas, taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 14 punkto papunktis arba tik vienas XIV skyriaus 80.1 papunkčio papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos reiškimosi formą, kuri reiškiasi bent vienos galūnės ar jos dalies motorikos, jutimų sutrikimais ir skausmais; išnaudojus gydymo galimybes, sutrikimai turi būti patvirtinti klinikiniais ir instrumentiniais tyrimais, gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis; raumenų jėga vertinama pagal Lovetto skalę.

Pareiškėjos teigimu, jos sveikatos būklę patvirtinantys sveikatos dokumentai tinkamai neįvertinti, teisės aktai taikyti atsainiai, vadovaujantis subjektyvia nuomone, neatsižvelgiant į pagrindinę ligos priežastį ir diagnozę – radikulopatiją, neatsižvelgiant į chirurginį ir taikomą medikamentinį gydymą skausmams malšinti, nervui atpalaiduoti, taikomas fizioterapines procedūras. Pasirenkant darbingumo lygio kriterijų, neatsižvelgta į vyraujančią klinikinę ligos reiškimosi formą.

Tvirtino, kad jos skundai išnagrinėti neobjektyviai, neatsižvelgiant į pareiškėjos sveikatą, į savijautą, Ginčų komisijai tik formaliai nurodant, jog pareiškėja gali pakartotinai kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo. Skundžiami sprendimai nepagrįsti, priimti objektyviai neišnagrinėjus ir neįvertinus medicininių išrašų, jos sveikatos būklės, taikant ne tą Kriterijaus aprašo punktą neįgalumui ir darbingumui nustatyti. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog asmens darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Kriterijų aprašu, jo 1 ir 2 priedais ir Tvarkos aprašu. Darbingumo lygio vertinimas – tai kompleksinis asmens sveikatos funkcinių sutrikimų ir psichosocialinių faktorių vertinimas. Jo tikslas – atsižvelgiant į diagnozuotų organizmo funkcinių sutrikimų laipsnį, ligos eigą ir taikomą gydymą nustatyti, kiek asmuo pajėgus įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus.

Pažymėjo, jog, vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Pirma, remiantis diagnozes ir organizmo funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į Tarnybą, nustatomas bazinis darbingumo lygis. Antra, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują ir būti savarankiškam, įvertinama asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti (socialiniai kriterijai). Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai padauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 punktas).

Tvirtino, jog Tarnyba, vertindama pareiškėjos darbingumo lygį, vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją ir, objektyviai įvertinusi asmens sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus, tinkamai taikė minėtų teisės aktų nuostatas. Atsakovės nuomone, darbingumo lygio vertinimas atliktas išsamiai įvertinus medicininius dokumentus, o pateiktos išvados dėl nustatyto darbingumo lygio atitinka procedūros reikalavimus, nustatytus teisės aktuose.

Paaiškino, jog Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vertindamas bazinį darbingumą dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus (duomenys neskelbtini), vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 papunkčiu, kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojamas griaučių (duomenys neskelbtini) ir su (duomenys neskelbtini) susijusios funkcijos sutrikimas. Taikant minėtą papunktį nustatytas 70 proc. bazinis darbingumo lygis, nes pagal byloje esančius duomenis pareiškėjai diagnozuotas vidutinis (duomenys neskelbtini)judesių apribojimas dėl (duomenys neskelbtini) ir kitų (duomenys neskelbtini) diskų ligos su (duomenys neskelbtini).

Atsakovės teigimu, pareiškėjos darbingumo lygis pagal mažesnį darbingumo lygį, nurodytą Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 80.1.3 papunktyje, nenustatytas, nes nepateikta sunkesnį sutrikimo laipsnį patvirtinančių dokumentų – nenustatytas didelis judesių apribojimas, kai yra labai riboti judesiai. Taip pat netaikytinas ir Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.3¹ papunktis, kadangi asmuo savarankiškas.

Atkreipė dėmesį, kad Tarnybai nesuteikti įgaliojimai revizuoti gydančių gydytojų parengtų medicininių dokumentų, pasisakyti dėl jų pagrįstumo ar tiesiogiai tirti asmens sveikatos būklę.

Pažymėjo, jog, pateikdama 2023-06-28 skundą Tarnybos direktoriui dėl pakartotinio vertinimo, pareiškėja skundė teritorinio skyriaus Asmens veiklos ir gebėjimo klausimyno įvertinimą (21 balas), nurodė, kad pageidauja klausimyną užpildyti iš naujo. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2023-07-20 posėdžio metu, dalyvaujant pareiškėjai, pakartotinai užpildė ir vertino Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną – nustatyta (duomenys neskelbtini) balų suma. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu, kai klausimyno balų suma yra (duomenys neskelbtini) balai, ji prilyginama koeficientui 1, šiuo atveju taikytas minėtas įtakos koeficientas – sudauginus nustatytas 70 proc. darbingumo lygis.

Teigė, jog priimant ginčijamus administracinius aktus nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2023-06-07 Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL1865 (b. l. 61–68); Skyriaus 2023-06-07 sprendimo Nr. STS-2840 (b. l. 22–23); Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2023-07-27 sprendimo Nr. SS-2226 (b. l. 12–13); Ginčų komisijos 2023-09-14 sprendimo Nr. SD-205 „Dėl V. N. skundo“ (b. l. 6–9) teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2023-06-05 pateikė prašymą Tarnybai dėl darbingumo lygio nustatymo. Tarnybos Skyrius 2023-06-07 Darbingumo lygio vertinimu aktu Nr. DL1865 nustatė 75 proc. darbingumo lygį. Minėto akto pagrindu buvo priimtas Skyriaus 2023-06-07 sprendimas Nr. STS-2840 dėl 75 proc. darbingumo lygio pareiškėjai nustatymo.

Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, kreipėsi į Tarnybos direktorių dėl 2023-06-07 sprendimo Nr. STS-2840 peržiūrėjimo (b. l. 74–77). Nurodė, jog sprendimas turi būti peržiūrėtas, keistinas, nes priimtas skubotai, paviršutiniškai vertinant šališkai atliktą klausimyną. Tvirtino, kad 2022-10-17 jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) išvaržos operacija, paskirta reabilitacija, tačiau sveikatos būklė nepagerėjo, lankėsi pas (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) neatsistatė, jaučiamas (duomenys neskelbtini) nebuvimas (tik (duomenys neskelbtini) balai), stuburas fiksuotas, raumenys įsitempę, skausmingi, todėl nepagrįstai buvo nustatytas aukštesnis darbingumo lygis, nei buvo prieš operaciją.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius atliko pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą ir 2023-07-27 sprendimu Nr. SS-2226 pakeitė Tarnybos teritorinio skyriaus priimtą sprendimą – nustatė 70 proc. darbingumo lygį.

Pareiškėja, pasinaudodama ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2023-08-18 pateikė skundą Ginčų komisijai (b. l. 10–11). Skundą grindė aplinkybėmis, jog nebuvo įvertinti jos medicininiai dokumentai, neatsižvelgta į neurologo 2023-06-20 išduotą medicininį išrašą, į jo paskirtus nuskausminamuosius vaistus ir gydymą. Nurodė, kad jos sveikatos būklė išlieka sunki, negali laisvai judėti, (duomenys neskelbtini) neatsistačiusi, raumenys nuolatos įsitempę. Iš skundo turinio spręstina, jog pareiškėja prašė taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus „Nervų sistemos ligos“ 14 punkto „Periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos“ 14.3 papunktį.

Ginčų komisija 2023-09-14 priėmė sprendimą Nr. S-205, kuriame konstatavo, kad pareiškėjos bazinį darbingumą, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijus ir netektą darbingumo lygį Tarnyba įvertino teisingai, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar Tarnyba pagrįstai pareiškėjai nustatė 70 proc. darbingumo lygį. Pareiškėjos teigimu, darbingumo lygis turėjo būti nustatytas žemesnis, jo nustatymo kriterijumi taikant nervų sistemos ligų klasifikavimą pagal TLK -10-AM kodų lentelę pagal pagrindinę pareiškėjai nustatytą diagnozę (radikulopatiją). Tvirtina, kad jos skundai išnagrinėti neobjektyviai, formaliai, Tarnybai ir Ginčų komisijai neįsigilinus į pareiškėjos sveikatos duomenis, darbingumo lygiui nustatyti taikant ne tą kriterijų.

Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Įstatymo 18 straipsniu Tarnybai suteikti įgaliojimai nustatyti neįgalumo lygį ir darbingumo lygį, jų priežastis. Remiantis Įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi, darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

Asmens darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Kriterijų aprašu, jo 1 ir 2 priedais ir Tvarkos aprašu (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2024-01-01).

Kriterijų aprašas apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, bei jų taikymą. Juo turi vadovautis Tarnyba, nustatydama asmenų darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti (Kriterijų aprašo 1, 2 punktai.).

Kriterijų aprašo 3 punkte nurodyta, jog sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo Tarnyba priima, įvertinusi šiuos kriterijus: 3.1 medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) ir 3.2 asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 punktas). Pagal Kriterijų aprašo 5 punktą, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis. Kriterijų aprašo 6 punkte nurodyta, kad, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų minėtame punkte nustatyta tvarka.

Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai padauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2023-06-02 viešosios įstaigos Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro siuntimu pareiškėja buvo nukreipta į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Byloje nėra ginčo, jog minėtame siuntime buvo nurodytos diagnozės pagal TLK-10-AM kodus: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, jog pagrindinė pareiškėjos ligų diagnozė medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, kuri pagal TLK-10-AM priskyrimą atitiko kodą (duomenys neskelbtini). Šios ligos pagal Kriterijų aprašo 1 priedą „Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijai“ patenka į XIV skyrių „Ligos, traumos ir kiti dėl išorinių priežasčių atsiradę padariniai“. Pareiškėja skunde akcentavo Kriterijų aprašo 1 priedo 80.1 papunktyje nurodytą pastabą, jog, vertinant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ligas, taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 80.1 papunkčio papunktis arba tik vienas I skyriaus 14 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos formą. Anot pareiškėjos, neva nebuvo atsižvelgta į pagrindinę ligos diagnozę – (duomenys neskelbtini), kuri yra priskirta prie nervų sistemos ligų.

Tačiau teismas pažymi, jog pagrindinė pareiškėjos diagnozė, kuri yra nurodyta medicininiuose dokumentuose, – (duomenys neskelbtini)ligos su (duomenys neskelbtini), tačiau ne išskirtinai (duomenys neskelbtini). Taigi, akivaizdu, kad diagnozė yra susijusi su griaučių (duomenys neskelbtini) ir su (duomenys neskelbtini) susijusių funkcijų vertinimu. Atsakovė skundžiamuose sprendimuose išsamiai paaiškino (ypač detalus paaiškinimas pateiktas Sprendimų kontrolės skyriaus 2023-07-27 sprendime Nr. SS-2226), jog vertinant (duomenys neskelbtini) patologiją (pagal pareiškėjos medicininius duomenis) vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 papunkčiu, kuris taikomas, kai yra (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimas: vidutinis judesių apribojimas ir nustatytas 70 proc. bazinis darbingumo lygis, nes pagal byloje esančius duomenis asmeniui diagnozuotas vidutinis (duomenys neskelbtini) judesių apribojimas dėl (duomenys neskelbtini) ir kitų (duomenys neskelbtini) ligos su (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) dalies judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu): ištiesimas – 10° / išlenkimas – 30°, pasilenkimas į dešinę – 20° / į kairę – 20°, sukimas į dešinę – 25° / į kairę – 25°. 2022-10-17 pareiškėjai atlikta dešinėje pusėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Būklė po atliktos operacijos praėjus 8 mėn. ir po taikyto kompleksinio gydymo: raumenų (duomenys neskelbtini)– 5 balai, dešinėje (duomenys neskelbtini) – 4+ balai. (duomenys neskelbtini)nenustatyta. Nurodyta, kad duomenys patvirtinti 2023-04-25, 2023-06-07 fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, 2023-05-22 neurologo konsultacijų ir siuntimo į Tarnybą duomenimis. Dėl tyrimų, kurie patvirtina vidutinį judesių apribojimo laipsnį, patikimumo pareiškėja ginčo nekelia.

Atsakovės skundžiamuose sprendimuose motyvuotai paaiškinta, dėl kokių priežasčių nagrinėjamu atveju nebuvo taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 14.3 papunktis, išdėstant, kad vertinamas asmuo savarankiškas: nenaudoja pagalbinių priemonių tam tikrai funkcijai atlikti ir (ar) palengvinti, nenustatytas bent vienos visos galūnės (duomenys neskelbtini) sumažėjimas iki 3 balų ar abiejų (duomenys neskelbtini) – 0–2 balai. 2023-06-20 neurologo konsultacijos duomenimis, (duomenys neskelbtini) – 5 balai, dešinėje (duomenys neskelbtini) – 3 balai.

Taigi darytina išvada, jog atliekant pareiškėjos darbingumo vertinimą buvo vadovautasi nurodytais Kriterijų aprašo reikalavimais, atsižvelgta į medicininius duomenis, įskaitant ir 2023-05-22 neurologo medicininį išrašą, todėl pareiškėjos argumentai dėl neobjektyvaus paviršutiniško vertinimo laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Teismas pažymi, jog asmens darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Tačiau teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1789/2012, 2013-02-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-756/2013, 2019-01-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-236-502/2019). Teisėjų kolegija neturi specialių žinių, būtinų įvertinti specialistų pateiktas medicinines išvadas ir spręsti dėl pareiškėjos sveikatos būklės, todėl dėl pareiškėjos argumentų šiuo aspektu nepasisakys.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas (diagnozių teisingumas ir pan.) į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka. Tarnybai ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2122/2010, 2012-04-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-328/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas, vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu, patikrina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Administracinis teismas iš esmės neprivalo pasisakyti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba ir Ginčų komisija atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu, jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios jau nustatytų. Kitokių specialistų pagrįstų medicininių išvadų, nei buvo nustatytos atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra. Abejoti administracinėje byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų bei pareiškėjai atliktų ir medikų aprašytų tyrimų duomenimis teismas neturi jokio pagrindo.

Teismas pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, pateikdama 2023-06-28 skundą Tarnybos direktoriui dėl pakartotinio vertinimo, skundė teritorinio skyriaus Asmens veiklos ir gebėjimo klausimyno įvertinimą, pagal kurį buvo skirtas 21 balas. Nurodė, kad pageidauja klausimyną užpildyti iš naujo. Bylos duomenimis, Tarnybos Sprendimų Kontrolės skyrius 2023-07-20 posėdžio metu, dalyvaujant pareiškėjai, pakartotinai užpildė ir vertino Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną ir buvo nustatyta 23 balų suma. Ja ir buvo vadovaujamasi nustatant darbingumo lygį pagal Kriterijų aprašo 3 punktą.

Pareiškėja skunde teismui dėl Asmens veiklos ir gebėjimo klausimyno netinkamo užpildymo ir jo įvertinimo, kaip ir dėl kitų procedūrų pažeidimų, ginčo nekelia, todėl nėra pagrindo konstatuoti tokio pobūdžio pažeidimų.

Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Kauno II teritorinio skyriaus 2023-06-07 Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL1865 yra tarpinis dokumentas, kuris buvo pagrindas Skyriaus 2023-06-07 sprendimui priimti, tačiau negali būti laikomas administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes, juolab kai byloje yra ginčijamas galutinis sprendimas. Taigi administracinės bylos dalis dėl Kauno II teritorinio skyriaus 2023-06-07 Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL1865 panaikinimo nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1punktas).

Dėl likusios reikalavimų dalies skundas netenkinamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų individualių administracinių aktų turinį, skundo bei atsiliepimo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis bei aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog priimant ginčijamus administracinius aktus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kad jie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjos prašymą panaikinti ginčijamus aktus, nėra teisinio pagrindo patenkinti jos išvestinį reikalavimą dėl naujo sprendimo priėmimo.

Atsakovė atsiliepime prašė priimti nutartį dėl bylos dokumentų neviešinimo, nes jie susiję su pareiškėjos sveikatos būkle. Pagal ABTĮ 14 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.

Siekiant apsaugoti informacijos apie pareiškėjos sveikatos būklę konfidencialumą, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Europos Sąjungoje nuo 2018-05-25 taikomu 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), bylos dokumentai pripažintini neviešais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1punktu, 14 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Administracinę bylą dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2023-06-07 Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL186 panaikinimo nutraukti.

Likusią pareiškėjos V. N. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinės bylos dokumentus pripažinti neviešais.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.