Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. R. ir L. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad dėl charakterių nesutapimų sutuoktiniai kartu nebegyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, netvarko bendro ūkio. Santuoka yra faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai kartu nebegyvena ir nėra jokių galimybių tikėtis, kad jie pradės kartu gyventi. Šalys sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir prašo ją patvirtinti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prašo netaikyti termino susitaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini)Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė vienas nepilnametis vaikas: L. R., a.k(duomenys neskelbtini) Santuokos metu pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo nekilnojamų daiktų. Pareiškėjai bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgijo transporto priemones. Santuoka iširo, sutuoktiniai kartu nebegyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, netvarko bendro ūkio. Kadangi santuoka faktiškai iširo, nes sutuoktiniai kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka nutrauktina.(CK 3.53str. 1d.) Sutuoktiniai santuoką sudarė daugiau nei prieš metus laiko, sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri neprieštarauja viešajai tvarkai, nepilnamečių vaikų interesams, nepažeidžia vieno iš kurio nors sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, todėl ji tvirtintina(CK 3.51str.1d., 3.53str. 3d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 541 straipsniu teismas

nusprendė:

pareiškimą patenkinti. Santuoką tarp P. R., a.k(duomenys neskelbtini) ir L. R., a.k(duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini)Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti abiejų sutuoktinių bendru susitarimu.

Patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, sudarytą 2018-05-17 kuria:

Pareiškėjai P. R., a.k(duomenys neskelbtini) ir L. R., a.k(duomenys neskelbtini), vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 str., 3.52 str., sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

Nepilnamečio vaiko – L. R., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėja motina L. R., a.k(duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjams yra žinoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Taip pat pareiškėjams yra žinoma, kad pasikeitus aplinkybėms ar viena iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys( vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių vaikų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai(rūpintojai)) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pareiškėja L. R. įsipareigoja nepilnamečio vaiko L. R. tėvą P. R. informuoti telefonu arba trumpąją SMS žinute prieš dvi savaites apie jos ir šalių nepilnamečio vaiko L. R. gyvenamosios (faktinės) vietos pasikeitimą, nurodant tikslų adresą. Tėvas P. R. su dukra L. R. bendrauja lyginiais šeštadieniais nuo 10 val. iki 19 val., susitariant, kad pirma bendravimo diena/šeštadienis yra 2018-05-26, jam pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos tik pačiai dukrai sutinkant ir pageidaujant. Motina L. R. įsipareigoja netrukdyti tėvui P. R. bendrauti su dukra. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti dėl dalyvavimo vaikų auklėjime, šalys susitaria spręsti derybų būdu,, jeigu nepavyksta, tuomet Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas P. R. nuo 2018-05-17 įsipareigoja nepilnamečio vaiko: dukros L. R. išlaikymui mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 ( šimtą trisdešimt) eurų kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant lėšas į pareiškėjos L. R. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), AB Swedbank. Pareiškėja L. R. paskiriama lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise ir lėšas naudos atsižvelgdama į vaiko interesus. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis pareiškėjai nekilnojamojo turto neįgijo, o namų apyvokos daiktus pasidalino ir dėl to pretenzijų vienas kitam neturi. Santuokos metu pareiškėja L. R. dovanų sutartimi asmeninės nuosavybės teisėmis įgijo žemės sklypą su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuris yra nedalintinas ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisėmis lieka pareiškėjai L. R.. P. R. sutinka ir po santuokos nutraukimo pretenzijų dėl šio nekilnojamojo turto priklausomumo pretenzijų nereiškia ir ateityje nereikš. Santuokos metu įgytas transporto priemones pareiškėjai pasidalino tokia tvarka:Pareiškėjai L. R. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka automobilis MAZDA MPV, v/n (duomenys neskelbtini) 3000 Eur vertės. ir pareiškėjas A. R. nereikalauja jokios piniginės kompensacijos už šį dalintiną turtą.P. R. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka automobilis VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės ir automobilis SEAT ALTEA, v/n (duomenys neskelbtini) 3500 Eur vertės. L. R. ir P. R. vienas iš kito už transporto priemonių padalinimą kompensacijos nereikalauja ir ateityje nereikalaus. Šalys patvirtina, kad jokių bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi. Šalys patvirtina, kad daugiau jokio registruotino, neregistruotino turto piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką neturi. Pareiškėjai susitaria, kad po santuokos nutraukimo pasilieka pavardes – pareiškėja santuokinę pavardę - L. R. ir pareiškėjas – P. R.. Šalys patvirtina, kad išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, nes yra sveiki ir darbingi.

Nutraukus santuokos, buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai grindžiami Civilinio kodekso ir šios Sutarties nuostatomis, kurios taikomos vadovaujantis buvusių sutuoktinių lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei kitais bendraisiais teisės principais.

Šalims yra žinoma, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis atitinka šalių interesus ir imperatyvioms teisės normoms neprieštarauja. Šalims yra žinoma, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarimo sąlygų pakeitimo.

Po šios sutarties pasirašymo ir nutraukus santuoką, pareiškėjai įsipareigoja tarpusavio santykiuose laikytis tarpusavio pagarbos, konfidencialumo, saugoti vienas kito paslaptis, kurios jiems tapo žinomos tiek gyvenant kartu, tiek šios sutarties sudarymo ir vykdymo metu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Plungės apylinkės teismui.