Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimo A. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1400 Eur bauda – už tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau VMI) pareigūnams tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus – VMI – teises. Bendrovės direktorius A. S., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė turi pakankamai lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokesčius, to nedarė ir tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI. Dėl tokių bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui nelikviduota.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta A. S. paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Apeliaciniame skunde A. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda arba iš viso neskirti nuobaudos. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutarimu paskirta 1400 Eur bauda, atsižvelgiant į A. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, yra per didelė. Teismas neatsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o lengvinančios aplinkybės yra kelios.Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. pažymi, kad nusižengimo padarymo motyvai nebuvo savanaudiški ar piktavališki. Nusižengimas padarytas dėl sunkios įmonės padėties siekiant išlaikyti ir toliau tęsti sunkiai finansiškai besiverčiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę veiklą. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, turėjo skirti ne minimalaus dydžio baudą, tačiau švelnesnę, negu numatyta sankcijoje. Skunde tvirtinama, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi A. S. prisipažino padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. S. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įmonei susidūrus su finansinėmis problemomis nedelsiant ėmėsi priemonių jas išspręsti, atleido didelę dalį darbuotojų. Siekdamas padengti įsiskolinimą VMI pasiekė, kad su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 18 d. būtų pasirašyta sutartis, užtikrinanti 174 240 Eur pajamas, kurios dar 2017 metais bus skirtos tiesiogiai atsiskaityti su VMI. Mokėjimų eiliškumo pažeidimas nebuvo padarytas tyčia siekiant išvengti mokėjimų VMI, mokėjimai buvo atliekami tik bendrovės tiekėjams ir darbuotojams. Padarytas nusižengimas nėra itin pavojingas, nes VMI dalį kreditorinio reikalavimo yra pasitenkinusi, o kitos dalies reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas trijų žemės sklypų priverstine hipoteka ir dviejų automobilių areštu. A. S. manymu apylinkės teismas nepagrįstai paskyrė 1400 Eur baudą, kadangi toks baudos dydis yra neproporcingas padarytam nusižengimui ir skaudžiai atsilieps jam, kaip įmonės vadovui, dedančiam visas pastangas išlaikyti įmonę kaip veikiantį ūkio subjektą ir siekiantį atsiskaityti su VMI. Nutarimas paskirti švelnesnę, negu numatyta sankcijoje, nuobaudą arba jos neskirti atitiktų naujausią teismų praktiką dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, kadangi analogiškose bylose ANK 34 straipsnio 5 dalis buvo taikoma.Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašoma palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde administracinio nusižengimo kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su paskirta administracine nuobauda – 1400 Eur bauda, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, ANK 652 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, patikrina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą administracinės nuobaudos skyrimo aspektu.ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu A. S. už aptariamo nusižengimo padarymą paskirta 1400 Eur bauda. Skunde apylinkės teismo paskirta bauda vertinama kaip per griežta, neatitinkanti proporcingumo principo, tačiau aukštesnysis teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismas administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančias ANK normas A. S. atžvilgiu taikė tinkamai, o apylinkės teismo padaryta išvada dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo negalimumo yra teisinga.Pagal ANK 32 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšies parinkimo, jų dydžio ir trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Esant teigiamai nusižengimą padariusį asmenį charakterizuojančių, kitų jo padėtį lengvinančių aplinkybių, dydis nuo vidurkio mažinamas ir didinamas, jei asmuo yra charakterizuojamas neigiamai, nustatyta kitų aplinkybių, kurios jo padėtį sunkina.Skunde teigiama, kad teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau tokie teiginiai nėra teisingi. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. S. asmenybę (administracine tvarka nebaustas, dirba), į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus dėl skolos susidarymo ir jo požiūrio į kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, pirmenybės teikimą tam tikriems kreditoriams (vienam iš darbuotojų – I. S.– per mėnesį išmokėta apie 10 000 Eur), įsiskolinimo dydį ir padarė pagrįstą išvadą, kad esant daugiau teigimai A. S. charakterizuojančių aplinkybių jam skirtina minimali bauda. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad administracinio nusižengimo aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojančių duomenų visuma buvo įvertinti netinkamai, o paskirta minimali bauda šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste būtų akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga. Apylinkės teismas baudos dydį išsamiai argumentavo, nurodė, kodėl mano, kad šiuo konkrečiu atveju skirti mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba iš viso neskirti nuobaudos nėra pagrindo. A. S. savo prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo ir kurių pagrindu A. S. buvo paskirta minimalaus dydžio bauda. Jokių naujų esminių aplinkybių, rodančių, kad net ir minimalios baudos skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, apeliantas nenurodė. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Savo esme ANK 34 straipsnio 5 dalis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnį. Teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu tokių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį ypatingai lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teigiama A. S. asmenybė buvo įvertinta skiriant minimalaus dydžio baudą, o padaryto nusižengimo pavojingumas nėra toks nežymus, kad jį padariusiam asmeniui turėtų būti taikoma švelnesnė, negu numatyta įstatyme, atsakomybė. Skunde minimi apygardų teismų priimti sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvieno byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir tik esant iš esmės analogiškai situacijai gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.Apygardos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismo paskirta minimali bauda, priešingai, negu teigiama skunde, yra teisinga, proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui ir jį padariusį asmenį charakterizuojančių duomenų vertinimui. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių vertinimo skundžiamame nutarime išsamiai ir argumentuotai pasisakyta. Esant tokioms aplinkybės tenkinti A. S. skundą ir pakeisti apylinkės teismo priimtą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimą nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.