Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui P. I. (P. I.), tretysis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-11-06 ieškovas gavo prašymą imtis veiksmų dėl atsakovo vengimo pašalinti neteisėtą statybą. Gautos informacijos pagrindu buvo atliktas patikrinimas ir 2012-12-18 surašytas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktas Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-01-03 atsakovui surašytas savavališkos statybos aktas reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog atsakovas, 1,9 m aukščio bei 17 m ilgio tvorą pastatė savavališkai. 2013-01-03 taip pat buvo surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš atsakovo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2013-06-03 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2013-01-03 buvo surašytas savavališkos statybos aktas reg. Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius. 2013-06-21 buvo surašytas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog tvora nenugriauta, todėl ieškovas prašė įpareigoti atsakovą P. I. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, šalia kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą 1,9 m aukščio, 17 m ilgio tvorą bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti tokią teisę ieškovui, išieškant reikiamas išlaidas iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovo atstovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovui P. I. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamasis namas ir kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-8). Kaip paaiškino ieškovo atstovė, savo atsiliepime į ieškinį iš esmės neneigė atsakovas, ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 9-32. 56-60), atsakovas P. I. tiek savo žemės sklype, tiek šalia jo esančioje nesuformuotoje valstybinės žemės sklypo dalyje, pastatė 1,9 m aukščio ir 17 m ilgio tvorą, tokiu būdu aptverdamas apie 43 kv.m. valstybinės žemės ploto. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus skyriaus 2012-07-09 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad atsakovas P. I. apsitvėrė medine tvora su pamatais jam priklausantį žemės bei šalia esantį valstybinės žemės plotą, užimdamas 43 kv.m. ploto valstybinės žemės, dėl ko jam 2012-10-03 buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR ATPK 45 str. 1 d. už savavališką minėtos 43 kv.m. ploto valstybinės žemės užėmimą ir naudojimą bei vengimą ją grąžinti, su kuriuo atsakovas sutiko, neskundė ir paskirtą administracinę nuobaudą – baudą sumokėjo (b.l. 56-60). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-12-18 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-23) bei 2013-01-03 Savavališkos statybos akte reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 24-27), kuriuos pasirašė ir kurių įstatymų nustatyta tvarka neginčijo atsakovas P. I., konstatuota, jog atsakovas savavališkai, nesilaikant statybos teisės aktų reikalavimų pastatė valstybinėje žemėje prie adreso (duomenys neskelbtini), 1,9 m aukščio bei 17 m ilgio tvorą. 2013-01-03 Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2013-06-03 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2013-01-03 buvo surašytas savavališkos statybos aktas reg. Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius (b.l. 28-29), tačiau kaip matyti iš 2013-06-21 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas reikalavimas nebuvo įvykdytas ir tvora nebuvo nugriauta (b.l. 30-32).

Nors atsakovas dalinai nesutiko su ieškiniu, teigdamas, jog dėl jo atliekamų geodezijos darbų ir kadastro duomenų patikslinimo, ne visa jo pastatyta tvora bus valstybinėje žemėje, tad ne visą tvorą reikės griauti, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjui 2014-06-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) patvirtinus atsakovo P. I. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal UAB „Krianta“ matininko V. V. 2014-04-22 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, atsakovo žemės sklypo plotas išliko toks pat, kaip ir nustatytas ankščiau atliktais 1993-12-11 kadastriniais matavimais, o 2014-01-16 UAB „Krianta“ parengtas 2014-01-16 sklypo planas rodo, jog dalis atsakovo pastatytos tvoros išeina už atsakovui priklausančio žemės sklypo ribų ir yra valstybinėje žemėje tarp taškų 1-3, kaip ir buvo užfiksuota aukščiau minėtame 2012-07-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 72-73, 75). Jokių priešingas išvadas leidžiančių daryti įrodymų atsakovas nepateikė. Be to, kaip matyti iš aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM pateiktų duomenų, prie atsakovo žemės sklypo esanti valstybinės žemės plotas negali būti parduotas ar išnuomotas atsakovui ar kitiems asmenims, kaip įsiterpęs žemės sklypas, nes ši valstybinė žemės yra skirta privažiavimui prie atsakovo ir kitų asmenų ūkinių pastatų, ir ji negali būti užstatyta ar kitaip užtverta, kadangi ja vienodomis teisėmis gali naudotis sklypų, su kuriais ji ribojasi, savininkai.

LR Žemės įstatymo 5 str. 1 d. 8 p. numato, kad Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė. Kadangi žemė, kurioje atsakovas pastatė dalį savo tvoros, įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka nebuvo perleista ne savivaldybių nuosavybėn, nei įgytą privačių asmenų (įskaitant atsakovą), ji laikytina valstybine žeme, nepaisant to, kad šiuo atveju žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas, kaip atskiras savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, t.y. neturi unikalaus numerio ir kitų identifikacinių duomenų. Bylos medžiaga rodo, kad ieškovo prašoma nugriauti tvora yra atsakovo P. I. pastatyta laisvam žemės fondui priskirtame valstybinės žemės plote, t.y. žemėje, nepriklausančioje privačios nuosavybės teise nei atsakovui, nei jokiam kitam asmeniui. Nei atsakovas, nei jokie kiti asmenys neturi jokių teisių, leidžiančių naudotis šiuo žemės plotu, t.y. žemė nėra atsakovui nei išnuomota, nei suteikta naudotis panaudos ar kitais pagrindais. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas P. I. dalį tvoros pastatė valstybinės žemės plote, į kurį jokių teisių neturėjo ir nebeturi, ir byloje nėra jokių duomenų, kad šis valstybinės žemės plotas būtų suteiktas atsakovui naudotis vienokiu ar kitokiu teisiniu pagrindu.

LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. LR Statybos įstatymo 2 d. 71 p. ir 23 str. 1 d. numato, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 92 p. statybą leidžiantis dokumentas – tai leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Šio įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numato, kad net tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, turi būti šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės „Inžinieriniai statiniai“ 3 eilutės 3.1. p. atsakovo pastatyta tvora yra priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriems pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu keliamas reikalavimas turėti valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (LR Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.) raštišką sutikimą.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas P. I. valstybinės žemės sklypą, kuriame pastatė dalį tvoros, nevaldė ir nenaudojo nuosavybės teise arba kitu įstatymų nustatytu pagrindu, statybą atliko neinformuodamas apie tai žemės sklypo savininko ir neturėdamas jo (šiuo atveju – kompetentingo valstybę, kaip žemės savininkę, atstovaujančios institucijos –trečiojo asmens - sutikimo) rašytinio sutikimo, ką patvirtinto ir pats tretysis asmuo savo atsiliepime, darytina išvada, kad jis negalėjo įgyvendinti statytojo teisių, todėl jo statyba laikytina savavališka ir neteisėta.

LR CK 4.103 str. 1 d. numato, kad jeigu statinys (ar jo dalis) pastatas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (ar jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai; 3 d. numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Atsižvelgiant į galiojančias savavališkos statybos padarinių pašalinimą reglamentuojančias teisės normas, į byloje nustatytą atsakovo atlikto statybos neteisėtumo ir savavališkumo faktą, į tai, nei ieškovas, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nepritarė tokioms statyboms ir nematė galimybės net ją įteisinti (byloje nėra duomenų, kad atsakovas bet būtų ėmęsis teisės aktų nustatytų priemonių dėl savavališkos statybos įteisinimo, kilusios problemos išsprendimo ir pan.), o taip pat ir tai, kad atitinkamas tvora aptvertas žemės plotas skirtas naudotis visiems gretimų žemės sklypų savininkams, kaip priėjimu ir privažiavimu prie jų žemės sklypų bei juose esančių pastatų, atsakovas P. I. įpareigotinas pašalinti savavališkos statybos objektus, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Taikydamas šią sankciją teismas vadovaujasi ir vienu pagrindinių teisės principų, jog iš neteisės teisė neatsiranda, taip pat atsižvelgia į atsakovo padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, ginamos teisės svarbą. Ieškovo prašomas nustatyti terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti šiuo atveju laikytinas protingu ir optimaliu, ypač turint omenyje aplinkybę, kad ieškovo savavališkos statybos aktas ir teisėtas ieškovo reikalavimas dėl tokios statybos padarinių pašalinimo, taip pat administracinės teisės pažeidimo protokolas buvo surašyti dar 2012 m., atsakovas, prašydamas atsiliepime atidėti įpareigojimo įvykdymą, nenurodė jokių pateisinamų priežasčių ir nepateikė teismui jokių jo nurodytas aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų.

LR CPK 273 str. 1 d. numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, ieškovo reikalavimas suteikti teisę jam pačiam nugriauti atsakovo savavališkai pastatytą statinį, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo tuo atveju, jeigu atsakovas neįvykdytų teismo nustatyto įpareigojimo per nustatytą terminą, tenkintinas, kaip pagrįstas, atitinkantis protingumo reikalavimus bei būtinumą užtikrinti operatyvų savavališkos statybos padarinių pašalinimą vienokiu ar kitokiu būdu.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo P. I. į valstybės biudžetą priteistinos 9 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o taip pat 144 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, viso – 153 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą P. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą 1,9 m aukščio, 17 m ilgio tvorą bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovui šio įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius - suteikti teisę ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti šį savavališkai pastatytą statinį, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.

Priteisti iš atsakovo P. I. į valstybės biudžetą 153 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.