Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-26 · Administracinė byla Nr. I-2637-596/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-26
Bylos Nr.
I-2637-596/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2637-596/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00609-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1.; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

dalyvaujant pareiškėjui V. S. (V. S.), pareiškėjo atstovui advokatui Andriui Neverai,

atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Radvilei Bajelytei,

vertėjai Ingridai Kisieliūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (15/5-1) 3I-102; 103 (00115; 00050) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LT7379328, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 3 d., ir atsisakyta išduoti naują leidimą, ir įpareigoti Migracijos departamentą priimti sprendimą išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis atitinka tokio leidimo išdavimui keliamas sąlygas; 2) priteisti iš Migracijos departamento su skundo ir bylos nagrinėjimu teisme susijusias išlaidas.

Taip pat pareiškėjas prašo teismo pripažinti, kad pareiškėjo 2017 m. vasario 23 d. teismui paduoto skundo dėl Sprendimo panaikinimo padavimo terminas nėra praleistas, o jeigu teismas mano, kad terminas praleistas – atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjo teigimu, jis Sprendimą gavo 2017 m. vasario 10 d. Nurodo, jog Migracijos departamentas teismui pateikė duomenis apie tai, kad pareiškėjui Sprendimas buvo išsiųstas 2017 m. vasario 1 d. el. paštu: (duomenys neskelbtini), bei 2017 m. vasario 3 d. el. paštu: (duomenys neskelbtini), kas, atsakovo nuomone, reiškia, jog pareiškėjas praleido Sprendimo apskundimo terminą. Pareiškėjas pažymi, kad jam niekada nepriklausė pašto dėžutė, kurios adresas: (duomenys neskelbtini), tokio adreso pareiškėjas nėra nurodęs jokiuose Migracijos departamentui teiktuose dokumentuose.

Paaiškina, jog pareiškėjui priklauso pašto dėžutė, kurios adresas: (duomenys neskelbtini), kuris yra nurodytas Migracijos departamentui pateiktoje anketoje, tačiau į šią pašto dėžutę pareiškėjas nei 2017 m. vasario 1 d., nei 2017 m. vasario 3 d., nei artimiausiomis nurodytoms datoms nėra gavęs jokio laiško iš Migracijos departamento. Kadangi pareiškėjas dėl 2016 m. rugsėjo 27 d. pateikto prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negavo jokio atsakymo (prašymo pateikimo dieną pareiškėjui buvo nurodyta, jog prašymo nagrinėjimo terminas yra du mėnesiai, tačiau, praėjus šiam terminui, pareiškėjui žodžiu buvo nurodyta, kad sprendimas turėtų būti 2017 m. sausio mėn. paskutinėmis dienomis), jis 2017 m. vasario 10 d. nuvyko į Migracijos departamentą, kur jam buvo įteiktas Sprendimas.

Dėl ginčo esmės nurodo, jog sprendimas, kurio pagrindu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – ir Migracijos valdyba) pareiškėjui išdavė iki 2017 m. lapkričio 3 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo priimtas 2015 m. spalio 15 d. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 15 d. prašymą, kuriame buvo visa reikiama informacija įrodanti, kad pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 27 d. Migracijos valdybai pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad, nagrinėjant pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatyta, jog UAB „I1“ (toliau – ir Įmonė) yra registruota adresu: (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento duomenimis, šis adresas yra žinomas kaip adresas, kuriuo nuolat steigiamos įmonės, o nurodytu adresu niekas negyvena ir jokios veiklos nevykdo. Pareiškėjo teigimu, pastarasis Migracijos departamento argumentas, turėjęs tiesioginę įtaką Sprendimo priėmimui, yra niekinis, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys bendrovės steigimą ir jos veiklą, neįpareigoja konkrečią bendrovę savo veiklą vykdyti tik bendrovės steigimo sutartyje ar steigimo akte nurodytu buveinės adresu, taip pat, kad bendrovės Lietuvos Respublikoje turi būti steigiamos tik tais adresais, kuriuose privalomai gyvena nors vienas atitinkamo nekilnojamojo turto savininkas arba veikia jau įsteigtas juridinis asmuo. Pareiškėjo vertinimu, tai, kad Įmonė yra registruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, suponuoja išvadą, jog steigiant Įmonę buvo įgyvendinti visi reikalavimai, nustatyti atitinkamuose teisės aktuose, kurie reglamentuoja tiek bendrovės steigimą, tiek ir jos registravimą.

Nurodo, jog Įmonė savo veiklą nuo 2016 m. spalio 3 d. vykdo negyvenamose patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), kurios yra subnuomojamos 2016 m. spalio 3 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimi iš MB „Botemi“. Migracijos departamentas pažymėjo, jog ši sutartis kelia abejonių, nes sutartyje nenurodyta, kokios tai patalpos ir kokiu adresu yra išnuomojamos. Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. spalio 3 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties pavadinimas vienareikšmiškai leidžia suprasti, kad subnuomojamos ne kokios nors kitos, o negyvenamosios patalpos. Pareiškėjo nuomone, jei Migracijos departamentui kilo tam tikri neaiškumai, vertinant jam pateiktą minėtą negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, tai pareiškėjui turėjo būti pateikti papildomi klausimai, reikalaujama pateikti papildomą informaciją, siekiant pašalinti tuos neaiškumus.

Pabrėžia, kad objektyviai vertinant 2016 m. spalio 3 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, akivaizdžiai matyti, kad negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra ne nuomojamos, o subnuomojamos. Tai reiškia, kad MB „Botemi“ yra ne subnuomojamų patalpų savininkas, o nuomininkas. Apie MB „Botemi“ teisę subnuomoti jos nuomojamas negyvenamas patalpas liudija patalpų adresu: (duomenys neskelbtini), savininko UAB „Eksvelas“ 2016 m. spalio 3 d. išduotas leidimas subnuomai.

Taip pat nurodo, jog Migracijos departamentui vertinant pareiškėjo pateiktą trišalę sutartį, kurią pareiškėjas pasirašė kaip OOO „Donau Engineering Services Gmbh“ atstovas, kilo klausimas dėl to, kaip OOO „Donau Engineering Services Gmbh“ ir Įmonė yra tarpusavyje susijusios, be to, atkreiptas dėmesys į tai, kad ši sutartis pateikta be vertimo į lietuvių kalbą, tačiau į pareiškėją dėl paaiškinimų ar reikiamų dokumentų pateikimo atsakovas nesikreipė. Tokia Migracijos departamento pozicija vertintina kaip veikla, kuri nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu principu – valstybės įstaigos tarnauja žmonėms.

Pareiškėjas, pasisakydamas dėl jo pasirašytos trišalės 2016 m. lapkričio 14 d. sutarties tarp OOO „Donau Engineering Services Gmbh“, “Hangzhou Chuankong General equipment CO., LTD“ ir „Shanghai Sureway Industrial Co., LTD“ ir šios sutarties sąsajų su Įmone, nurodo, kad visos įmonės yra tarpusavyje susijusios per pareiškėją. Pareiškėjas yra Įmonės akcininkas ir vadovas, taip pat yra OOO „Donau Engineering Services Gmbh“ akcininkas. Atkreipia dėmesį į tai, kad OOO „Donau Engineering Services Gmbh“ akcininku yra ir 2010 m. Austrijos Respublikoje registruota ir veikianti bendrovė „S.T. Ship and Trading GmbH“, kurios akcininku taip pat yra pareiškėjas ir dar viena Lietuvoje įsteigta, veikianti ir pareiškėjui priklausanti bendrovė – Įmonė, kurios registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini).

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog minėtoje trišalėje sutartyje numatytas verslo segmentas yra susijęs su suskystintų dujų įrangos ir su tuo susijusios kitos produkcijos bei technologijos distribucija Lietuvoje. Atitinkamą veiklą Lietuvos Respublikoje ir turėtų užtikrinti Įmonė. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio projekto įgyvendinimas nėra ir negali būti siejamas su trumpu laikotarpiu. Tai ilgalaikio, kruopštaus ir pasirengimo stadijoje didelių investicijų reikalaujanti veikla. Būtent šiuo tikslu Įmonė plėtoja veiklą dėl įvairios įrangos įsigijimo, kuri reprezentuotų Įmonės pajėgumus ir prekybai pristatomą produkciją bei paslaugas. Veikiant atitinkamu tikslu, Įmonė yra sudariusi sutartį su UAB „Viessmann“, kurios pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra ir 2016 m. gegužės 13 d. vykdytas 16 940 Eur mokėjimas. Būtent dėl verslo, kuris susijęs su suskystintomis dujomis vystymo, Migracijos departamentui buvo pateiktas Įmonės veiklos aprašymas, kuriame nurodoma, kad Įmonė atnaujina ankstesnę veiklą – dyzelinių variklių, kurie skirti sausumos ir vandens transportui, rekonstrukciją. Pastaroji veikla tiesiogiai susijusi su suskystintomis dujomis ir su tuo, kad kaip prekybos objektas numatyta 2016 m. lapkričio 14 d. tarp OOO „Donau Engineering Services Gmbh“, „Hangzhou Chuankong General equipment CO., LTD“ ir „Shanghai Sureway Industrial Co., LTD“ pasirašytoje sutartyje numatyta prekiauti produkcija. Pabrėžia, kad Įmonė veiklą vykdė ir ankstesniais laikotarpiais (veiklos tęstinumas), ką patvirtina ir 2015 m. vykę mokėjimai.

Pasisakydamas dėl Migracijos departamento akcentuoto ir Sprendimui įtakos turėjusio argumento, kuris susijęs su Įmonės vykdyta veikla, teikiant paslaugas N. B., pastarąją konsultuojant ir įrengiant (įskaitant ir objekto pridavimą) santechnikos įrangą bei baseiną, nurodo, kad Lietuvos Respublikoje nėra uždraustas atsiskaitymas grynaisiais pinigais, o Lietuvoje yra daugybė asmenų, veikiančių pavieniai ir dirbančių pagal verslo liudijimą, galinčių įgyvendinti didesnius nei šis projektus.

Dėl UAB „Renginių brokeris“ veiklos nurodo, kad pareiškėjas yra šios bendrovės akcininkas, bendrovei vadovauja kitas fizinis asmuo. 2016 m. pirmoje pusėje UAB „Renginių brokeris“ direktorius pareiškėjo prašymu teikė duomenis apie bendrovės veiklą, tačiau tuomet, kai pareiškėjas paprašė pateikti atitinkamų dokumentų originalus, direktorius susitikimus atidėliojo, o nuo 2016 m. liepos mėn. visaip vengė ne tik susitikimų su pareiškėju, bet ir kontaktų. Tai privertė pareiškėją kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pateikiant dokumentus, kurie susiję su Įmone, nes pareiškėjas suprato, kad galimai susidūrė su apgaule ir nesąžiningumu. Tačiau tai nereiškia, kad UAB „Renginių brokeris“ yra fiktyvi bendrovė.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės įrodo, jog Įmonė nėra fiktyvi, pateikti duomenys atitinka tikrovę ir turėjo būti įvertinti (esant poreikiui reikalaujant ir papildomos ar patikslinančios informacijos) sprendžiant klausimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui išdavimo. Bendrovės fiktyvumo požymio nėra objektyviai vertinant situaciją, susijusią ir su UAB „Renginių brokeris“, nes ši įmonė turi ne dėl pareiškėjo kaltės kilusias laikinas problemas, kurios bus išspręstos pareiškėjui kaip šios bendrovės vieninteliam akcininkui veikiant Akcinių bendrovių įstatymo bei kitų teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose (t. 1, b. l. 1–8).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus ir, vadovaudamiesi jais, prašė skundą patenkinti. Pareiškėjo atstovas nurodė, jog, jei teismas nuspręstų, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą priimti sprendimą išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis atitinka tokio leidimo išdavimui keliamas sąlygas, yra netinkamas, tuomet reiškia alternatyvų reikalavimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Akcentavo, jog Migracijos departamentas, nesiimdamas jokių aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su Įmonės veiklos adresu, nesikreipdamas į pareiškėją dėl papildomų duomenų apie Įmonės vykdomą veiklą pateikimo, nesiimdamas kitų veiksmų iškilusioms abejonėms pašalinti, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, įpareigojančias viešojo administravimo subjektą veikti aktyviai, kas nėra suderinama su konstituciniu imperatyvu, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Taip pat nurodė, jog klausimai, susiję su bankrutuojančia UAB „Renginių brokeris“, yra nenagrinėtini.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos vykdymo UAB „Renginių brokeris“ pagrindu ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti duomenys, jog pareiškėjas yra UAB „Renginių brokeris“ akcininkas, UAB „Renginių brokeris“ įsteigtos 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, taip pat į tai, kad įmonė atitiko kitus Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus, 2015 m. spalio 15 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams.

2015 m. lapkričio 3 d. Migracijos valdyba išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7379328, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 3 d.

Nurodo, kad 2017 m. sausio 27 d. Migracijos departamentas atliko UAB „Renginių brokeris“ patikrinimą. Patikrinus UAB „Renginių brokeris“ duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemoje (toliau – ir Sodros informacinė sistema) apie minėtoje bendrovėje dirbančius asmenis, nustatyta, kad 2017 m. sausio 27 d. UAB „Renginių brokeris“ buvo įdarbinti tik 2 asmenys: A. K. ir V. T., kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Iš 2017 m. liepos 17 d. Sodros informacinės sistemos duomenų matyti, kad minėti duomenys buvo patikslinti ir Sprendimo priėmimo dieną UAB „Renginių brokeris“ nebuvo įdarbinta nė vieno darbuotojo. Atsakovas pažymi, kad kuomet pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su kitais dokumentais pateikė D. D., A. K. bei A. T. darbo sutartis, kuriomis siekė įrodyti, kad UAB „Renginių brokeris“ yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Sodros informacinės sistemos duomenis, D. D. buvo atleistas 2016 m. spalio 14 d., A. T. – 2016 m. spalio 30 d., A. K. – 2017 m. sausio 1 d. Taip pat pažymi, kad minėti UAB „Renginių brokeris“ darbuotojai niekuomet nėra gavę bent minimalaus darbo užmokesčio, kas, atsakovo teigimu, įrodo, jog pareiškėjo pateiktos darbo sutartys, kuriomis buvo siekiama įrodyti, kad UAB „Renginių brokeris“ darbuotojai dirbs visą darbo laiką, neatitiko tikrovės. Daro išvadą, kad Sodros informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas ir jo valdoma UAB „Renginių brokeris“ nuo pat pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo pradžios (2015 m. lapkričio 3 d.) iki Sprendimo priėmimo dienos (2017 m. sausio 30 d.) netenkino Įstatymo imperatyvaus reikalavimo dėl įsteigtų ne mažiau kaip trijų darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Todėl Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, konstatavęs, kad pareiškėjas ir UAB „Renginių brokeris“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų – UAB „Renginių brokeris“ nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Aplinkybės, kad visą Sprendimu panaikinto leidimo galiojimo laikotarpį (nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. sausio 30 d., t. y. 15 mėn.) įmonė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo dėl įsteigtų ne mažiau kaip trijų darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, sudarė pagrindą teigti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

Pastebi, kad nuo 2017 m. birželio 26 d. įregistruotas UAB „Renginių brokeris“ statusas – bankrutuojanti. 2017 m. liepos 13 d. duomenimis UAB „Renginių brokeris“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 226,66 Eur, 2017 m. liepos 17 d. duomenimis UAB „Renginių brokeris“ deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos sumą sudaro 1 813,66 Eur. Šie įmonės įsiskolinimai rodo, kad pareiškėjas, kaip įmonės akcininkas, nėra linkęs laikytis Lietuvos Respublikoje pagal teisės aktus numatytų mokestinių prievolių.

Nurodo, jog 2016 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas Migracijos valdybai pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra Įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, dalyvis ir jis yra šios bendrovės vienintelis akcininkas ir vadovas.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 2017 m. sausio 30 d. nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi teisėtos Įmonės veiklos vykdymo pagrindu.

Nagrinėdamas pareiškėjo pateiktus dokumentus, Migracijos departamentas nustatė, kad Įmonė yra registruota adresu: (duomenys neskelbtini). Šis adresas Migracijos departamentui yra gerai žinomas kaip adresas, kuriuo nuolat yra steigiamos įmonės, kurios parduodamos trečiųjų šalių piliečiams, kurie vėliau kaip įmonių dalyviai kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Minėtas patalpas ne kartą yra tikrinusi Migracijos valdyba. Patikrinimų metu adresu: (duomenys neskelbtini), registruotų įmonių veiklos vykdymo požymių nustatyta nebuvo, pats pastatas yra bendrabučio tipo namas, buto Nr. 226 durys yra užkaltos vinimis. Sutinka su pareiškėjo skundo teismui teiginiu, kad teisės aktai nedraudžia tuo pačiu adresu įsteigti keletą įmonių, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė dėl Migracijos departamentui gerai žinomo užsieniečių įmonių registracijos adreso buvo įvertinta duomenų visumoje, siekiant kiek išsamiau atskleisti pareiškėjo pateiktų duomenų dėl Įmonės veiklos atitikimą tikrovei. Remiasi Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 100.5 punktu.

Pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, turi pateikti išsamius ir atitinkančius tikrovę duomenis tam, kad Migracijos departamentas ir kitos atsakingos valstybės institucijos galėtų vykdyti efektyvią užsieniečių ir įmonės kontrolę. Todėl tuo atveju, jei Įmonės faktinės veiklos adresas nesutampa su registracijos adresu, pareiškėjas turėjo pareigą aiškiai nurodyti šią aplinkybę bei konkrečiai įvardinti tikslų adresą, kuriuo Įmonė faktiškai vykdo veiklą. Daro išvadą, jog būtent pareiškėjas, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos pagrindu, turi nurodyti adresą, kuriuo būtų galima rasti jo valdomą įmonę, įmonės faktinės veiklos paieškos įvairiais galimais adresais nėra ir neturėtų būti migracijos institucijų veiklos sritis. Pareiškėjas, 2016 m. rugsėjo 27 d. pateikdamas prašymą, pridėjo įvairius su Įmone ir jos veikla susijusius dokumentus, tačiau visuose pateiktuose dokumentuose kaip Įmonės adresas buvo nurodomas (duomenys neskelbtini). Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi anketos grafoje apie juridinį asmenį, kur prašoma nurodyti įmonės kontaktinius duomenis, nenurodė aplinkybės, kad Įmonės registracijos ir faktinės veiklos adresai skiriasi, kaip Įmonės veiklos adresą nurodė Įmonės registracijos adresą. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kad artimiausiu metu Įmonė keis faktinės veiklos adresą. Atsižvelgdamas į Migracijos valdybos patikrinimo duomenis, kad pareiškėjo pateiktu Įmonės veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), yra bendrabutinio tipo butas, o jo durys yra užkaltos vinimis, daro išvadą, kad duomenys apie Įmonės buveinę, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

Dėl pareiškėjo pateiktos 2016 m. spalio 3 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties, nurodo, jog ši sutartis yra labai abejotinos įrodomosios reikšmės, kadangi ji yra itin abstrakti. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartyje nėra konkrečiai identifikuotas sutarties objektas, t. y. iš sutarties turinio negalima nustatyti, kokiu adresu yra subnuomojamos patalpos, koks yra subnuomojamų patalpų registro numeris Nekilnojamojo turto registre, taip pat nėra nurodytas unikalus daikto numeris. Taip pat iš pateiktos sutarties turinio nebuvo galima nustatyti, ar subnuomotojas MB „Botemi“ iš tikrųjų nuomojasi patalpas bei turi jam suteiktą teisę tas patalpas subnuomoti (patikrinus informaciją Nekilnojamojo turto registre, nebuvo nustatyta, kad MB „Botemi“ nuomotųsi patalpas adresu: (duomenys neskelbtini)).

Pastebi, kad pareiškėjo pateiktose darbo sutartyse su Įmonės darbuotojais nebuvo nurodytas jų darbo vietų faktinis adresas, o nurodytas tik Įmonės registracijos adresas. Tačiau nustatyta, kad Įmonės registracijos adresu tikrai nebuvo įkurtos Įmonės darbuotojų darbo vietos, o darbuotojai buvo įdarbinti dar iki subnuomos sutarties sudarymo.

Mano, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo valdoma Įmonė vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip pastaruosius šešis mėnesius, kaip to reikalauja Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pareiškėjas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipėsi 2016 m. rugsėjo 27 d., todėl jis turėjo pareigą įrodyti, kad Įmonė vykdė veiklą dar iki 2016 m. kovo 27 d. Pareiškėjas ne mažiau kaip 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įmonės vykdomą veiklą įrodinėjo, pateikdamas tik kasos pajamų orderius ir sąskaitas faktūras, išrašytas pagal 2016 m. vasario 26 d. paslaugų teikimo sutartį tarp Įmonės ir paslaugų gavėjos N. B. Pareiškėjas vykdomą veiklą įrodinėjo šiais dokumentais: 2016 m. kovo 18 d. sąskaita faktūra už techninio projekto paruošimą; 2016 m. balandžio 20 d. sąskaita faktūra už santechnikos darbus; 2016 m. gegužės 19 d. sąskaita faktūra už santechnikos darbus; 2016 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra už papildomus darbus ir elektros instaliavimą; 2016 m. liepos 26 d. sąskaita faktūra už papildomus darbus ir elektros instaliavimą; 2016 m. rugpjūčio 26 d. sąskaita faktūra už paruošiamuosius darbus baseinų pastatymui; 2016 m. rugsėjo 26 d. sąskaita faktūra už baseino pridavimą.

Teigia, kad Sprendime buvo pagrįstai nurodyta, jog nesuprantama, kas galėjo atlikti nurodytus darbus, ir kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kadangi iš pateiktų darbo sutarčių yra žinoma, kad Įmonėje, kuomet buvo priduoti baseino įrengimo darbai, buvo įdarbinti du vadybininkai ir pagalbinis darbininkas. Pažymi, kad pirmas darbuotojas D. B. Įmonėje buvo įdarbintas tik 2016 m. birželio 6 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d. įsidarbino pats pareiškėjas, kiti du darbuotojai buvo įdarbinti tik 2016 m. rugsėjo 7 d. Daro išvadą, kad Įmonėje nebuvo darbuotojų, kurie būtų galėję atlikti paslaugas (techninio projekto ruošimo, santechnikos darbus), už kurias 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. gegužės 19 d. buvo atlikti mokėjimai.

Nurodo, jog pareiškėjo pateiktos sutartys, viena kurių sudaryta rusų kalba, kita – kinų-anglų kalbomis, neįrodo Įmonės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdomos veiklos, nes bendradarbiavimo sutartis rusų kalba buvo sudaryta tik 2016 m. lapkričio 16 d., o bendradarbiavimo sutartis kinų-anglų kalbomis sudaryta tik 2016 m. lapkričio 14 d. Be to, pastebi, kad minėtos bendradarbiavimo sutartys, remiantis kuriomis dar tik ketinama pradėti vykdyti veiklą, pasirašytos pareiškėjo kaip OOO „Donau engeneering Services GmbH“ atstovo, o ne kaip Įmonės direktoriaus.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visus surinktus duomenis, konstatuoja, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo pareiškėjo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Pažymi, kad Sprendime nebuvo konstatuota jog UAB „Renginių brokeris“ ar Įmonė yra fiktyvios įmonės. Pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (pavyzdžiui, dėl Įmonės faktinės veiklos adreso nurodymo; dėl pareiškėjo pateiktų kasos pajamų orderių ir sąskaitų faktūrų, nors Įmonėje nebuvo įdarbintas nė vienas darbuotojas, kuris tuos darbus būtų galėjęs atlikti; pareiškėjo tikrieji ketinimai, siekiant legalizuoti savo buvimą Įmonės pagrindu, kelia pagrįstų įtarimų), Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 bei 14 punktų pagrindais.

Prašo teismo atsižvelgti į Migracijos departamento 2017 m. liepos 10 d. pateiktą raštą Nr. (15/2-6) 10K-28949, kuriuo pateikti duomenys apie tai, kada ir kaip pareiškėjui buvo pateiktas Sprendimas. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas apie Sprendimą buvo tinkamai informuotas el. paštu 2017 m. vasario 3 d., todėl turėtų būti laikoma, kad pareiškėjas praleido 14 dienų Sprendimo apskundimo terminą. Atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8 punktu, prašo teismo bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo motyvus ir prašė skundą atmesti. Pažymėjo, jog Sprendimas priimtas dviem aspektais: 1) UAB „Renginių brokeris“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, nes UAB „Renginių brokeris“ nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. sausio 30 d. nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai; 2) pareiškėjas neįrodė, jog UAB „I1“ vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip pastaruosius šešis mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kaip to reikalauja Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Laikėsi pozicijos, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovas įvertino visus pareiškėjo tiek su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateiktus, tiek ir vėliau pateiktus dokumentus, taip pat vertino Sodros informacinės sistemos bei Migracijos valdybos surinktus duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teisme 2017 m. rugpjūčio 1 d. gautas pareiškėjo prašymas pripažinti, kad pareiškėjo 2017 m. vasario 23 d. teismui paduoto skundo dėl 2017 m. vasario 10 d. gauto Sprendimo panaikinimo padavimo terminas nėra praleistas, o jeigu teismas mano, kad terminas praleistas – atnaujinti skundo padavimo terminą. Nurodė, jog į pareiškėjui priklausančią pašto dėžutę, kurios adresas: (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas Migracijos departamentui pateiktoje anketoje, pareiškėjas nei 2017 m. vasario 1 d., nei 2017 m. vasario 3 d., nei artimiausiomis nurodytoms datoms nėra gavęs jokio laiško iš Migracijos departamento (t. 2, b. l. 175–177).

Įstatymo 138 straipsnyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Migracijos departamentas Sprendimą pareiškėjui 2017 m. vasario 3 d. išsiuntė elektroniniu paštu adresu: (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas nurodė Migracijos departamentui pateiktoje anketoje (t. 1, b. l. 115–118). Tačiau Migracijos departamentas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtu elektroninio pašto adresu išsiųstas laiškas buvo pristatytas adresatui, t. y. nepateikė duomenų, patvirtinančių Sprendimo įteikimą pareiškėjui 2017 m. vasario 3 d. Kaip minėta, pareiškėjo teigimu, jis į jam priklausančią pašto dėžutę, kurios adresas: (duomenys neskelbtini), jokio laiško iš Migracijos departamento negavo ir teismui pateikė pareiškėjui priklausančios pašto dėžutės ekrano nuotraukos kopiją (t. 2, b. l. 178).

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 138 straipsniu ir jį aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-666-756/2017), daro išvadą, kad 14 dienų terminas skundui dėl Sprendimo paduoti skaičiuotinas nuo Sprendimo įteikimo pareiškėjui datos. Bylos duomenys patvirtina, kad Sprendimą pareiškėjas gavo 2017 m. vasario 10 d. (t. 2, b. l. 130–133), todėl paskutinė diena skundo pateikimui buvo 2017 m. vasario 24 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2017 m. vasario 23 d., t. y. nepraleidęs įstatyme nustatyto skundo padavimo termino.

Administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo, jo ir atsakovės atstovų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 27 d. pateikė Migracijos valdybai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tuo pagrindu, kad jis Įmonėje (UAB „I1“) užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą ir su juo pateiktus dokumentus, taip pat 2017 m. sausio 10 d. papildomai pareiškėjo pateiktus dokumentus, darė išvadą, jog pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo, kad ne mažiau kaip 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi dėl naujo leidimo išdavimo Įmonė vykdė veiklą. Patikrinęs Sodros informacinėje sistemoje esančius duomenis apie UAB „Renginių brokeris“, kurios pagrindu pareiškėjas Migracijos valdybai buvo pateikęs 2015 m. rugsėjo 15 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Migracijos valdyba 2015 m. lapkričio 3 d. buvo išdavusi pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7379328, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 3 d., nustatė, kad minėtoje bendrovėje Sprendimo priėmimo metu (2017 m. sausio 30 d.) nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Konstatavo, jog pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Darė išvadą, jog duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės, o jo pagrindinis tikslas yra ne užsiimti teisėta veikla, o atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Pareiškėjo tikslai yra kitokie, nei deklaravo, ir dėl to kyla nelegalios migracijos rizika. Migracijos departamentas 2017 m. sausio 30 d. priėmė Sprendimą, kurio rezoliucinės dalies pirma dalimi, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. LT7379328, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 3 d., o antra dalimi, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi (t. 2, b. l. 13–133).

Nagrinėjamos bylos dalykas – Migracijos departamento 2017 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-102; 103 (00115; 00050), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7379328, galiojantis iki 2017 m. lapkričio 3 d., ir kuriuo buvo atsisakyta išduoti naują leidimą laikinai gyventi, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos, galiojusios pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo Migracijos valdybai metu – 2016 m. rugsėjo 27 d.

Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).

Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) ir 3 dalį (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija ) leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir atitinka Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija) numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 7 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (2 p. (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija)); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p. (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija)); užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p. (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija)).

Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant ginčijamo sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7379328, galiojantis iki 2017 m. lapkričio 3 d., teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar yra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas.

Remiantis rašytine bylos medžiaga, nustatyta, jog pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 15 d. pateikė Migracijos valdybai prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis UAB „Renginių brokeris“ užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (t. 1, b. l. 137–145). Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas yra UAB „Renginių brokeris“ akcininkas, UAB „Renginių brokeris“ yra įsteigtos 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, atsižvelgęs į tai, kad įmonė atitiko kitus Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2015 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams (t. 1, b. l. 146). Migracijos valdyba 2015 m. lapkričio 3 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7379328, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 3 d.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog UAB „Renginių brokeris“ laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 30 d. nebuvo įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (t. 2, b. l. 148). Be to, bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Renginių brokeris“ darbuotojui A. T. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. spalio mėn. priskaičiavo nuo 8,52 Eur iki 11,60 Eur darbo užmokestį per mėnesį (t. 2, b. l. 156), D. D. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. spalio mėn. – nuo 8,52 Eur iki 11,60 Eur darbo užmokestį per mėnesį (t. 2, b. l. 150), A. K. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. – nuo 8,52 Eur iki 11,60 Eur darbo užmokestį per mėnesį (t. 2, b. l. 153), V. T. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2017 m. sausio mėn. – nuo 6,39 Eur iki 11,60 Eur darbo užmokestį per mėnesį (t. 2, b. l. 158). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad minėti UAB „Renginių brokeris“ darbuotojai visą darbo laiką įmonėje nedirbo. Pažymėtina, jog nustatytų aplinkybių nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu neginčijo ir pareiškėjas bei jo atstovas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. UAB „Renginių brokeris“ nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Todėl nustačius, kad UAB „Renginių brokeris“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, atsakovas turėjo teisinį pagrindą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LT7379328, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 3 d. Pažymėtina, jog tokios pozicijos analogiško pobūdžio administracinėse bylose laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pavyzdžiui, 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3352-624/2017.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Migracijos departamentas, nustatęs, kad UAB „Renginių brokeris“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, t. y. egzistuoja Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas pagrindas, teisėtai ir pagrįstai 2017 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-102; 103 (00115; 00050) rezoliucinės dalies pirma dalimi panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LT7379328, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 3 d., todėl naikinti Migracijos departamento Sprendimo šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Pasisakant dėl Sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, būtina įvertinti, ar UAB „I1“ atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, o pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinka tikrovę ir pareiškėjas nekelia nelegalios migracijos grėsmės. Pabrėžtina, jog iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šioje normoje įvirtintų reikalavimų (sąlygų) visumą.

Vienas iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų alternatyvių pagrindų yra tai, kad įmonė, kurios pagrindu užsienietis pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Būtent dėl šios sąlygos išpildymo nagrinėjamoje byloje ir yra kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir Migracijos departamento.

Minėta, jog pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 27 d. pateikė Migracijos valdybai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tuo pagrindu, kad jis Įmonėje užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taigi, vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, būtina nustatyta, ar Įmonė nuo 2016 m. kovo 27 d. iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo 2016 m. rugsėjo 27 d. vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje.

Įmonės įstatų, Juridinių asmenų registre įregistruotų 2015 m. lapkričio 30 d., 2 straipsnis apibrėžia Įmonės veiklos tikslus ir veiklos objektą, t. y. pagrindiniai Įmonės veiklos tikslai – pelno siekimas, naujų darbo vietų kūrimas ir ekonominio gerbūvio kėlimas (2.1 p.), Įmonės veiklos objektas – Įmonė užsiima bet kokia veiklos rūšimi, neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos įstatymams, pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Licencijuojamą veiklą ar veiklą, kuriai reikia gauti leidimus, Įmonė gali vykdyti tik gavusi įstatymų nustatyta tvarka išduotas licencijas ir leidimus (2.2 p.) (t. 2, b. l. 43–48).

V. S. IĮ 2015 m. lapkričio 18 d. savininko sprendimu pertvarkius V. S. IĮ į UAB „I1“, Įmonės buveinės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 42). Šis adresas, kaip Įmonės buveinės adresas, įregistruotas ir Juridinių asmenų registre (t. 2, b. l. 41). Minėtą Įmonės adresą pareiškėjas nurodė 2016 m. rugsėjo 27 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamento teigimu, adresas: (duomenys neskelbtini), atsakovo pareigūnams yra žinomas kaip adresas, kuriuo nuolat yra steigiamos įmonės, kurios parduodamos trečiųjų šalių piliečiams, kurie vėliau kaip įmonių dalyviai kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Patalpas šiuo adresu ne kartą tikrino Migracijos valdyba, patikrinimų metu adresu: (duomenys neskelbtini), registruotų įmonių veiklos vykdymo požymių nustatyta nebuvo, pats pastatas yra bendrabučio tipo namas, buto Nr. 226 durys yra užkaltos vinimis (t. 2, b. l. 113).

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas tiek skunde teismui nurodė, tiek pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, jog joks teisės aktas nenustato prievolės juridiniam asmeniui veiklą vykdyti jo registracijos adresu, taip pat nedraudžia vienu adresu registruoti daugiau kaip vieną įmonę. Teismas neturi pagrindo nesutikti su minėtais pareiškėjo ir jo atstovo argumentais, tačiau pažymi, jog atsakovas, vertindamas, ar Įmonė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, tame tarpe, ar Įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, turėjo teisę jam žinomu Įmonės registracijos ir / ar veiklos adresu atlikti Įmonės patikrinimą. Nagrinėjamu atveju faktinis Įmonės patikrinimas Įmonės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), atliktas nebuvo, nes, kaip minėta, šis adresas Migracijos departamentui žinomas kaip adresas, kuriuo nuolat yra steigiamos įmonės, kurios parduodamos trečiųjų šalių piliečiams, kurie vėliau kaip įmonių dalyviai kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Be to, Migracijos valdybos specialistė, atlikdama kitos įmonės, registruotos tuo pačiu adresu, kaip ir Įmonė, t. y. (duomenys neskelbtini), patikrinimą pagal 2016 m. lapkričio 25 d. Migracijos departamento raštą, registruotų įmonių veiklos vykdymo požymių nenustatė, buto Nr. 226 duris rado užkaltas vinimis. Pareiškėjas kitų adresų, kuriais Įmonė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d., vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, nei atsakovui, nei teismui nepateikė.

Aplinkybę, kad Įmonė ne mažiau kaip 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdė veiklą, pareiškėjas grindžia pagal 2016 m. vasario 26 d. paslaugų teikimo sutartį tarp Įmonės ir N. B. išrašytais kasos pajamų orderiais ir sąskaitomis faktūromis: 2016 m. kovo 18 d. už techninio projekto paruošimą; 2016 m. balandžio 20 d. už santechnikos darbus; 2016 m. gegužės 19 d. už santechnikos darbus; 2016 m. birželio 30 d. už papildomus darbus ir elektros instaliavimą; 2016 m. liepos 26 d. už papildomus darbus ir elektros instaliavimą; 2016 m. rugpjūčio 26 d. už paruošiamuosius darbus baseinų pastatymui; 2016 m. rugsėjo 26 d. už baseino pridavimą (t. 2, b. l. 81–97). Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog Įmonė už atliktus darbus N. B. nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. išrašė sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderiais priėmė iš jos atitinkamas grynųjų piniginių lėšų sumas. Tačiau remiantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog Įmonėje pirmas darbuotojas buvo įdarbintas tik 2016 m. birželio 6 d. vadybininko pareigose (t. 2, b. l. 64–66, 103). Taigi nustačius, kad Įmonėje iki 2016 m. birželio 6 d. nebuvo įdarbintų darbuotojų, o pareiškėjui nepateikus jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kas Įmonės vardu atliko darbus, įformintus minėtose sąskaitose faktūrose, nėra pagrindo pripažinti, kad Įmonė jau 2016 m. kovo 27 d. vykdė veiklą. Teismo posėdžio metu pareiškėjo pateiktas diplomas ( t. 3, b. l. 6 -7) tik patvirtina jo įgytą inžinieriaus – mechaniko kvalifikaciją, tačiau negali būti įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo teiginius, jog darbus, nurodytus sąskaitose – faktūrose, jis atliko pats asmeniškai. Pažymėtina, kad sąskaitos faktūros už atskirus jau atliktus atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančius darbus buvo išrašytos ir apmokėtos pagal kasos pajamų orderius daug anksčiau, nei Įmonėje buvo įdarbintas pirmasis darbuotojas ar pareiškėjas tapo Įmonės direktoriumi (už techninio projekto paruošimą – 2016 m. kovo 18 d., už santechnikos darbų atlikimą – 2016 m. balandžio 20 d. ir 2016 m. gegužės 19 d.), nors pareiškėjas ir buvo vieninteliu Įmonės akcininku.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai pateikė 2016 m. balandžio 4 d. bendradarbiavimo sutartį, sudarytą tarp Įmonės ir MB „D. B.“, kuria nuspręsta suvienyti šalių pastangas, kuriomis siekiama tiekti Lietuvos ir Vakarų Europos rinkoms originalią individualių namų (ypač tokių, kuriuose įrengtas plaukimo baseinas) integruoto šildymo sistemą (t. 3, b. l. 5). Teismo vertinimu, ši sutartis nepatvirtina fakto dėl Įmonės vykdytos veiklos, nes, pirma, sutartimi tik sutarta dėl siekio vykdyti atitinkamą veiklą, antra, sutartis nėra tinkamas įrodymas aplinkybei, kad Įmonė jau 2016 m. kovo 27 d. vykdė veiklą, patvirtinti.

Minėtos išvados nepaneigia ir pareiškėjo pateikta 2016 m. gegužės 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LTV0504/PS-5286DIGM, Įmonės sudaryta su UAB „Viessmann“, ir pastarosios įmonės 2016 m. gegužės 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, nes šie dokumentai patvirtina, kad Įmonė 2016 m. gegužės 31 d. įsigijo prekes, bet ne aplinkybę, kad Įmonė jau 2016 m. kovo 27 d. vykdė veiklą.

Dėl pareiškėjo papildomai pateiktų dokumentų: 2016 m. spalio 3 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties (t. 1, b. l. 14–17), 2016 m. lapkričio 14 d. bendradarbiavimo sutarties (t. 1, b. l. 35–38), pažymėtina, jog jie neturi teisinės reikšmės, įrodinėjant faktą, kad Įmonė nuo 2016 m. kovo 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, nes šie dokumentai surašyti po ginčui aktualaus laikotarpio.

Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3432-858/2017). Nagrinėjamo ginčo atveju matyti, kad pareiškėjas minėtos pareigos neįvykdė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą tvirtinti, kad Įmonė ne mažiau kaip 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi dėl naujo leidimo išdavimo, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d., vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog šiuo laikotarpiu (6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo išdavimo) Įmonėje visą darbo laiką nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (trečias darbuotojas pradėjo dirbti tik 2016 m. spalio 18 d. (t. 2, b. l. 103), t. y. po pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo išdavimo). Ir nors ši aplinkybė skundžiamame Sprendime akcentuota nebuvo, tačiau, teismo vertinimu, jos ignoruoti, sprendžiant klausimą dėl Įmonės atitikimo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams, negalima. Pažymėtina, jog tokios pozicijos analogiško pobūdžio administracinėje byloje laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4492-624/2017). Taigi nustačius visetą aplinkybių, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog Įmonė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Nustačius minėtas aplinkybes, Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad duomenys apie Įmonę, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aplinkybes, susijusias su UAB „Renginių brokeris“ (beveik nuo leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo, o būtent nuo 2015 m. gruodžio mėn., UAB „Renginių brokeris“ nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai), įvertinus pareiškėjo sąsajas su Austrijos Respublikos įmonių registre registruotomis įmonėmis (t. 1, b. l. 23–30), sutiktina su atsakovo pozicija, jog pagrindinis pareiškėjo tikslas yra ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Pareiškėjo tikslai yra kitokie, nei jis išreiškė prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl to kyla nelegalios migracijos rizika.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog, nustačius, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (pareiškėjo prašyme nurodytu Įmonės adresu Įmonė veiklos nevykdė; Įmonė ne mažiau kaip 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi dėl naujo leidimo išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje ir joje visą darbo laiką nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai), jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakyti išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi. Todėl nėra pagrindo naikinti atsakovo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-102; 103 (00115; 00050) rezoliucinės dalies antros dalies.

Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Todėl konstatuotina, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą 2017 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-102; 103 (00115; 00050), išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti tenkinamas.

Pareiškėjas prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

nusprendė:

Pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaJolita RasiukevičienėMilda Vainienė