Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens atstovėms, civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai L. G., Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiajai specialistei A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos O. V. prašymą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija, civilinės metrikacijos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviškais raštmenimis (lietuvių kalbos raidyne nesant raidės „W", ji yra keičiama lietuviška raide „V"), todėl Civilinės metrikacijos skyrius 2018 m. gruodžio 18 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą išvadą Nr. 39 dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja (Lietuvos Respublikos pilietė) O. V. ištekėjo už vyro G. E. W. W., kuris yra V. F. R. pilietis. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyrius, registruodamas santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos pavardę sulietuvino ir įrašė „V.“, tokia pati buvo įrašyta ir sutuoktino pavardė „V.“. Pareiškėja nurodė, kad dėl tokio nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėja ir jos šeima nuolat patiria daug nepatogumų, nė viena užsienio valstybių institucija nepripažįsta jų santuokos, nelaiko jų sutuoktiniais, atsisako suteikti informaciją apie kitą sutuoktinį. Pareiškėja negali sužinoti informacijos apie šeimos gyvybės draudimo sukauptas lėšas, jos asmeniškai sukauptą pensiją Šveicarijoje, banke pasitikrinti savo turimų lėšų, gaunamo atlyginimo, nes kitų valstybių institucijos ją identifikuoja kaip V., nors jos šeimos pavardė yra W. Pareiškėja taip pat nurodė, jog pareiškėjos užsienio valstybėse įgyti mokslo diplomai, vairuotojo pažymėjimas, pensininkės pažymėjimas, leidimas gyventi Šveicarijoje, V. F. yra išduoti O. W. vardu. Turint skirtingus dokumentus su „W.“ ir „V.“ pavardėmis, pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja kreipėsi dėl pavardės pakeitimo, tačiau 2018-12-18 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius priėmė išvadą Nr. 39, kuria nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl pareiškėjos pavardės keitimo ir naujo santuokos liudijimo išdavimo. Pareiškėja teismo prašo pakeisti jos neteisingai įrašytą pavardę į „W.“ bei išduoti naują santuokos liudijimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis). Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.281 straipsnį, civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis. Civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi, pildomi, atkuriami ir anuliuojami laikantis civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-334, XIII skyriaus nuostatomis. Taisyklių 23 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase" atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai" konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Tokiu būdu, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviškais raštmenimis (lietuvių kalbos raidyne nesant raidės „W", ji yra keičiama lietuviška raide „V"), todėl Civilinės metrikacijos skyrius 2018 m. gruodžio 18 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą išvadą Nr. 39 dėl civilinės būklės akto įrašo pareiškėjai (ne)ištaisymo.

Europos S. T. Teismo sprendimuose (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), konstatuota, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10‑14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos S. T. Teismo praktiką, SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008‑10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja sudarė santuoką su V. piliečiu G. E. W. W. bei pasirinko vyro pavardę „W.“. T. P. miesto Civilinės metrikacijos skyrius, registruodamas santuoką, savo sprendimu pavardę sulietuvino ir įrašė „V.“. Įvertinus Europos S. T. Teismo praktiką, pripažintina, jog toks atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę ir išduoti santuokos liudijimą su pareiškėjos vyro pasirinkta pavarde „W.“ sukelia pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, patvirtinant šeimos giminystės ryšius. Akivaizdu, jog draudimas įrašyti pavardę su W yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos pareiškėja patiria dėl sulietuvintos jos pavardės gyvendama ne Lietuvoje. Be to, toks draudimas sudaro prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą bei asmens teisę į vardą (Lietuvos Respublikos CK 2.20 straipsnis). Nenustatyta, jog W raidžių rašymas varduose ir pavardėse galėtų taip pakenkti valstybinės kalbos vartojimo taisyklėms, kad tuo būtų pažeistas viešasis interesas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei šalių argumentus, darytina išvada, kad nenukrypus nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo ir atsisakius tenkinti pareiškėjos prašymą, tai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams bei sudarytų sąlygas kilti reikšmingoms neigiamoms pasekmėms pareiškėjai dėl įrašytų skirtingų pareiškėjos šeimos narių pavardžių. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir yra tenkintinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu prašė priteisti iš suinteresuoto asmens 350 Eur sumą už pareiškėjai suteiktą teisinę pagalbą: atstovavimą teisme, pareiškimo surašymą, susirašinėjimą, konsultavimą, procesinių dokumentų rinkimą, bei byloje sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, į tai, jog teismas nenustatė suinteresuoto asmens kaltės, nes institucija vadovavosi galiojančiais teisės norminių aktų reikalavimais ir teisingai padarė ginčo civilinės būklės akto įrašą. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos atstovo pareikšto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš teismui pateikto mokėjimo nurodymo matyti ir tai, jog 250 Eur išlaidas patyrė G. W., tačiau byloje pateikta 2018 m. spalio 16 d. atstovavimo sutartis rodo, jog teisines paslaugas advokatas A. A. teikė O. V., o ne jos sutuoktiniui, skundą dėl civilinės būklės įrašo ištaisymo taip pat pateikė O. V.. Nėra duomenų, jog šioje civilinėje byloje advokatas turėjo teisę teikti teisines paslaugas G. W. naudai. Iš 2018 m. spalio 16 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 1020857 matyti, jog O. V. advokatui už dokumento surašymą, patarimą, kitas paslaugas sumokėjo 100 Eur sumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. V. pirmiausia kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo, t.y. pasinaudojo neteismine tvarka pažeistai teisei apginti. Teismo vertinimu, pareiškėjai nebuvo būtina naudotis teisine pagalba pateikiant prašymą Civilinės metrikacijos skyriui, o vėliau pateikiant skundą teismui, nes tiek neteisminė, tiek teisminė procedūra nereikalavo specialių, teisinių žinių. Pažymėtina, jog tiek 2018 m. lapkričio 15 d. pareiškėjos prašyme, tiek 2019 m. vasario 7 d. skunde dėl 2018 m. gruodžio 18 d. išvados nevartojamos teisinės sąvokos, nedėstomi teisiniai argumentai, nenurodyti norminiai aktai, kuriais remiantis padarytos taisytinos klaidos, neanalizuojama teisinė praktika. Visa tai rodo, jog pati pareiškėja turėjo realias galimybes surašyti procesinius dokumentus, kas yra pažymėta ir aukščiau nurodytuose dokumentuose, kur matyti pačios pareiškėjos parašai ir nėra duomenų, jog šiuos dokumentus surašė advokatas. Taip pat nėra teisinio pagrindo atlyginti advokato atstovavimo pareiškėjai kovo 18 d. 09.00 val. vykusiame teismo posėdyje išlaidų, kadangi teismo posėdis truko mažiau nei 30 minučių (ĮSAKYMO ,,DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL CIVILINĖSE BYLOSE PRITEISTINO UŽMOKESČIO UŽ ADVOKATO AR ADVOKATO PADĖJĖJO TEIKIAMĄ PAGALBĄ MAKSIMALAUS DYDŽIO PATVIRTINIMO“ 9 PUNKTAS).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 514-516 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

P. P. miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus

2018 m. gruodžio 18 d. išvadą Nr. 39.

Įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos O. V. pavardę į „W.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą su pavarde „W“.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.