Tauragės apylinkės teismo nutartis

S. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, pagrindinio išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, neįgalaus, neteisto, gyv. (duomenys neskelbtini),

padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2016 m. birželio 20 d., apie 13.35 val., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, prie buto Nr. 1, konflikto metu, tyčia dūrė peiliu broliui P. K. ne mažiau kaip 2 kartus į kairį šoną ir kairį petį ir taip nukentėjusiajam P. K. padarė pjautinę žaizdą kairėje krūtinės pusėje priekinėje pažastinėje srityje su poodine emfizema ir kairio žasto šoniniame paviršiuje ir nesunkiai sutrikdė sveikatą.

S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio jis gerai nepamena, kadangi jam tuo metu užėjo priepuolis. Priepuolio metu kas vyksta nieko neprisimena. Prisimena, kad jį suerzino brolis, kadangi parėjo girtas. Kaip pasiėmė peilį ir kaip dūrė nepamena. Sveikatos problemos prasidėjo jaunystėje nuo patirtų galvos traumų. Su broliu susipyksta tada, kai brolis išgeria. Paskirtus vaistus vartoja tvarkingai tai, kaip yra paskyręs šeimos gydytojas.

Nukentėjusysis P. K. parodė, kad kartu su broliu S. K. ir mama O. K. gyvena pastarosios bute (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 20 d., apie 13.30 val., namuose susibarė su broliu S. K. dėl dešros. Jis išėjo iš buto, o brolis S. K. jį išsivijo į laiptinę ir peiliu dūrė jam kelis kartus į petį. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, pretenzijų broliui neturi, su juo susitaikė.

Liudytoja O. K. parodė, kad jos sūnus P. K. namo grįžo neblaivus. Kitas sūnus S. K., tuo metu buvęs virtuvėje, tarp brolių kilo konfliktas. Petrui išėjus iš buto, jį pasivijo S. K. ir peiliu įdūrė P. K.. Ji atėmė iš S. K. peilį.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2016-07-26 išvadoje nurodyta, kad P. K. nustatyti sužalojimai - pjautinės žaizdos kairėje krūtinės pusėje priekinėje pažastinėje srityje su poodine emfizema ir kairio žąsto šoniniame paviršiuje, padaryti pjaunančių savybių turinčiu daiktu, netrukus vienas po kito, mažiausiai 2 traumuojančiais poveikiais ir šie sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l.48-49).

Valstybinės teismo psichiatrijos 2016 m. rugsėjo 13 d. - 2016 m. spalio 7 d. ekspertizės akte Nr. 85TPJK-204/2016 nurodyta, kad dėl konstatuoto psichikos sutrikimo S. K. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę, bet dėl blogos impulsų kontrolės veiksmų valdymas buvo apsunkintas, todėl S. K. savo veiksmų visiškai valdyti negalėjo (BK 18 str. ribotas pakaltinamumas). Dėl konstatuoto psichikos sutrikimo S. K. savo konkrečios patirties ribose gali duoti parodymus apie įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime bei teismo posėdyje. Ekspertizės akte nurodyta, kad S. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas – F 02.8 demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur, vyraujant vidutinio sunkumo kognityviniam sutrikimui ir vyraujant elgesio sutrikimui. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir gali tai daryti šiuo metu, dėl blogos impulsų kontrolės jo veiksmų valdymas jam inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo apsunkintas. S. K. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (b.l. 91 - 93).

S. K. padaryta įstatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., įrodyta ištirtais įrodymais - nukentėjusiojo P. K., liudytojos O. K. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis, asmens apžiūros protokolu, kita bylos medžiaga. Veikos kvalifikacija teisinga – savo šeimos nario - brolio nesunkus sužalojimas.

Pagal BK 18 str. 2.d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro neabejotiną išvada, kad S. K. darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, kuri kvalifikuojama kaip tyčinis apysunkis nusikaltimas, buvo ribotai pakaltinamas ir pagal minėtą specialisto išvadą Nr. 85TPJK-204/2016 jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Taikyti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomąsias priemones: įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. K., nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutartis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.