Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020-06-18 · Civilinė byla Nr. e2-4261-633/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
e2-4261-633/2020
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00626-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
G. A.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-4261-633/2020 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00626-2020-1 Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.8; 3.2.6.4; 3.4.1.11.3 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas A. V.

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui G. A. dėl padarytos žalos aplinkai, atlyginimo priteisimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) teismą prašo priteisti iš atsakovo G. A. 180,00 Eur padarytai žalai aplinkai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines kompensacines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas sumas pervedant į ieškovo nurodytą sąskaitą banke.

2. Kadangi ieškinio dalykas yra piniginis reikalavimas ir jis pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, esant ieškovo prašymui, ieškinys išnagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

3. Pagal ieškovo pateiktus dokumentus nustato tokias faktines ginčo aplinkybes : G. A. 2019 m. balandžio 20 d. prieš 13.40 val. laiku Vilkaviškio r., Šeimenos sen., Gudelių kaimo teritorijoje nudegino 1000 kv. m. (10 arų) nenupjautos sausos žolės plotą. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (toliau – Oro apsaugos įstatymo) 20 straipsnio 3 dalies draudimą deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, ir padarė 180,00 Eur žalą aplinkos orui. 2019 m. gegužės 14 d. Aplinkos apsaugos departamento įgalioto pareigūno nutarimu administracinio nusižengimo byloje G. A. buvo pripažintas kaltu dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 50 eurų bauda.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, tačiau civilinė atsakomybė gali būti taip pat taikoma už būsimą žalą, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi.

5. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios giežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Asmens veiksmų neteisėtumas pasireiškia kaip įstatymuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti, o ieškovas turi įrodyti tik vieną iš elementų : 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba, 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ir žmonėms, pablogėjimą. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos parkuose.

6. Bylos duomenimis patvirtinta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė draudimą deginti nenupjautus augalus ar jų dalis. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta kaltais atsakovo veiksmais. Ieškovas, vadovaudamasis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D-269, 29 punktu, apskaičiavo 180,00 Eur dydžio aplinkai padarytą žalą ir 2020 m. kovo 4 d. su pasiūlymu atlyginti aplinkai padarytą žalą kreipėsi į atsakovą, tačiau žala nei per pasiūlyme nustatytą 40 dienų terminą, nei iki pastarojo ieškinio teismui pateikimo dienos atlyginta nebuvo, todėl ieškinys tenkintinas.

7. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

8. Kadangi ieškovas yra įstatymu atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), teismui visiškai jį tenkinant, iš atsakovo priteistina 16,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (15,00 Eur nesumokėto žyminio mokesčio ir 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) atlyginimo valstybei (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai ir 7 dalis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 262 straipsnio 1 dalimi ir 428 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo – G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1) 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) padarytai žalai aplinkai atlyginti, 2) 5 (penkių) procentų dydžio metines kompensacines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui – Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, buveinės adresas Smolensko g. 15, Vilnius, pinigus pervedant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke Luminor Bank AB.

Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 16,79 Eur (šešiolika eurus 79 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis).

Pareikalauti iš atsakovo per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo jam įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Nurodyti atsakovui, kad jeigu per 20 dienų nuo sprendimo jam įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Informuoti atsakovą, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.

Teisėjas A. V.