Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarimo J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnė 2008 m. lapkričio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. P. dėl to, kad ji, būdama uždarajai akcinei bendrovei „MAXIMA LT“ priklausančios parduotuvės „Maxima X830“, esančios Eišiškių plentas 8, Vilniuje, direktore (darbdavio įgaliotu asmeniu), laiku neįvykdė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008 m. spalio 23 d. reikalavimo Nr. R1 0465-0467 pašalinti pažeidimus: 1) esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojai dirba daugiau kaip 48 valandas per savaitę (nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2008 m. spalio 26 d. laikotarpiu darbo grafike nurodyta dirbti 58 valandas). Tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 144 straipsnio 3 dalis ir 149 straipsnio 2 dalis; 2) prie šaldytuvo elektros laidai neapsaugoti nuo galimo izoliacijos pažeidimo. 2008 m. lapkričio 4 d. pranešime apie reikalavimo įvykdymą J. P. paaiškino, kad: 1) DK nenustato savaitės pradžios ir pabaigos momento, todėl bendrovėje lokaliniais aktais yra įtvirtinta ir laikoma, jog savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki sekmadienio 24 val. 00 min. Taigi parduotuvės darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo laikas organizuojamas ir darbo grafikai sudaromi nepažeidžiant DK 149 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. neviršijant 48 darbo valandų per kiekvieną aukščiau nurodytą savaitės laikotarpį (reikalavimo 1 punktas); 2) prie šaldytuvo elektros laidai yra tinkamai izoliuoti ir paslėpti, rizikos dėl asmenų kontakto su elektros instaliacija nėra (reikalavimo 2 punktas). Protokole taip pat nurodyta, kad 2008 m. lapkričio 13 d., 13.00 val. parduotuvės direktorė, atvykusi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių, pateikė parduotuvės darbuotojų 2008 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame nurodoma, kad darbuotojai R. Ž., V. K., V. M., J. B., V. L., O. N., J. G., T. B. ir J. V. septynių dienų laikotarpyje dirbo 54 darbo valandas. Taip, nevykdydama teisėtų Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimų, J. P. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus bei 11 straipsnio 4 ir 6 dalis. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41² straipsnio 1 dalį (b. l. 2-3).

II.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. vasario 24 d. nutarimu pripažino J. P. kalta padarius ATPK 41² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jai 700 (septynių šimtų) litų baudą (b. l. 59-61).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. P. kaltė įrodyta liudytojos R. P.-B. parodymais teisme ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta rašytine medžiaga: 2008 m. lapkričio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 0465-0183 (b. l. 2-3), 2008 m. spalio 23 d. reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. R1 0465-0467 (b. l. 8), darbo grafikais (b. l. 9-12), kita rašytine bylos medžiaga. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės nepripažino, tvirtino jokio pažeidimo nepadariusi. Fakto, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus reikalavimas nustatyti darbuotojų, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, 48 valandų darbo savaitę, nebuvo įvykdytas, J. P. teisme neneigė. Ji nurodė, kad 2008 m. spalio mėnesio darbo grafikas sudarytas nepažeidžiant DK 149 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. neviršijant 48 darbo valandų per savaitę, ir ginčijo savaitės skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentą, esant suminei darbo laiko apskaitai. J. P. parodymus teismas vertino kaip pasirinktą gynybos poziciją ir juos atmetė. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad J. P. padarė ATPK 41² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skyrė jai sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos vidurkį.

III.

Apeliaciniu skundu J. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti (b. l. 66-68).

J. P. nesutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarimu, mano, kad jis yra naikintinas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008 m. spalio 23 d. reikalavimo Nr. R1 0465-0467 1 punktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi surašytas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Pažymi, kad Valstybinė darbo inspekcija nepagrįstai taikė DK 144 straipsnio 3 dalį, kadangi ji suminės darbo laiko apskaitos nereglamentuoja. Suminė darbo laiko apskaita yra specialusis darbo laiko režimas, kurį reglamentuoja ir jo ypatumus nustato DK 149 straipsnis. Todėl, sprendžiant, kokia yra leistina darbo laiko trukmė esant suminei darbo laiko apskaitai, būtina vadovautis specialiąja darbo teisės norma, įtvirtinta DK 149 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad, esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę. Tačiau nei minėtoje normoje, nei kituose DK straipsniuose nėra imperatyviai ir aiškiai nustatyta, koks laikotarpis laikytinas savaite bei koks momentas laikytinas savaitės pradžia ir pabaiga. Todėl, apeliantės manymu, darytina išvada, kad DK suteikia teisę šiuos klausimus darbo santykių šalims spręsti savo nuožiūra. J. P. atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas klausimas uždarojoje akcinėje bendrovėje „MAXIMA LT“ reglamentuotas Vidaus darbo tvarkos taisyklių 56.2 punkte, kuris įtvirtina, kad savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki sekmadienio 24 val. 00 min. Taip pat prieš kiekvieną suminį apskaitos laikotarpį (kuris bendrovėje yra keturi mėnesiai), parduotuvėms yra pateikiamas uždarosios akcinės bendrovės „MAXIMA LT“ Personalo departamento nurodymas dėl darbo grafikų sudarymo, prie kurio pridedami rekomenduojami suminės darbo laiko apskaitos darbo grafikai. Byloje yra pateiktas 2008 m. rugpjūčio 7 d. nurodymas Nr. 03-27, kuris buvo taikomas sudarant darbo grafikus už 2008 m. rugsėjo-gruodžio mėnesius, ir šio nurodymo 2.2 punkte taip pat yra įsakmiai nustatyta, kad savaitė – laikas nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki sekmadienio 24 val. 00 min. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pabrėžia, kad būtent minėtais lokaliniais aktais ir buvo vadovautasi sudarant 2008 m. spalio mėnesio parduotuvės darbuotojų darbo grafikus, savaitės darbo laiką skaičiuojant pagal minėtuose aktuose įtvirtintą taisyklę, taigi, 48 valandų maksimalus darbo laikas per savaitę nebuvo viršijamas nei vieną 2008 m. spalio mėnesio savaitę. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, priimdamas 2009 m. vasario 24 d. nutarimą, nepasisakė, koks laikotarpis DK 149 straipsnio 1 dalies prasme turi būti laikomas savaite. Šių aplinkybių tinkamas ir išsamus įvertinimas nagrinėjamoje byloje yra itin reikšmingas. Taip pat nebuvo laikomasi ATPK 286 straipsnio nuostatų ir nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotos praktikos (2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/2006).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, mano, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarimas yra objektyvus bei atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl prašo J. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41² straipsnį taikoma už Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Teisėtais reikalavimais šio straipsnio prasme laikytini tik tokie reikalavimai, kurie duodami reikalaujant vykdyti teisės norminiuose aktuose aiškiai suformuluotas pareigas. Sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ATPK 41²straipsnį taikymo klausimą, jokios reikšmės neturi tai, ar buvo bandoma apskųsti darbo inspekcijos pareigūno duotą reikalavimą, ar tai nebuvo daroma.

Bylos duomenys rodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnai inspektavo uždarajai akcinei bendrovei „MAXIMA LT“ priklausančią parduotuvę „Maxima X830“, esančią Eišiškių plentas 8, Vilniuje (toliau – ir darbdavys). Darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų laikymosi kontrolės metu nustatyta, kad darbdavys, sudarydamas 2008 m. spalio 22 d. – 2008 m. spalio 26 d. laikotarpio darbo grafiką pažeidė DK 149 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias suminę darbo laiko apskaitą, t. y. viršijo leistiną keturiasdešimt aštuonių valandų per savaitę darbo trukmę. Dėl to uždarajai akcinei bendrovei „MAXIMA LT“ priklausančios parduotuvės „Maxima X830“, esančios Eišiškių plentas 8, Vilniuje, direktorei J. P. 2008 m. spalio 24 d. pasirašytinai įteiktas 2008 m. spalio 23 d. reikalavimas Nr. R1 0465-0467, įpareigojantis iki 2008 m. spalio 27 d. pašalinti pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, manydama, kad už minėto įpareigojimo nevykdymą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarimu jai administracinė nuobauda skirta nepagrįstai ir neteisėtai, padavė apeliacinį skundą. J. P. paaiškino, kad protokolą surašiusi ir administracinę nuobaudą paskyrusi institucijos klaidingai interpretavo DK 149 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką „savaitė“.

DK 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos, numatančios, kad esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę, aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminis ir turi lemiamą teisinę reikšmę galutiniam rezultatui šioje byloje. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 22 straipsnio 1 dalį, ginčai kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių teismingi bendrosios kompetencijos teismams. Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Iš to akivaizdu, kad darbo įstatymų aiškinimo funkcija nėra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijos dalis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N6-1313/2006 (Administracinių teismų praktika Nr. 10, 2007 m., p. 67-75) yra nurodęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege (iš lot. – nėra nusikaltimo, nėra bausmės be įstatymo), Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad analizuojamu atveju nėra aiškaus reguliavimo, nustatančio DK vartojamo termino, apibrėžiamo savaite, skaičiavimą, visos abejonės, kilusios sprendžiant teisinės atsakomybės taikymo klausimą, privalo būti traktuojamos J. P. naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį, teisena nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. P. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.