- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-771-03/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Julija Gražina Vaitulionienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- N. G., I. A., Palangos miesto savivaldybei
- Ieškovas
- V. P.
- Advokatai
- Algirdas Žukas
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas R.Dilys Procesinio sprendimo kategorija 30.12.2; 121.18 (S)
2007 m. lapkričio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Julijos Gražinos Vaitulionienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, Daliai Rimgailienei, dalyvaujant atsakovui N. G., jo atstovams P. Ž., advokatui Algirdui Žukui, atsakovei I. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybei, N. G. dėl statybos leidimo panaikinimo bei atsakovų N. G., I. A. priešieškinį ieškovui V. P., atsakovei Palangos miesto savivaldybei dėl statybos leidimo palikimo galiojančiu bei atsakovų N. G. ir I. A. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007-06-20 sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. P. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės 2005-08-24 išduotą leidimą dėl ūkinio pastato ir oranžerijos rekonstrukcijos, keičiant oranžerijos paskirtį į gyvenamąją, įpareigoti atsakovą N. G. nugriauti nelegaliai pastatytus statinius, kadangi negautas gretimo sklypo savininko sutikimas, o kiti sutikimai gauti ne įstatymų nustatyta tvarka ir forma, be to, pažeista statybos leidimo išdavimo procedūra. Nurodė, kad prašomas panaikinti statybos leidimas pastato rekonstrukcijai buvo išduotas be jo sutikimo, rekonstruojamas pastatas yra ant jo sklypo ribos, todėl neaišku, kaip atsakovai galės jį prižiūrėti nepatekę į jo žemės sklypą, o toks patekimas į jo žemės sklypą be jo sutikimo jau pažeidžia jo, kaip savininko interesus. Taip pat nurodė, kad prieš pradėdamas rekonstrukcijos darbus atsakovas jam buvo pateikęs projektą susipažinti, tačiau jis atsisakė duoti sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus, kadangi nesutiko su projekte nurodytu rekonstruojamo pastato atstumu iki jo sklypo ribos. Nurodė, kad atsakovas nesilaiko įstatymų reikalavimo, kad statomas statinys turi būti ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu iki kaimyninio žemės sklypo, todėl yra pažeidžiami priešgaisrinės saugos bei higienos reikalavimai, sumažėja natūralus apšvietimas, bus pažeisti ir jo interesai, nes tinkamai pastato priežiūrai reikalingas atitinkamas atstumas. Ieškovai N. G. bei I. A. taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami 2005-08-24 Palangos miesto savivaldybės išduotą leidimą Nr. 134 ūkinio pastato ir oranžerijos rekonstrukcijai, keičiant oranžerijos paskirtį į gyvenamąją, palikti galiojančiu be atsakovo V. P. sutikimo, kadangi atliekami rekonstrukcijos darbai nepažeidžia jo interesų. Nurodė, kad atlikti rekonstrukcijos darbus jiems nebuvo reikalingas atsakovo V. P. sutikimas, nes tai yra senas pastatas. Teigė, kad rekonstruotas pastatas nepadarys atsakovui V. P. neigiamo poveikio, nes jo namas yra 10 metrų atstumu nuo sklypo ribos. Taip pat nurodė, kad ūkinis pastatas ir oranžerija yra vienas pastatas, jį norima prijungti prie namo, o grybinę, t.y. požeminį statinį, nuo kurio nukasus žemę buvo rasti pastato pamatai, ir oranžeriją sujungti ir palikti kaip ūkinį pastatą. 2006-10-18 nutartimi teismas šias bylas sujungė ir nutarė sujungtoje civilinėje byloje Nr. 2-456-676/2006 nagrinėti ieškovo V. P. ieškinį atsakovams N. G. ir Palangos miesto savivaldybei dėl statybos leidimo panaikinimo bei atsakovų N. G. ir I. A. prieškieškinį ieškovui V. P., trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė, dėl statybos leidimo palikimo galiojančiu be ieškovo sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2007-06-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Nurodė, kad N. G. ir I. A. veikė savarankiškai ir visiškai neatsižvelgdami į ieškovo V. P. interesus. Teismas tokį atsakovų pažeidimą traktavo kaip imperatyviosios teisės normos pažeidimą, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas naikinti N. G. išduotą Palangos miesto savivaldybės leidimą. Kadangi ieškovas byloje nepateikė įrodymų dėl padaryto pažeidimo įtakos jam priklausantiems statiniams ar žemės sklypui, teismas padarė išvadą, kad atsakovo N. G. padarytas statybos techninių normų reikalavimų pažeidimas nėra toks, kurį būtų galima pripažinti šiurkščiu, todėl netenkino ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą R. G. nugriauti rekonstruojamus statinius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai N. G. ir I. A. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2007-06-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų ieškinį dėl 2005-08-24 Palangos miesto savivaldybės išduoto statybos leidimo Nr. 134 ūkinio pastato ir oranžerijos rekonstrukcijai, keičiant oranžerijos paskirtį į gyvenamąją, palikimo galiojančiu be ieškovo V. P. sutikimo, o ieškovo V. P. ieškinį atmesti. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė CPK 21 straipsnyje įtvirtintą nešališkumo principą. Teigia, jog tai įrodo 2006-10-18 Palangos miesto apylinkės teismo nutartis, kuria nustatyta, kad jie nagrinėjamoje byloje laikomi atsakovais, nors jų ieškinys buvo pateiktas maždaug mėnesiu anksčiau, negu V. P. ieškinys, o tai prieštarauja CPK 143 straipsnio prasmei. Taip pat nurodo, kad buvo pažeistos CPK 7 straipsnio nuostatos, nes bylos nagrinėjimas užtruko, dėl ko jie patyrė nuostolius. Nurodo, kad sprendimo motyvuojamoji dalis grindžiama Statybos techninio reglamento nuostata, numatančia, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo gyvenamojo namo ir jo priklausinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, nors šioje normoje kalbama apie atskirai statomą gyvenamąjį namą, o ne apie rekonstrukciją kitų, seniai toje vietoje buvusių statinių. Teigia, kad V. P. sklypu nesinaudojo, todėl ir neprašė jo sutikimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino ir neįvertino, ar prašyme panaikinti išduotą statybos leidimą nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimą ir tolimesnį statybos vykdymą. Nurodo, kad teismo sprendimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nes panaikinus statybos leidimą rekonstruojami pastatai liks neužbaigti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas V. P. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. P. yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir jo naudojamas žemės sklypas ribojasi su atsakovo N. G. naudojamu žemės sklypu. Iš N. G. 2005-01-13 prašymo matyti, kad norima rekonstruoti ūkinį pastatą ir oranžeriją, įrengiant gyvenamąsias patalpas ir prijungiant jas prie gyvenamojo namo dalies. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2005-04-24 rašto atsakovui N. G. matyti, kad jo prašoma pateikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ant kurio sklypo ribos rekonstruojamas atsakovui priklausantis ūkinis pastatas, savininkų sutikimus rekonstruoti minėtą pastatą. 2005-06-09 patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas išduotas N. G. ir I. A. ūkinio pastato ir oranžerijos rekonstrukcijai, keičiant oranžerijos patalpų paskirtį į gyvenamąsias. Iš 2005-06-15 prašymo išduoti statybos leidimą matyti, kad statybos objektas yra ūkinio pastato ir oranžerijos rekonstrukcija, keičiant oranžerijos patalpų paskirtį į gyvenamąsias. Iš Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo Nr. 31 matyti, kad komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl statybos leidimo išdavimo ūkinio pastato ir oranžerijos rekonstrukcijai, keičiant oranžerijos patalpų paskirtį į gyvenamąją. Iš 2005-08-24 statybos leidimo Nr. 1354 matyti, kad atsakovui N. G. leista rekonstruoti ūkinį pastatą ir oranžeriją, keičiant oranžerijos paskirtį į gyvenamąją. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus pateiktų projektinių techninių duomenų matyti, kad ieškovo V. P. sutikimas atlikti rekonstrukcijos darbus administravimo subjektui nei iki 2005-06-09 projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo, nei po jo patvirtinimo nebuvo pateiktas. To neneigė ir atsakovai N. G. bei I. A.. Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005-10-05 rašto matyti, kad Palangos miesto savivaldybės administracijai siūloma panaikinti išduotą statybos leidimą, nes projektas nesuderintas su gretimo statybai sklypo kaimynais.
Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiek fizinių, tiek juridinių asmenų teisė būti statytoju. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį tokia teisė gali būti įgyvendinama, kai yra šios sąlygos: statytojas valdo žemės sklypą nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais, turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Statybos įstatymas nustato ir rekonstruojamų statinių esminius reikalavimus bei tvarką (Statybos įstatymo 1 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad statybos sąvoka apima ir statinio rekonstrukciją (Statybos įstatymo 2 str. 13 d.). Projektavimo sąlygų sąvadas yra vienas iš privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, kuriame patvirtintos projektavimo sąlygos konkrečiam statiniui (Statybos įstatymo 2 str. 30d., 33 d.). Pagal patvirtinto sąvado sąlygas asmuo turi parengti projektą. Gauto sąvado bei parengto projekto pagrindu išduodamas leidimas statybai (Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p., 23 str. 1 d., Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“). Todėl atsižvelgdama į minėtas Statybos įstatymo bei Statybos techninio reglamento nuostatas, byloje esančius rašytinius įrodymus bei faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad norėdamas gauti projektavimo sąlygų sąvadą atsakovas privalėjo pateikti be kitų dokumentų ir kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimus, kadangi atstumas nuo atsakovo pageidaujamų rekonstruoti pastatų iki ieškovo žemės sklypo ribos yra mažesnis kaip 3 metrai, kaip tai buvo įtvirtinta leidimo išdavimo metu galiojusioje Statybos techninio reglamento „Gyvenamieji pastatai“ 1 priedo 4 p. 2 d. Nors apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Statybos techninio reglamento 1.4 p., kur numatyta, kada reglamento reikalavimai taikomi iš dalies, tačiau nenurodo, kuriems reikalavimams ir kaip ši nuostata taikoma.
Atmestinas apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nagrinėjamu klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Nors apeliaciniame skunde apeliantai nurodė ne vieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, tačiau iš šių nutarčių matyti, kad bylose, kuriose priimtos šios nutartys, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Pažymėtina, kad teismas turi žinoti atitinkamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą nagrinėjamu klausimu, tačiau šiuo išaiškinimu gali vadovautis tik jei faktinė bylos situacija yra analogiška faktinėms aplinkybėms anksčiau Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtoje byloje.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 21 straipsnyje įtvirtintą nešališkumo principą, nes 2006-10-18 teismo nutartimi jie byloje laikomi atsakovais, nors jų ieškinys buvo pateiktas beveik mėnesiu anksčiau nei V. P., ir kad sujungus bylas buvo pažeistas CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, nes bylos nagrinėjimas užtruko nepateisinamai ilgai. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad 2006-08-23 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinės bylos pagal ieškovų N. G. ir I. A. ieškinį atsakovams V. P. ir Palangos miesto savivaldybei dėl statybos leidimo palikimo galiojančiu be atsakovo sutikimo nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus išnagrinėta byla pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui N. G. ir Palangos miesto savivaldybei dėl statybos leidimo panaikinimo. Todėl bylų sujungimas kaip tik ir atitiko proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, nes priešingu atveju nesujungus bylų, N. G. ir I. A. ieškinio nagrinėjimas būtų užsitęsęs žymiai ilgiau. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų ieškinį nagrinėjamoje byloje laikė priešieškiniu, tačiau šiuo atveju nebuvo pažeistos apeliantų teisės į teisminę gynybą, todėl teisėjų kolegija laiko, kad šis pažeidimas bylai yra formalus, nesudarantis pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo. Taipogi pažymėtina, kad nors teismo priimtas sprendimas yra objektyviai naudingas vienai iš šalių, o teismo darytos išvados vertinamos kaip nepagrįstos, tai nereiškia teisėjo šališkumo, nes byloje nėra duomenų dėl teisėjo suinteresuotumo bylos baigtimi ar dar kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl jo nešališkumo.
Taip pat nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas neišaiškino ir neįvertino, ar prašyme panaikinti išduotą statybos leidimą nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimą ir tolimesnį statybos vykdymą, todėl sprendimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nes panaikinus statybos leidimą rekonstruojami pastatai lieka neužbaigti. Teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikindamas statybos leidimą neužkerta apeliantams kelio kreiptis į viešojo administravimo institucijas dėl kito statybos leidimo išdavimo gavus ieškovo V. P. sutikimą, o jo negavus kreiptis teisminės gynybos įstatyme nustatyta tvarka.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.