- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-09
- Bylos Nr.
- PK-197-898/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-3-00004-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė, susipažinusi su T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka J. M. atžvilgiu,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjos T. B. pareiškimas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašoma J. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodo, kad J. M. 2014 m. gegužės 2 d. parašė pareiškimą Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS pietinėje policijos nuovadoje adresu: (duomenys neskelbtini), kad neva T. B. laikotarpiu nuo 2014m. gegužės 12d. iki 2014m. spalio 14d., tikslios datos rašytame skunde nenurodė, sugadino jos šiltnamio stogą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t.y. viešai įžeidė ją ir raštu užgauliai pažemino, nors ji jau priklausančio šiltnamio nesugadino, todėl J. M. veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1d. sudėtis. Be to, skunde nurodė, jog jos turimomis žiniomis šiltnamis pastatytas prieš tris ar keturis metus, pastoviai naudojamas ir jokių sugadinimų nėra, o smulkios juodos dėmelės galėjo atsirasti ant šiltnamio stogo dėl gamtinių sąlygų poveikio – lietaus, sniego, žiedadulkių.
Privataus kaltinimo bylos procesą atsisakytina pradėti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Motyvuojamoji dalis
BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Pareiškėjos T. B. suformuluotas kaltinimas J. M. dėl to, kad ji pasijuto įžeista dėl J. M. parašyto pareiškimo policijai. Kaip nurodo pati T. B., pareiškimas buvo parašytas melagingai iškviečiant policiją ir ji pasijuto įžeista, kad ją melagingai apkaltino šiltanamio sugadinimu. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog tam, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. būtini visi šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai – pažeista asmens garbė ir orumas, nesant nors vieno iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima. Vienas iš būtinų įžeidimo požymių yra užgaulumas, kuris reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams.
Nepriklausomai nuo to, ar J. M. kreipimasis su pareiškimu į policiją dėl T. B. veiksmų, buvo pagrįstas ar ne, J. M. kreipdamąsi į policiją buvo įsitikinusi savo teisumu, savaip interpretuodama ir suprasdama jos turto – šiuo atveju šiltnamio apgadinimo faktą ir ji pagal savo supratimą taip veikė gindamasi nuo galimų J. M. neteisėtų veiksmų. Nei skunde nurodyti pareiškėjos T. B. teiginiai, nei skundo priedai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad J. M. turėjo tikslą pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ji siekė tyčia pažeminti, paniekinti įžeisti T. B. garbę ar orumą. Lietuvos Respublikos įstatymai numato teisę kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į atitinkamas institucijas dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, ir ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama teisė negali būti ribojama. J. M. neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. numatytos teisės reikšti savo nuomonę (įsitikinimus) ribų. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, teisėjams ir kt. asmenims) dėl jų teisės aktais reglamentuotų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-56/2004). Teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo numato ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija (21, 30 straipsniai), bet ir baudžiamojo proceso kodeksas, kiti įstatymai, todėl J. M. kreipimasis į policijos įstaigą, dėl jos pažeistų teisių gynimo bei pareiškime nurodytų aplinkybių, nelaikytinas įžeidimu BK 155 straipsnio 1 dalies prasme.
Esant šioms aplinkybės, darytina išvada, jog yra aiški BPK 3 straipsnio 1 dalyje 1 punkte numatyta aplinkybė, kad J. M. veiksmais nepadaryta veika, numatyta BK 155 str. 1 d. ir atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 408 straipsniu, 412 ¹ straipsniu, 440 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal privačios kaltintojos T. B. skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka J. M. atžvilgiu.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.