Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Roberto Kasnausko pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-03-05, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), A. K. name, S. K. tyčia po žodinio konflikto su mama A. K. pradėjo pastarąją stumdyti, tąsyti už rūbų grasindamas ją nužudyti, po to du kartus kumščiu sudavė jai į dešinę krūtinės pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. K. dešinės krūtinės sumušimą ir sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. K. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su mama A. K. metu supykęs du kartus delnu trenkė į spintą, tačiau dėl girtumo neprisimena smurtavimo prieš mamą A. K. aplinkybių, kurių neneigia, nes yra įsitikinęs, jog nukentėjusioji nemeluoja (b.l. 63, 64, 68, 69).

Be kaltinamojo S. K. visiško prisipažinimo jo kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2015-03-05, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), namo parėjęs neblaivus sūnus S. K., gyvenantis kartu su ja, namuose sukėlė triukšmą, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, po to pradėjo ją stumdyti, tąsyti už rūbų, grasindamas nužudyti ir du kartus sudavė jai į dešinę krūtinės pusę. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.l. 17-19).

Iš teismo medicinos specialisto 2015-03-18 išvados Nr. G515/15(03) matyti, kad A. K. nustatytas krūtinės sumušimas, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatytą krūtinės sumušimą A. K. galėjo patirti 2015-03-05 bukos traumos pasekoje, paveikus krūtinės ląstą kietu buku daiktu (b.l. 32).

Liudytojas V. T. parodė, kad jo žmonos G. T. brolis S. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kartu su mama A. K., kasdien vartoja alkoholį, namuose kelia konfliktus, nes išgėręs būna agresyvus. 2015-03-05, apie 17 val. 30 min. paskambinusi uošvė A. K. pranešė, jog S. K. namie triukšmauja. Su žmona nuvykęs pas uošvę A. K., šią rado išsigandusią, drebančią nuo streso. A. K. sakė, kad jos sūnus S. K. trenkė į spintą, po to du kartus - jai į šonkaulių sritį (b.l. 25, 26).

Liudytoja G. T. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas V. T. (b.l. 22, 23).

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFL-0123 parodymų matyti, kad 2015-03-05, 18 val. 39 min. A. K. buvo blaivi, o S. K. 2015-03-05, 18 val. 33 min. nustatyta 2,66 promilių girtumas (b.l. 15).

Iš 2015-03-05 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini), name, priklausančiam A. K. (b.l. 9-13).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-03-05 į policiją kreipėsi A. K. nurodydama, jog tą pačią dieną, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), namuose prieš ją smurtauja sūnus S. K., kuris ją stumdė, tąsė už rūbų, du kartus kumščiu sudavė jai į dešinįjį šoną (b.l. 1-4).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis S. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

S. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, tyčiniais smurtiniais veiksmais nežymiai sužalojo šeimos narį – mamą A. K..

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

S. K. būdamas neteistas (b.l. 54-58), administracine tvarka nebaustas (b.l. 50), registruotas darbo biržoje (b.l. 51), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, prokuroro prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad S. K. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam viešųjų darbų bausmę.

S. K. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

S. K. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (b.l. 75, 82) (BK 66 str.).

S. K. kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Procesas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 40,02 Eur civilinio ieškinio, pareikšto S. K., (b.l. 36-39) nutrauktinas, nes žala atlyginta (b.l. 42) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 107 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti viešuosius darbus devyniems mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 25 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu S. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., 65 str. 1 d., S. K. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-03-05 iki 2014-03-06, tai yra dvi dienas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, kas sudaro dvylika viešųjų darbų valandų.

S. K. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 40,02 Eur civilinio ieškinio, pareikšto S. K., nutraukti.

Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo gavimo, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.