- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- I2-124-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00741-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausias policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramūno Šarkos,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. P. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 20-IL-64-00205-e.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–8) nurodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius 2012 m. rugpjūčio 9 d. jam išdavė leidimą įsigyti ir laikyti ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2014 m. spalio 3 d. minėtos institucijos sprendimu buvo panaikintas, tačiau praėjus trejiems metams jam vėl buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog atsakovas ginčijamu 2020 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 20-IL-64-00205-e panaikino leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 12 d. apsvaigęs nuo alkoholio davė kyšį policijos patruliams.
Pareiškėjo nuomone, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas netinkamai pritaikius teisės normas ir neatsižvelgus į teisės principus. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmenims keliamų reikalavimų, nes įsiteisėjusiu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 12 MGL dydžio bauda. Nors pareiškėjo teistumas panaikintas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi, tačiau už tą patį nusikaltimą leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas du kartus: pirmą kartą nuteisus, antrą kartą po 6 metų. Pareiškėjo teigimu, teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį gyvenimą. Mano, kad, asmeniui tapus nepavojingam visuomenei, teistumo stigma negali būti taikoma. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 33–34) nurodė, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje už tai, kad 2014 m. rugsėjo 12 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, t. y. kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už automobilio vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės, pasiūlė ir davė kyšį policijos patruliams ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką. Pažymėjo, jog pareiškėjo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalis numatė laisvės atėmimą iki penkerių metų, o toks žmogus pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir negali įsigyti bei turėti B, C kategorijų ginklų. Akcentavo, kad teistumo išnykimo faktas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatytas teistumo išnykimo sąlygas, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų taikymo požiūriu nėra teisiškai reikšmingas, kadangi iš įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto matyti, jog asmens nepriekaištinga reputacija šiuo atveju nesiejama su asmens teistumu ar jo išnykimu, bet siejama su asmens nuteisimo faktu už nusikaltimą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Atsakovo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas asmens nepriekaištingą reputaciją sieja su jo nuteisimo faktu, nesieja su teistumo išnykimu ir nesuteikia atsakovui diskrecijos teisės spręsti, kuriuo atveju asmenį laikyti nepriekaištingos reputacijos asmeniu, o kuriuo nelaikyti. Teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas neišnyksta ir visada lieka jo gyvenimo faktu, jo biografijos dalimi, todėl yra teisiškai reikšmingas vertinant nepriekaištingos reputacijos statuso praradimą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. kovo 10 d. sprendimo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 20-IL-64-00205-e (b. l. 13) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2012 m. rugpjūčio 9 d. leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje (siekimas papirkti valstybės tarnautoją vykdant įgaliojimus, pasiūlant ir duodant kyšį), paskiriant jam 12 MGL (451 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti į valstybės pajamas per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2014 m. spalio 9 d.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2014 m. spalio 2 d. gavus pranešimą, jog S. P. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 12 MGL (451 Eur) bauda, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius 2014 m. spalio 2 d. sprendimu dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo panaikino pareiškėjui 2012 m. rugpjūčio 9 d. išduotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo išduotas leidimas laikyti ir nešiotis ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šioje administracinėje byloje ginčijamu sprendimu buvo panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio l dalies 5 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu už tai, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 12 d. apsvaigęs nuo alkoholio pasiūlė ir davė kyšį Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato patruliams, t. y. tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus. Tokiais savo veiksmais S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje – siekimas papirkti valstybės tarnautoją vykdant įgaliojimus, pasiūlant ir duodant kyšį. Už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką numatyta didžiausia bausmė iki penkerių metų laisvės atėmimo (b. l. 13).
Ginčo teisinius santykius reglamentuojančiose Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) normose nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p.), o nesantis nepriekaištingos reputacijos asmuo negali įsigyti ir turėti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų ir jų šaudmenų (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.).
Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas įvykdė nusikalstamą veiką ir dėl to jis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą kriterijų, todėl nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir jam leidimas laikyti (nešiotis) ginklus negali būti išduodamas (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjas ginčą kelia dėl to, kad nepriekaištingos reputacijos statusą praradusiu asmeniu jis negali būti laikomas visą gyvenimą, ypač dėl to, kad jo teistumas panaikintas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi, tačiau už tą patį nusikaltimą leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas du kartus: pirmą kartą nuteisus, antrą kartą po 6 metų.
Bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas vertino, kad įstatymų leidėjas, teisiniu reguliavimu nustatydamas draudimą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, siekė konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau tokį draudimą įtvirtinus neterminuotai nesudaroma galimybė praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo). Visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisoma iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisoma konstitucinio teisinės valstybės principo. Todėl Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai (atitinkamos redakcijos) tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas Nutarime taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol Nutarimas įsigalios, nenustatys kitokio, Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
Konstitucinio Teismo Nutarimas įsigaliojo (buvo oficialiai paskelbtas) 2020 m. gruodžio 31 d., įstatymų leidėjas teisinio reguliavimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, kuris pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nėra pakeitęs.
Kaip pirmiau minėta, atsakovas ginčijamu sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos) ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), o Konstitucinis Teismas pripažino, kad teisės normos, kuriomis vadovaudamasis atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Lietuvos Respublikos Prezidento aktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalį, teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal minėtas teisės aktų nuostatas nagrinėjamo ginčo sprendimui negali būti taikomas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas, o tai lemia išvadą, kad ginčijamas atsakovo sprendimas turi būti panaikintas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo 2020 m. kovo 10 d. sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 20-IL-64-00205-e, remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 91 str. 2 d.), todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. kovo 10 d. sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 20-IL-64-00205-e panaikintinas.
Pareiškėjas prašo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias 1 306,20 Eur išlaidas, kurias sudaro 30,00 Eur žyminis mokestis ir 1 276,20 Eur išlaidos už advokato pagalbą rengiant skundą teismui.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bylos laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. Tik tada atsiranda pagrindas reikalauti išlaidų atlyginimo iš kitos, pralaimėjusios bylą, proceso šalies (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-281/2010, 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-390/2009).
Nagrinėjamu atveju 2020 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 20-IL-64-00205-e panaikinimą lėmė ne atsakovo neteisėti veiksmai, nes pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą atsakovas neturėjo pasirinkimo byloje keliamą ginčą spręsti kitaip, o dėl bylos teisminio nagrinėjimo metu priimto Konstitucinio Teismo Nutarimo ir dėl to pasikeitusio teisinės situacijos vertinimo, t. y. išnykus galimybei taikyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, kurias Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo Nutarimas buvo priimtas ir įsiteisėjo jau vykstant administracinės bylos procesui teisme, todėl atsakovas iš esmės neturėjo jokių galimybių daryti įtaką šio administracinio ginčo eigai ar pakoreguoti ginčo santykius taip, kad būtų išvengta administracinės bylos iškėlimo ir pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų atsakovas negali būti laikomas atsakingu už pareiškėjo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atsiradimą, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti.
Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 20-IL-64-00205-e.
Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.