- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-03
- Bylos Nr.
- e2YT-4928-862/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00792-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. L., atstovaujamo advokato D. B., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ ir R. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina L. B. po savo sutuoktinio P. B. mirties priėmė jo palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Nurodo, kad 2020-11-04 mirė pareiškėjo mama L. B., kuri buvo sudariusi santuoką su P. B. Paaiškina, jog santuokoje įgytas turtas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad P. B. mirė 2016 m., tačiau pareiškėjo motina L. B. su pareiškimu dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė, bet priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti (gyveno bute, mokėjo už paslaugas ir panašiai).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog yra gavusi pranešimą apie galimą palikėjo P. B. palikimo perėjimą valstybei, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas. Paaiškina, kad suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjo P. B. palikimo perėjimo valstybei procedūros. Nurodo, jei pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad L. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo R. L. nurodė, jog sutinka su pareiškėjo pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esantys P. B. ir L. B. santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro 2023-01-25 pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) (apie P. B.), VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-10-18 išrašas, patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo mamos L. B. sutuoktinis P. B. mirė 2016-08-03 santuokoje, kuri sudaryta nuo 1988-02-11 su pareiškėjo motina L. B., mirusia 2020-11-14. Santuokos metu L. B. su sutuoktiniu P. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) 2007-08-28 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2023-01-04 Testamentų registro išrašo matyti, kad 2007-08-31 Vilniaus miesto 8-ojo notarų biure buvo sudarytas oficialusis bendrasis sutuoktinių testamentas, tačiau Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Iš byloje esančio 2007-08-31 Bendrojo sutuoktinių testamento, matyti, kad sutuoktiniai visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko vienas kitam ir paskyrė įpėdinį - pareiškėją paveldėti visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui. Byloje esantys mokėjimo nurodymai už 2019-12 mėnesį, už 2020-01 mėnesį ir už 2020-02 mėnesį patvirtina, kad pareiškėjo mama L. B. mokėjo mokesčius 380-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai už butą esantį, (duomenys neskelbtini), ir tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjo mama L. B. po sutuoktinio P. B. mirties liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi turtu kaip savu - faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų - įpėdinio faktišką pradėjimą paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Aukščiau išdėstyta sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjo mama L. B. iš karto po sutuoktinio P. B. mirties liko gyventi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią tapti mirusio sutuoktinio turto savininke ir po jo mirties likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo mama L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio P. B., gimusio 1955-07-25, mirties (2016-08-03), priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.