Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad Vilkijoje, Kauno rajone, vykdomi Čekiškės gatvės kapitalinio remonto darbai. Atstumu nuo Čekiškės g. 92 iki Čekiškės g. 100 ir atstumu nuo Bažnyčios g. 36 iki Bažnyčios g. 38 kapitalinio gatvės remonto užsakovė yra Kauno rajono savivaldybės administracija, o kapitalinius gatvės remonto darbus atlieka rangovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno statyba“ (toliau – ir Rangovas). Pareiškėja yra pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė, o su UAB „IKI Lietuva“ yra sudariusi pareiškėjai priklausančių patalpų nuomos sutartį. UAB „IKI Lietuva“ atstovai 2024 m. balandžio 26 d. pareiškėjai pranešė, kad dėl vykdomų Čekiškės gatvės remonto darbų šalia pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisti požeminiai inžineriniai tinklai, dėl to apsemtas parduotuvės „IKI“ rūsys su jame esančiais daiktais bei įrenginiais. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, UAB „IKI Lietuva“ iniciatyva buvo skubiai įrengtas vandens išsiurbimo siurblys.

Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų „Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių“ 32 punktu, kuriame numatyta, kad prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus. Nagrinėjamu atveju Administracija per įstatymų nustatytą terminą atsakymo į Prašymą ar pranešimo dėl termino pratęsimo nepateikė, taip pat nenurodė negalėjimo pateikti atsakymo priežasčių. Pareiškėjos teigimu, Atsakymas gautas tik 2024 m. liepos 29 d., ženkliai praleidus įstatymų nustatytą terminą, ir yra neišsamus bei nedetalizuotas. Nurodo, kad Atsakyme nepateikta informacija, dėl kokių priežasčių nebuvo imtasi veiksmų stabdyti vykdomus gatvės kapitalinio remonto darbus iki tol, kol bus nustatytos požeminių inžinerinių tinklų pažeidimo aplinkybės. Pareiškėjos teigimu, dėl šių atsakovės veiksmų buvo sunaikinti esamų požeminių inžinerinių tinklų pažeidimo įrodymai.

Nurodo, kad Atsakyme paaiškinta, jog statybos darbus Rangovas vykdė pagal parengtą ir patvirtintą techninį darbo projektą, kuriame nebuvo nurodytos galimai iš pastato ateinančios požeminės komunikacijos, o apžiūros metu nebuvo įmanoma nustatyti, dėl kokių tiksliai priežasčių užlietos patalpos. Pareiškėjos teigimu, statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 40.2 punkte nurodyta iškviesti žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkus (naudotojus, valdytojus) ar jų atstovus ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki darbų pradžios, pranešant jiems tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą, taip pat, jei žemės darbus reikia vykdyti kelių (gatvių) bei kelio statinių apsaugos zonoje, informuoti teritorines policijos įstaigas. Šiuo atveju Rangovas, vykdydamas Čekiškės g. kapitalinio remonto darbus, nesilaikė Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016, ypač jo 40.2 papunkčio ir 41 punkto reikalavimų dėl žemės darbų atlikimo kelių (gatvių) bei kelio statinių apsaugos zonoje, kadangi nepranešė pareiškėjai apie ketinamus vykdyti darbus ir neiškvietė dalyvauti žemės darbų vykdymo vietoje iki bus nustatyta požeminių inžinerinių statinių vieta, o darbai nebuvo laikinai sustabdyti pažeidus požeminius inžinerinius tinklus. Pareiškėjos nuomone, Administracija neužtikrino, kad Rangovas atliktų darbus pagal minėtus STR keliamus reikalavimus, tinkamai ir laiku nereagavo į Prašyme nurodytas aplinkybes dėl požeminių inžinerinių tinklų pažeidimo bei nesustabdė vykdomų gatvės kapitalinio remonto darbų.

Administracija 2024 m. gegužės 2 d. gavo pareiškėjos Prašymą, kuris buvo užregistruotas ir pradėtas nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į Prašyme nurodytą informaciją ir siekiant atlikti objektyvų aplinkybių įvertinimą, 2024 m. gegužės 15 d. 10.00 val. buvo sušauktas gamybinis susitikimas statybvietėje Čekiškės gatvėje, kuriame dalyvavo Administracijos Kelių ir transporto skyriaus atsakingi darbuotojai, Vilkijos seniūnas, Rangovo atstovas ir pareiškėjos atstovai. Susitikimo metu buvo apžiūrėtos IĮ „Ancė“ patalpos, diskutuota Prašyme minimais klausimais, priimant atitinkamus sprendimus dėl tolesnių veiksmų.

Atsakovė pažymi, kad statybos darbus Rangovas vykdė pagal parengtą ir patvirtintą techninį darbų projektą, kuriame nebuvo pažymėti inžineriniai tinklai, kurie, pareiškėjos teigimu, galimai buvo pažeisti, taip pat nebuvo pateikta jokių tinklų teisinės registracijos ir / ar nuosavybės dokumentų, dėl to nebuvo sprendžiama dėl neva sugadintų tinklų atstatymo. Apžiūros metu nebuvo įmanoma nustatyti, dėl kokių priežasčių užlietos patalpos, todėl įvertinus susidariusią situaciją ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėja neturi teisėtai įrengtų inžinerinių tinklų, susirinkimo metu nutarta, jog Rangovas gali atlikti papildomus darbus nuotekų sistemos įrengimui pastato teritorijoje. Tuo pagrindu Rangovas pateikė darbų sąmatą, pagal kurią galėtų būti atliekami papildomi darbai nuotekų sistemos įrengimui prisijungti į bendrą nuotekų sistemą nuo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių patalpų. Pareiškėja informavo, kad pateikta sąmata neatitinka jos lūkesčių, todėl buvo nutarta sąmatą koreguoti, o pakoreguota sąmata pareiškėjai pateikta 2024 m. liepos 1 d.

Atkreipia dėmesį, kad patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančiose pareiškėjai, nuotekos tvarkomos individualiai, t. y. įrengti individualūs nuotekų tvarkymo įrenginiai. Buitinių nuotekų tinklai suprojektuoti ir užsakovo UAB „Giraitės vandenys“ statomi naujai, o paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų, eksploatuojamų UAB „Giraitės vandenys“, šioje vietoje nėra.

Atsakovė pažymi, kad apie atliekamus veiksmus pareiškėjai buvo žinoma, o bendravimas tarp šalių atstovų po rašto gavimo toliau vyko telefonu. Administracija skundžiamu Atsakymu informavo pareiškėją apie vykusiame gamybiniame susitikime ir toliau telefonu svarstomus bei priimtus bendrus sprendimus. Atsakovės vertinimu, ji savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjai tinkamą atsakymą, o tai, kad jos netenkina Atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės, ir tai, kad Administracija nepateikė dokumentų, kurie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, nėra pagrindas pripažinti, jog Atsakymas nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų.

Taip pat, Administracijos nuomone, kadangi ji neatliko jokių veiksmų, prieštaraujančių teisės aktams, kurie būtų galėję pažeisti pareiškėjos interesus, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas.

Nagrinėjamu atveju Rangovas, vykdydamas darbus nurodytu adresu, laikėsi Kauno rajono savivaldybės administracijos pateikto techninio projekto. Šiai dienai darbai yra priduoti, pretenzijos nepareikštos, o byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjos minimi inžineriniai statiniai, kurie neva buvo sugadinti vykdant darbus pagal techninį projektą nurodytu adresu, nuosavybės teise apskritai priklauso pareiškėjai. Pažymi, kad nėra įrodymų, jog pareiškėja yra teisėta nurodytų (sugadintų) inžinerinių statinių valdytoja ar kad buvo nukrypta nuo techninio projekto. Taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjos atstovas su atitinkamomis institucijomis būtų derinęs požeminių inžinerinių statinių prisijungimo sąlygas.

Pabrėžia, kad pareiškėja apie vykdomus darbus žinojo, kadangi ji yra pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė, taigi, kelio remonto darbai buvo vykdomi šalia minėto pastato, tačiau apie galimai neteisėtai įrengtą požeminį inžinerinį statinį pareiškėja neinformavo nei Administracijos, nei Rangovo. Vertinant skundą akivaizdu, kad pareiškėja galimai pažeidė teisės aktus, t. y. neteisėtai įsirengė požeminį inžinerinį statinį valstybinėje žemėje, ir valstybės pagalba (teisminiu būdu) siekia apginti savo galimai pažeistas teises ar interesus, kurie atsirado dėl pačios pareiškėjos nesąžiningo elgesio.

Pareiškėja, nesutikdama su Atsakymu, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti atsakovę išsamiai ir tinkamai atsakyti į pareiškėjos Prašyme pateiktus klausimus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 24 d.) ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

VAĮ nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis), o asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti, – skundu (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014).

VAĮ 2 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal VAĮ 7 straipsnio 1 dalį visi viešojo administravimo subjektai: 1) teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją; 2) konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; 3) vykdo administracinę procedūrą; 4) atlieka viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (tiek, kiek viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas nėra atliekamas centralizuotai).

VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, yra įtvirtinta Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (nauja redakcija nuo 2021 m. gruodžio 7 d. (TAR, 2021, Nr. 2021-25240), toliau – ir Taisyklės).

Pagal Taisyklių 45 punktą į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.

Taisyklių 47 punkte įtvirtinta, kad atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis VAĮ 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

Pagal VAĮ 14 straipsnį asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 21 d.) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 9 d.) (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus VAĮ nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką.

Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą šis įstatymas, be kita ko, taikomas viešąsias funkcijas atliekančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė ir kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, taip pat šių subjektų asociacijoms ir regionų plėtros taryboms. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtintos išimtys, kai Įstatymas netaikomas, pavyzdžiui, duomenims, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant duomenis, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų konfidencialumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį (3 punktas), taip pat duomenims, kurių teikimą riboja įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti prašomų duomenų panaudojimo tikslą (4 punktas).

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi šiais principais: 1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys; 2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis; 3) teisėtumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto darbuotojai, teikdami duomenis, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis; 6) duomenų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti duomenis neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės duomenų teikimo pareiškėjams sąlygos; 7) abipusio naudojimo – institucija ir valstybės valdomas subjektas pareiškėjui pateiktus duomenis prireikus vėliau naudoja patys; 8) nediskriminavimo – duomenų pakartotinio naudojimo sąlygos turi būti tokios, kad būtų nediskriminuojami pareiškėjai, naudojantys duomenis tam pačiam (komerciniam arba nekomerciniam) tikslui.

Įvertinęs tai, kad pareiškėja į atsakovę kreipėsi prašydama atlikti / stabdyti tam tikrus veiksmus bei suteikti informaciją ir, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, jog ginčas tarp šalių iš esmės kilo ne dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, o būtent dėl pareiškėjos teisės gauti informaciją įgyvendinimo tinkamumo. Teismas pažymi, kad nagrinėdamas pareiškėjos skundą vertins, ar Atsakyme pateikta informacija atitinka Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus principus, taip pat VAĮ ir Taisyklių nuostatas tiek, kiek jos taikomos prašymų suteikti informaciją nagrinėjimui.

Teismas, įvertinęs ginčijamo Atsakymo turinį, daro išvadą, kad atsakovė pareiškėjai tik iš dalies atsakė į jos klausimus / prašymus. Šią teismo išvadą iš esmės patvirtina ir atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, jog susitikimo, vykusio 2024 m. gegužės 15 d. 10.00 val., metu buvo apžiūrėtos pareiškėjai priklausančios patalpos ir diskutuota Prašyme minimais klausimais priimant atitinkamus sprendimus dėl tolesnių veiksmų. Atsakovė pažymėjo, kad apžiūros metu nebuvo įmanoma nustatyti, dėl kokių priežasčių užlietos patalpos, todėl, atsižvelgus į tai, jog pareiškėja neturi teisėtai įrengtų inžinerinių tinklų, susirinkimo metu nutarta, jog Rangovas gali atlikti papildomus darbus nuotekų sistemos įrengimui pastato teritorijoje. Tuo pagrindu Rangovas pateikė darbų sąmatą, pagal kurią galėtų būti atliekami papildomi darbai nuotekų sistemos įrengimui, siekiant pasijungti į bendrą nuotekų sistemą nuo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių patalpų, tačiau pateikta sąmata neatitiko pareiškėjos lūkesčių, todėl buvo nutarta sąmatą koreguoti ir ji (pakoreguota sąmata) pateikta pareiškėjai 2024 m. liepos 1 d. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad apie atliekamus veiksmus pareiškėjai buvo žinoma, bendravimas tarp šalių atstovų po Prašymo gavimo toliau vyko telefonu, o atsakovė nepateikė pareiškėjai prašomų dokumentų, kadangi jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodomąją galią turinčių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėja buvo tinkamai informuota telefonu apie su jos Prašymu susijusias aplinkybes, taip pat, kad susirinkimo metu buvo aptarti pareiškėją dominantys klausimai, t. y. nėra telefoninių pokalbių išklotinių, garso įrašų, susirinkimo protokolo ar kitų dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, jog pareiškėja buvo informuota dėl jos Prašyme keltų klausimų. Vien aplinkybė, jog, atsakovės nuomone, Atsakyme pateikta informacija yra pakankama ir išsami bei pareiškėjai žinoma, nėra pakankama priežastis neatsakyti į pareiškėjos pateiktus prašymus pateikti informaciją ar dokumentus. Be to, paminėtina, kad pareiškėjai lieka neaišku, dėl kokių priežasčių nebuvo imtasi veiksmų stabdyti vykdomus gatvės kapitalinio remonto darbus iki tol, kol bus nustatytos požeminių inžinerinių tinklų pažeidimo aplinkybės.