Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-04-30 · Civilinė byla Nr. 2-3984-457/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
2-3984-457/2019
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00176-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidmantas Gestautas
Ieškovas
G. V.
Atsakovas
M. V.
Advokatai
Valdas Falkauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-3984-457/2019Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00176-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei,dalyvaujant ieškovei G. V., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui,išvadą teikiančios institucijos atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui M. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. V. ieškinį palaikė visiškai ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakovu M. V. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nes atsakovui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o vėliau jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus N. V.. Atsakovas laisva valia pripažino tėvystę ir vaiko gimimo įraše yra įrašytas jo tėvu. Po santuokos sudarymo su atsakovu kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, nes jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Su juo pasimatydavo tada, kai laisvės atėmimo vietoje būdavo suteikiami trumpalaikiai pasimatymai, o savo sūnų jis matė tik vieną kartą. Po santuokos sudarymo tarp jos ir atsakovo šeimyniniai bei santuokiniai santykiai nesusiklostė. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Ji taikytis atsisako ir mano, kad taikinimo procesas yra netikslingas, nes su atsakovu tęsti šeimyninių ir santuokinių ryšių ji nepageidauja. Atsakovas privalo išlaikyti savo sūnų. Ji viena pati augina ir išlaiko sūnų N., atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda, juo visiškai nesirūpina, nesiteirauja apie vaiką nei laiškais, nei telefonu. Mano, kad vaiko poreikių tenkinimui iš abiejų tėvų yra reikalinga 400 Eur suma. Sūnus lanko vaikų darželį, už kurį ji turi mokėti apie 50 Eur į mėnesį, taip pat, reikalingi pinigai maistui, aprangai, vaiko higienai, sveikatai, laisvalaikiui, reikalingos lėšos ir gyvenamajam būstui išlaikyti. Dėl bendravimo tvarkos su sūnumi ginčo nėra, nes ji niekada nedarė kliūčių atsakovui su sūnumi bendrauti, matytis ir juo rūpintis. Santuokos metu jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto su atsakovu neįgijo, kreditorių ji neturi. Po santuokos nutraukimo nori pasilikti santuokinę pavardę - V. Prašo ieškinį tenkinti visiškai, nutraukti santuoką, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, palikti šalims santuokines pavardes, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti vaikui N. išlaikymą iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, ją paskirti išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Atsiliepimas

Atsakovui M. V. ieškinys ir jo priedai bei teismo pranešimas per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti tinkamai 2019 m. kovo 12 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas atsakovo M. V. prašymas, kuriame jis nurodo, kad su visais ieškovės reikalavimais jis sutinka ir bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 28, 37-38), todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovė paaiškino, kad atsižvelgiant į vaiko N. interesus, palaiko ieškovės ieškininius reikalavimus ir sutinka, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Taip pat, atsižvelgiant į nuolat didėjančius vaiko poreikius, neprieštarauja, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Išklausius ieškovės, jos atstovo, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus bei susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, matyti, kad ieškovė G. V. ir atsakovas M. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri įregistruota Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 123 (b. l. 4). Iš gimimo įrašo matyti, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. V. (b. l. 5).

Sutuoktinio kaltė

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Iš ieškinyje pateiktų įrodymų bei ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad sutuoktiniai nuo pat santuokos sudarymo gyvena atskirai, bendrai ūkio netvarko, jų nesieja jokie šeimyniniai ir santuokiniai ryšiai. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Iš 2017 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio nuorašo matyti, kad M. V. už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą yra nuteistas realia 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir šiuo metu atlieka bausmę. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, kad šeimos sutuoktiniams išsaugoti neįmanoma, šeima iširusi galutinai, santuoka nutrauktina. Teismas laiko, kad ieškovė įrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kad atsakovas nesirūpina šeima ir neišlaiko savo nepilnamečio vaiko, jis už tyčinius nusikaltimus yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi ginčo nėra.

Nutraukus santuoką, ieškovei paliktina V. pavardė, atsakovui – V.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo

Konstatavus, kad šalių santuoka iširo, turi būti nustatyta sutuoktinių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.61 straipsnio 3 dalis, CK 3.53 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nėra. Vaikas N. gyvena su ieškove, kuri jį prižiūri, auklėja ir išlaiko, nėra duomenų, kad vaiku būtų nesirūpinama ar jam būtų sudarytos blogos gyvenimo sąlygos. Įvertinus minėtas aplinkybes ir atsižvelgiant į atsakovo ir išvadą teikiančios institucijos sutikimą, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiam vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir kt. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas išlaikymo mažamečiui sūnui neteikia. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti per mėnesį reikia 400 Eur, kas sudaro išlaidos rūbams, avalynei, maistui, sveikatos priežiūrai, higienai, žaislams ir kitoms lavinimo bei ugdymo priemonėms, laisvalaikiui. Tėvai negali išvengti savo prievolės išlaikyti vaikus, negali šios prievolės perkelti vienam iš tėvų, todėl atsakovas privalo savo vaikui teikti išlaikymą. Teismas mano, kad atsižvelgiant į infliaciją šalyje, visuotinai pastebimą kainų lygio augimą, ieškovės prašomas 200 Eur vaikui išlaikymo dydis per mėnesį yra reikalingas normaliai ir kokybiškai vaiko mitybai užtikrinti bei kitiems minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Toks išlaikymo dydis nebūtų per didelis atsakovui ir nepažeistų jo teisių, atsižvelgiant į jo amžių ir darbingumą. Manytina, kad tokio dydžio išlaikymą vaikui gali teikti tiek ieškovė, tiek atsakovas, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 200 Eur išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimo.

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Priteisus iš atsakovo išlaikymą, šalių vaikui išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo klausimas nesprendžiamas, nes ginčo šiuo klausimu nėra.

Dėl santuokoje įgyto turto

Iš valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašų ir valstybės įmonės „Regitra“ registro duomenų apie transporto priemones matyti, kad šalys neturi registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, priklausančio jiems bendrąja jungtinės nuosavybės teise, todėl šio turto padalijimo klausimas nespręstinas.

Kiti klausimai

Ieškovė nurodė, kad nėra aplinkybių, galinčių įtakoti būtinybę teikti vienas kitam išlaikymą, todėl šis klausimas, nutraukiant šalių santuoką, nespręstinas.

Ieškovė nurodė, kad santuokos metu jokių kreditorių neįgijo, todėl ir šis klausimas, nutraukiant santuoką, nespręstinas.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nes ieškovė, suteikus jai valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 23-24), nuo visų bylinėjimosi išlaidų yra atleista. Iš atsakovo valstybei priteistinas 172 Eur žyminis mokestis (100 Eur už neturtinį reikalavimą ir 72 Eur už turtinį reikalavimą) ir 130 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 83, 85, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 259, 260, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 123, tarp M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. V. (iki santuokos – R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio M. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. V. palikti pavardę – V., M. V. – pavardę V.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 28 d., iki vaiko pilnametystės.

Paskirti ieškovę G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 172 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“ AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėjas Vidmantas Gestautas