Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų R. M. ir V. M. atskiruosius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-506-1023/2016 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuotieji asmenys V. M., R. M. ir antstolis S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja, vykdydama antstolio pasiūlymą, kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti skolininko V. M. turto dalį bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje, pripažįstant skolininkui nuosavybės teisę į ½ dalį jo sutuoktinės R. M. gaunamų pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

5. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo R. M. nesutiko, kad iš jos gaunamos neįgalumo pensijos būtų išskaičiuota suinteresuoto asmens V. M. skola. Nurodė, kad ji augina nesantuokinį sūnų J. M., kuris mokosi Stakliškių gimnazijos antroje klasėje, su skolininku augina nepilnametį sūnų T. M., gimusį 2012 m. rugpjūčio 25 d., pati turi sveikatos problemų, serga epilepsija. Nurodė, kad nei ji, nei jos sutuoktinis nėra skolingi valstybei.

8. Atsiliepimo į atskirąjį skundą antstolis S. V. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko dalis jo sutuoktinės gaunamose pajamose, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Iš vykdomosios bylos Nr. 0127/15/01042 nustatyta, kad antstolis S. V. vykdo 144 Eur baudos, paskirtos 2015 balandžio 8 d. Alytaus AVPK Prienų PK nutarimu Nr. 79N-28638156-15, išieškojimą iš skolininko V. M. valstybės naudai. Administracinė bauda V. M. skirta už Kelių eismo taisyklių 14 p. pažeidimą pagal ATPK 131 straipsnio 7 dalį, padarytą 2015 m. kovo 13 d. už dviračio vairavimą esant neblaiviam, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,94 promilės). Nei vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01042, nei nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie V. M. paskirtos baudos sumokėjimą. 2016 m. vasario 23 d. patvarkymu Nr. S-16-3471 antstolis areštavo skolininko V. M. sutuoktinės R. M. gaunamas pinigines lėšas 144 Eur baudos ir 82,86 Eur vykdymo išlaidų apimtimi. 2016 m. vasario 23 d. patvarkymu Nr. S-16-3476 antstolis pasiūlė pareiškėjai iki 2016 m. balandžio 23 d. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino, nustatė, kad suinteresuotam asmeniui V. M. priklauso ½ dalis sutuoktinės R. M. gaunamos pensijos.

12. Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 str. 1 d., 3.112 str. 1 d.; CPK 666 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jeigu skolininko (fizinio asmens) dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko turto dalį (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią turto dalį (CPK 667 str. 2, 3 d.). Pagal CPK 667 straipsnį yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas ir individualizuota skolininko turto dalis laikoma jo asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

13. Sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimą CPK 667 straipsnio pagrindu, taikytinos CK trečiosios knygos III dalies nuostatos. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pensijos, pašalpos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), gautos po santuokos sudarymo (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.) Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), kas iš esmės reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė.

14. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0127/15/01042 medžiagos matyti, kad skolininkas V. M. turto ir piniginių lėšų, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, duomenų, kad V. M. santuoka, sudaryta 2012 m. liepos 14 d. su R. M., yra nutraukta ar, kad R. M. gaunamos pajamos yra jos asmeninė nuosavybė, nėra pateikta. Skolininko sutuoktinei R. M. nuo 2012 m. balandžio 1 d. yra paskirta netekto darbingumo (invalidumo) pensija. R. M. netekto darbingumo (invalidumo) pensijos lėšos, gautos po santuokos sudarymo yra jos ir sutuoktinio V. M. bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Iš netekto darbingumo (invalidumo) pensijos išieškojimas yra galimas, kadangi ši pensija nepatenka tarp įstatymo (CPK 739 str.) nustatytų sumų, iš kurių negalima išieškoti. Kad išieškojimas iš pensijų leidžiamas matyti ir iš CPK 737 straipsnio 7 punkto nuostatų. Nustatant sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje vadovaujamasi CK 3.117 straipsnyje nustatyta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Atvejai, kada galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygio dalių principo, yra nustatyti CK 3.123 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl nustatė, kad skolininkui V. M. nuosavybės teise priklauso ½ sutuoktinės R. M. gaunamos pensijos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Byloje ir vykdomojoje byloje pateikti duomenys apie R. M. išlaikomus nesantuokinį nepilnametį vaiką bei nepilnametį vaiką, gimusį santuokoje su V. M., apie jos gaunamą netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, kuri R. M. paskirta dėl jos sveikatos būklės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir sumažinti V. M. dalį jo sutuoktinės R. M. gaunamoje pensijoje (CK 3.123 str. 1 d.).

16. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nustatant, jog suinteresuotam asmeniui V. M. priklauso 1/3 dalis sutuoktinės R. M. gaunamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

17. Pažymėtina, kad išieškojimas iš netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gali būti vykdomas tik laikantis CPK 736 straipsnyje nustatytų dydžių.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti tokia tvarka:

„Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą tenkinti iš dalies, nustatyti, kad skolininkui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis jo sutuoktinės R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos.“ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.