- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-19
- Bylos Nr.
- e2-2218-812/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18390-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- Š. N.
- Atsakovas
- O. K., G. K.
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis, Sonata Žukauskienė
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje A. J. Ž., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Š. N. ieškinį atsakovėms O. K. ir G. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. J. Ž. dėl teisės be atsakovių sutikimo įteisinti savavališką gyvenamojo namo priestato rekonstrukciją bei terasos įrengimą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. ieškovė Š. N. (toliau – ir ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimą (2022-01-13 Nr. DOK-5946) prašo pripažinti jai teisę įteisinti 0,0579 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savavališką gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestato rekonstrukciją bei terasos įrengimą prašant išduoti ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal A. L. firmos parengtus 2021 m. rugsėjo mėn. „Dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto” projektinius pasiūlymus be atsakovių G. K. ir O. K. sutikimų, priteisti ieškovei iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje ieškovė Š. N. nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad Š. N., asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei 354/579 dalys 0,0579 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Turtas ieškovei perleistas 2021-06-10 dovanojimo sutartimi. Turtą padovanojo tėvas A. J. Ž. ir motina R. Ž..
3. Atsakovės G. K. ir O. K. yra patalpos – buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės, atsakovei G. K. priklauso 225/ dalys sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
4. 2013 m. buvo nustatyta naudojimosi 0,0579 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvarka, pagal kurią ieškovė asmeniškai naudojasi 284 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, o atsakovė G. K. asmeniškai naudojasi 155 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, 140 kv.m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ bendraturtės naudojasi bendrai.
5. 2016 m. trečiasis asmuo A. J. Ž., būdamas turto bendrasavininku, atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), garažo/ priestato rekonstrukciją, kurios metu buvo padidinta ieškovei priklausanti priestato dalis, ją prailginant ir paaukštinant atitinkamai apie 1,88 m ir apie 0,90 m. Garažą buvo būtina perstatyti, nes jis buvo netinkamas eksploatuoti, lubos paremtos rąstais, sutrešę, į jį netilpo automobilis. Garažas buvo perstatytas ant esamų ribų, padidintas jo ilgis į ieškovės naudojamo sklypo pusę. Garažas buvo žemas, netinkamas naudotis, todėl buvo padidintas jo aukštis.
7. Ieškovė kreipėsi į A. L. firmą, kuri 2021 m. rugsėjį parengė projektinius pasiūlymus savavališkos statybos įteisinimui. Projektiniuose pasiūlymuose numatyta: 1) padidinti garažo aukštį iki 4,30 m (0,90 m), 2) kiemo pusėje suprojektuoti terasą, 3) į kiemo pusę padidinti (prailginti l,88 m) kambarį (indekso Nr. 8, 4) tarp garažo (10) ir kambario (8) įrengti sanitarinį mazgą. Visi projektiniai sprendiniai, kuriems siekiama gauti leidimą, atliekami ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioje ir paskirtoje naudotis sklypo dalyje.
8. Pagal teisinį reglamentavimą minėto priestato rekonstrukcijos įteisinimui bei terasos įrengimui yra reikalinga gauti atsakovių sutikimą/ pritarimą. Ieškovė 2021-09-03 kreipėsi į atsakoves, prašydama duoti sutikimą įteisinti atliktą statybą. Kartu su prašymu ieškovė pateikė architekto A. L. parengtą pastato (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpų eksplikacijos projektą, kuriame nurodyti esminiai priestato padidinimo duomenys. Atsakovės 2021-09-17 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog nesutinka duoti sutikimo savavališkos statybos įteisinimui, kadangi buvo pažeistos jų teisės naudotis terasa, esančia ant priestato. Atsakyme nurodoma, jog atlikus savavalinės statybos darbus, paaukštinus priestatą buvo pakeista stogo konstrukcija, buvo įrengtas šlaitinis stogas su skardos danga, sunaikinta terasa, paaukštinus priestatą nebeliko galimybės patekti ant priestato stogo. Atsakovės taip pat nurodė, kad terasa yra įrengta ant žemės sklypo dalies, kuri yra skirta gyvenamajam namui eksploatuoti, tuo tarpu terasa yra skirta asmeniniams poreikiams tenkinti. Dalis terasos, patenkanti į žemės sklypo dalį reikalingą pastatui eksploatuoti, yra negalima, todėl atsakovės paprašė pateikti pasiūlymą dėl šios žemės sklypo dalies. Atsakyme papildomai išreikštas atsakovių prašymas pateikti joms stogo konstrukcinę dalį bei pasiūlymą, kaip būtų galima atstatyti savavališkai sunaikintą terasą arba galimybę kompensuoti jų patiriamas išlaidas įsirengiant terasą ant savavališkai rekonstruoto priestato. Taip pat atsakovės atsiuntė projektą, kuriuo įrodinėjo terasos ant garažo įrengimo aplinkybes. 2021-10-09 atsakovės pakartotinai nesutiko duoti ieškovei sutikimo įteisinti savavališką statybą.
9. Atsakovių atsisakymas duoti sutikimą įteisinti savavališką statybą yra nepagrįstas. Ginčo priestato rekonstrukcijos sprendiniai nepažeidžia atsakovių teisių, nepadarė joms žalos ir atitinka statinio architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, todėl šią statybą būtų galima įteisinti be atsakovių sutikimo. Atsakovės nepagrįstai nurodo, jog atlikus priestato statybą buvo sunaikinta ant priestato buvusi terasa bei prašo kompensacijos. Ant priestato terasos nebuvo, ji niekada neegzistavo ir nebuvo įregistruota, jos įrengimui niekada nebuvo išduoti leidimai ar duoti sutikimai ją įrengti. 2014 m. architekto E. K. parengtame techniniame projekte „Dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas. Nauja statyba, projekto koregavimas“ Nr. 11 08 19-11/13 - TP/1, pagal kurį atsakovė G. K. atliko savo buto (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, buvo numatyta, jog viena iš užduočių projektavimui yra atsisakyti projektuojamos terasos virš esamo priblokuoto garažo, kurią buvo siekiama įsirengti. Tai reiškia, jog net jeigu atsakovė kažkurio metu turėjo tikslą įsirengti minėtą terasą, koreguojant pastato rekonstrukcijos projektą, šio sprendinio atsisakė. Projekte buvo numatyti įrengti priešgaisrinės paskirties laiptai iš trečio aukšto ant garažo stogo, tačiau šis sprendinys nebuvo įgyvendintas, laiptų nėra, taip pat nėra įrengto ir išėjimo prie laiptų, angoje įrengtas langas. Gyvenamojo namo sienos rekonstruotos – apšiltintos ir sutvarkytos 2016 m., tai patvirtina, kad atsakovės neketino ir neketina įrengti laiptų, išėjimo į laiptus. Atsakovės užsiminė apie terasą tik 2019 m. pavasarį, kai visi namo, priestato rekonstrukcijos darbai jau buvo atlikti. Padidintas priestatas/ garažas stovi ieškovės asmeninės nuosavybės teise naudojamoje žemės sklypo dalyje, todėl jo rekonstravimas neturi jokios įtakos atsakovių teisei naudoti bei valdyti jų išimtiniam naudojimui paskirtą žemės sklypo dalį ar butą.
Atsiliepimas
10. Atsakovės nurodo, jog buvusi valdos bendraturtė I. V. 2010-12-22 davė bendraturčiams M. R. ir V. R. sutikimą naujai įrengiamam nusileidimui iš trečiojo aukšto ant terasos. Tačiau minėtas 2010-12-22 sutikimas tokių aplinkybių nepatvirtina. Sutikime nurodyta tik tai, jog I. V. sutinka, kad bendraturčiai rekonstruotų gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), įrengiant jame trečią aukštą, kuriame numatytos gyvenamosios patalpos savo jėgomis ir lėšomis. Sklypo bendraturtė davė sutikimą trečiojo aukšto įrengimui, tačiau niekada nebuvo davusi sutikimo terasai ant garažo įrengti. Todėl atsakovės negalėjo tokio sprendinio įgyvendinti ir jo neįgyvendino.
11. Atsakovė G. K., atsisakydama duoti sutikimą dėl terasos įrengimo nurodo, kad prie namo esanti terasa yra įrengta savavališkai, ant bendro naudojimo žemės. Tačiau terasos didžioji dalis įrengta išimtinai ieškovei priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje prie gyvenamojo namo, todėl dėl jos įrengimo niekaip nėra pažeidžiamos atsakovių teisės ar interesai. Dėl terasos įrengimo nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, todėl jos įrengimas nepažeidė teisės aktų. Terasos dalis, patenkanti į gyvenamojo namo eksploatavimui skirtą bendro žemės sklypo dalį, yra skirta priėjimui prie gyvenamojo namo ir jos įrengimas šioje dalyje tik palengvina atsakovėms patekimą prie gyvenamojo namo. Nors atsakovė G. K. nurodo, kad dėl šios terasos įrengimo negali naudotis šia žemės sklypo dalimi ir prižiūrėti pastato, tačiau tokie atsisakymo duoti sutikimą motyvai yra nepagrįsti, nes terasos įrengimo vietoje sklypas negali būti naudojamas kitaip, atsakovė pastate negyvena ir juo nesinaudoja bei nėra buvusi ieškovės naudojamoje žemės sklypo dalyje. Esant poreikiui, ieškovė neketina trukdyti atsakovei atlikti pastato priežiūros darbus, patekti ant terasos. Ieškovė terasą buvo užtvėrusi dekoratyvine tvorele, nes augina mažamečius vaikus, tačiau terasos vietoje, patenkančioje į bendro naudojimo žemę tvorelę išardė ir įrengė laiptelius į terasą, taip pašalino kliūtis atsakovei naudotis bendram naudojimui paskirta žemės sklypo dalimi.
12. LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatyta, jog asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atliktos priestato rekonstrukcijos įteisinimas yra galimas, neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, nesukelia neigiamų padarinių nei sklypo bendraturčiams, nei pačiam gyvenamajam namui ar jo konstrukcijoms bei nepažeidžia atsakovių teisių. Atlikus priestato rekonstrukciją, nežymiai buvo padidintas priestatas, esantis ieškovei priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, todėl visi su šiuo padidinimu susiję padariniai gali kilti ieškovės nuosavybės teise valdomai žemės sklypo daliai. Atsakovių argumentai, kuriais atsisakoma duoti sutikimą rekonstrukcijos įteisinimui, neatitinka šalių interesų derinimo principo bei prieštarauja LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
13. Atsakovės G. K. ir O. K. su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį atsakovės nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvusi bendrasavininkė I. V., nuosavybės teise valdžiusi 354/579 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-22 išdavė sutikimą, kad bendraturčiai M. R. ir V. R. rekonstruotų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). M. R. ir V. R. 2011-08-19 parengė projektavimo užduotį, kurios 3 punkte nurodė „esamą garažą rekonstruoti pakeliant perdangą ir virš jos įrengiant eksploatuojamą terasą“. Kauno miesto savivaldybės administracija 2012-10-25 išdavė leidimą Nr. LNS21-121025-00695 „Statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius) atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us)“. G. K. 2013-10-10 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. IR-10155 įsigijo 225/579 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); 46/100 statinio Nr. (duomenys neskelbtini); butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Atsakovei O. K. įgytas kartu su butu rekonstrukcijos projektas buvo per brangus, jo įgyvendinti negalėjo, todėl buvo atlikti projekto pakeitimai. Kauno miesto savivaldybės administracija 2014-03-05 išdavė leidimą Nr. LNS-21-140305-00142 „Statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius) atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us)“, pagal parengtą dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą Nr. 11 08-19-11/13-TP (toliau, rekonstravimo projektas, statybos leidimas), parengtą 2012 m, kuriuo numatytas patekimas ant terasos, sutampančios su garažo stogu, iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto, darbo projekte – iš trečiojo aukšto. Trečiasis asmuo A. J. Ž. 2014 m. savavališkai nugriovė priestato 1a1p stogą ir patį priestatą bei pradėjo jį statyti nesilaikydamas buvusių matmenų - aukščio, pločio. Atsakovėms buvo žadama, kad priestato aukštis bus toks buvo iki nugriovimo ir, kad atsakovės galės naudotis terasa, buvusia ant priestato stogo. Atsakovės, siekdamos taikiai išspręsti ginčą, užsakė TP 1-ąją laidą, kurioje numatė patekimą ant terasos iš trečiojo aukšto. Užsitęsus trečiojo asmens darbams atstatant nugriautą priestatą, atsakovės siekdamos užbaigti statybos darbus, 2020-01-17 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCCR-20-200117-00336 užbaigė pastato rekonstrukciją. Nepaisant statybos darbų užbaigimo atsakovės teigia, kad turi teisę į terasą.
15. Ieškovė Š. N. 2021-06-10 dovanojimo sutartimi Nr. 1874 įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal atsakovių skundą Inspekcija atliko (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir 2021-08-17 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-210817-00118, 2021-08-18 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20210818-00118 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-210818-00116. Inspekcija nurodė išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, nugriauti (išardyti) savavališkai padidintą priestato dalį (plotis apie 1.90 m, aukštis apie 0,90 m) (duomenys neskelbtini), priestatą atstatyti į 2019-11-27 Kadastrinėje byloje užfiksuotus duomenis ir sutvarkyti statybvietę.
16. Ieškovė, siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengė techninio projekto A laidą, kuria siekia įteisinti savavališką priestato rekonstrukciją, padidinant jo aukštį nuo anksčiau fiksuoto nuo 2,55 m iki 4,30 m (1,75 m) ir jį pailginti į kiemo pusę 1,88 m; iš kiemo pusės įrengti projekte nenumatytą terasą su patekimu iš gyvenamųjų patalpų, padidinant pirmo aukšto langus ar įrengiant naujus.
17. Žemės sklypas ir gyvenamojo namo bendrosios sistemos yra valdomos bendrosios nuosavybės teise. CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), o pagal 3 punktą - statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Minėto įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas bei 5 dalies 7 punktas numato, kad tarp leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikiamų dokumentų turi būti žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise bei statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas.
Šalies argumentai
18. Ieškovė nurodo, kad statybos darbai buvo atlikti išimtinai jos naudojamojoje žemės sklypo dalyje, tačiau pažymėtina, kad 2020-07-13 buvo patikslinti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu buvo koreguotos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, t.y. pasikeitė posūkio taškų koordinatės, kas reiškia, kad pasikeitus posūkio taškų koordinatėms nėra galimybės nustatyti kuria žemės sklypo dalimi bendrasavininkės naudojasi.
19. Ieškovė teigia, kad jai įteisinus priestato statybą, atsakovių teisės nebus pažeistos. Atsakovės su tuo nesutinka. Trečiasis asmuo savavališkai nugriovė pastatą (žymėjimas plane 1a1p) bei pakeitė stogo konstrukciją, t.y. iš sutapdinto stogo (plokščiojo) įrengė vienšlaitį, tai reiškia, kad atsakovės prarado galimybę naudotis terasa ar ją apkritai įrengti. Priestato sutapdintas stogas buvo naudojamas kaip atsakovių buto terasa, į kurią buvo patenkama per antrame aukšte įrengtą langą/ duris. Terasa, buvusi ant priestato stogo, nebuvo registruota nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nes buvo gyvenamojo namo sudėtinė dalis. Be to, buvo patvirtintas statybos leidimas pagal projektą Nr. 11 08 19 – 11/13 TP/1, kuriame buvo numatytas patekimas ant terasos iš antrojo aukšto, projekte buvo numatyta, kad visi balkonų turėklai yra iš tonuoto stiklo. Buvusi bendrasavininkė I. V. šiems sprendiniams pritarė, jų nėra ginčijusi. Atsakovėms įsigijus butą Nr. 2, kartu buvo perimta ir ankstesnių savininkų teisė turėti ir naudotis terasa (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu, atlikus savavališkus statybos darbus, paaukštinus priestatą, nebeliko galimybės atsakovėms patekti ant priestato stogo iš antrojo aukšto, o pakeitus stogo konstrukciją, įrengiant šlaitinį stogą su skardos danga, nebeliko galimybės stogo naudoti kaip terasos bei įsirengti nulipimą iš trečiojo aukšto. Šiuo atveju priestato stogo konstrukcijos keitimas buvo galimas tik toks, kuris nepažeistų atsakovių teisėtos teisės naudoti jį toliau kaip lauko terasą, o įgyvendinus statybos leidimą būtų suformuotas patekimas iš antrojo aukšto.
20. Pažeidus atsakovių teisę naudoti priestato stogą kaip terasą, gali būti sprendžiamas arba statinio atstatymo į pradinę būseną klausimas, arba atsakovių teisių pažeidimo kompensavimo klausimas. Ieškovė atsisako svarstyti atsakovių teisių kompensavimo ar atstatymo galimybę. Iš ieškovės pateiktų projektinių pasiūlymų matyti, kad nėra galimybės nustatyti ar galima atstatyti sunaikintą terasą ant priestato stogo, ar galima įrengti naują terasą ant pakeistos stogo konstrukcijos; kokia suma padidėtų kaina įsirengiant terasą ant pakeisto stogo, nėra aišku, ar bus kompensuojamas terasos įsirengimo pabrangimas dėl trečiojo asmens savavališkų veiksmų. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės pateikti projektiniai pasiūlymai yra neinformatyvūs ir netinkami atskleidžiant bendraturčiui jo teisių suvaržymus. Ieškovė iškeltais reikalavimais siekia tik savo interesų patenkinimo, kuris pasireikštų atsakovių teisių pažeidimu – negalėjimu turėti terasos ant priestato stogo, kuris yra sudėtinė gyvenamojo namo dalis. Pasirinktas ieškovės teisių gynimo būdas nėra suderinamas su teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principais.
21. Ieškovei įsirengus terasą ant žemės sklypo, taip užstačius žemės sklypo dalį, skirtą pastato bei jam skirtų tinklų (pvz. vandens surinkimo) priežiūrai, atsakovės negali naudotis joms skirta sklypo dalimi.
Atsiliepimas
22. Atsakovė G. K. papildomai paaiškino, negyvena ginčo namų valdoje, butą pirko dukrai O. K.. Gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją vykdė duktė O. K., o atsakovė G. K. tik pasirašydavo reikiamus dokumentus. Atsakovė nereiškė trečiajam asmeniui A.J. Ž. pretenzijų dėl vykdomų statybų darbų bei terasos įrengimo. Atsakovė nežino apie terasos buvimą ant garažo stogo, kaip buvę savininkai patekdavo ant stogo, nežino. Atsakovei nežinomi gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto sprendiniai, kam buvo suprojektuoti išorinėje namo dalyje laiptai, kodėl jie nebuvo įrengti, nežino. Kodėl 2014 m. koreguojant projektą ji atsisakė terasos ant garažo stogo, kodėl buvo ištaisytas dokumentas, nepamena.
Šalies argumentai
23. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. J. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad su atsakovėmis buvo kaimynas, valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise butą Nr. 1 ir dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), įgytus 2014-06-12. Perkant butą trečiasis asmuo matė, kad buto būklė buvo normali, o butui priklausantis garažas buvo avarinio stovio – lubos paremtos sąramomis, sienos nukrypę nuo vertikalių padėčių. Su bedraturtėmis susitarė, kad gyvenamojo namo rekonstrukciją atliks bendromis jėgomis – antro ir trečio aukšto sienas šiltins bei stogą dengs atsakovės, o trečiasis asmuo atliks namo pamato ir pirmo namo aukšto sienų šiltinimo darbus. Atsakingas už gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų vykdymą buvo atsakovių pasamdytas V. B.. Atsakovės atliko savo suplanuotus darbus, o trečiasis asmuo – savo, 2014 m. rugpjūčio mėnesį pradėjo ardyti garažą. Prie garažo buvusi gyvenamojo namo pietų pusės siena buvo lygi, joje nebuvo jokių angų. Ant garažo stogo nebuvo numatyti jokių patekimo būdų, terasos nebuvo ir ji nebuvo registruota VĮ „Registrų centras“. Ant garažo stogo buvo likę apdailos elementai – baliustrados, dalis kurių buvo nutrupėję ir pašalintos, kad nenugriūtų. Prieš trečiajam asmeniui įgyjant turtą, buvę nuomininkai garaže nelaikė automobilio ir garažo nenaudojo dėl blogos garažo būklės.
24. Trečiasis asmuo statybų klausimais kreipdavosi į V. B., kuris jam duodavo patarimus bei padėjo atlikti dalį garažo ardymo darbų, klausė jo dėl projekto, tačiau atsakovių atliekamo gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto negavo ir jo nematė. V. B. organizavo ir atliko gyvenamojo namo pamatų bei sienų šiltinimo ir apdailos darbus, už trečiojo asmens atliktinus darbus jam buvo sumokėta. Išardžius garažą, trečiasis asmuo sustiprino armatūra pamatus, ant jų pastatė garažą ir prie jo prijungtą buvusio priestato dalį prailgino į jam paskirto naudotis žemės sklypo dalį 1,88 m bei padidino statinio aukštį iki normalaus, nes prieš tai jo aukštis buvo 1,75 m. Bendraturtė neprieštaravo atliekamiems darbams, kad galimai tokia statyba prieštarauja jos turimo namo rekonstrukcijos projekto sprendiniams. V. B. taip pat niekada nesakė, kad ant trečiajam asmeniui priklausančio garažo stogo suprojektuota terasa bei patekimas ant jo.
25. Trečiasis asmuo garažo ir priestato statybą atliko neturėdamas projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Su atsakovių gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą atlikusiu projektuotoju ne kartą kalbėjosi dėl statybų eigos, nes jis atvykdavo į objektą, minėjo, kad trečiajam asmeniui reikėtų pasidaryti garažo statybos projektą, jei didina jo plotą, tačiau niekada neminėjo, kad ant garažo stogo yra numatyta įrengti terasą, patekimą ant jos. Projektuotojo pasiūlyta projekto kaina trečiajam asmeniui buvo per didelė, todėl pas jį projekto nerengė ir kito projektuotojo neieškojo. Garažo statyba buvo baigta 2016 m., uždengtas stogas. Trečiasis asmuo skubėjo, nes darbų vykdytojas norėjo baigti šiltinti likusią gyvenamojo namo sieną, buvusią prie garažo. Garažo stogas padarytas iš medinių sąramų, apšiltintas vata ir uždengtas skardos danga. Stogas padarytas su nuolydžiu. Kadangi liko statybinių medžiagų, trečiasis asmuo sumontavo prie gyvenamojo namo terasą, pakeltą nuo žemės 60 cm, 3,60 m× 4,30 m. išmatavimų.
26. Trečiasis asmuo neketino gyventi name, visus darbus atliko dukters Š. N. naudai, kuri name apsigyveno su šeima 2019 m. Terasa turi apsauginę tvorelę ir vartelius bei laiptelius į ją, nes buvo pakelta taip, kad būtų galima į ją patekti iš kambario. Nė viena iš atsakovių niekada nereiškė trečiajam asmeniui jokių pretenzijų dėl atliktų statybos darbų, išskyrus raginimą greičiau baigti statybos darbus. Bendrasavininkės pridavė savo gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus. 2019 m. pavasarį A.J. Ž. susitiko su bendraturtės atstovu prisistačiusiu vyriškiu R., kuris atsinešė 2014 m. namo rekonstrukcijos projektą ir negaliojantį statybos leidimą. Tada trečiasis asmuo pirmą kartą pamatė namo rekonstrukcijos projektą. Tarp bendraturčių buvo kalba dėl sutikimų davimo – trečiajam asmeniui – dėl atliktų statybos darbų, o atsakovės norėjo gauti sutikimą šuns voljerui statyti. Susitarti su bendraturčiams nepavyko, atsakovės asmeniškai su trečiuoju asmeniu nebendravo, vėliau bute apsigyvenus dukrai, trečiasis asmuo nebeatvykdavo į butą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
27. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Pagal LR statybos įstatymo (toliau tekste – LR SĮ) 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą, naujo nesudėtingojo statinio statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas bei išduodamas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują statinį naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (LR SĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis LR SĮ 27 straipsnio 5 dalies 4, 7 punktais, statybą leidžiančiam dokumentui gauti statytojas, be kitų įstatyme numatytų privalomų pateikti dokumentų, turi pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise <...> ir statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą dėl statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo).
28. Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl numatomų atlikti statybos darbų, statytojas turi atskleisti savo siekius, būsimų darbų mastą ir planuojamą pasiekti rezultatą. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. LR SĮ 2 straipsnio 45 punktas numato, kad projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Pateikus bendraturčiui numatomos statybos rūšies projektinius pasiūlymus, jis gali daryti išvadas ir išreikšti savo valią dėl sutikimo ar nesutikimo statytojui atlikti atitinkamus statybos darbus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad atitinkamų statybos darbų atlikimas lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis gyvenimo ar veiklos sąlygas kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.
29. Nustatyta, kad ieškovei Š. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 354/579 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis R-1, R-7, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovei G. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 225/579 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kartu su atsakove O. K. – lygiomis dalimis butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis R-1, R-7, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuosavybės teisę į nurodytą turtą įgijo 2021-06-10 Dovanojimo sutarties Nr. 1824 pagrindu. Atsakovė G. K. - 2013-12-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IR-10155 pagrindu, atsakovė O. K. – 2021-01-27 dovanojimo sutarties Nr. 324 pagrindu. Atsakovių buto rekonstrukcija įregistruota 2020-01-17 deklaracijos apie statybų užbaigimą Nr. ACCR-20-200117-00363 pagrindu (Ieškinio priedai, VĮ „Registrų centras“ išrašų duomenys).
30. Tarp bendraturčių yra įregistruota galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka, nustatyta 2013-12-04 sutartyje Nr. RI-9951, pagal kurią buvę namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai I. V., iš vienos pusės, ir M. R. ir V. R., iš kitos pusės, susitarė, kad I. V. atskirai nuo bendraturčių naudosis 284 kv.m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 70 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „C“. M. R. ir V. R. atskirai nuo bendraturčių naudosis 155 kv.m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 70 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „C“. Šalys susitarė joms priklausančiomis žemės sklypo dalimis naudotis ir disponuoti savarankiškai, be kitos šalies sutikimo (ieškinio priedas – žemės sklypo planas notariniam veiksmui, 2022-01-19 Nr. DOK-8141 priedas).
31. Atsakovei G. K. vykdant jai priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, kurią faktiškai vykdė jos duktė O. K., trečiasis asmuo A.J. Ž., neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, atliko gyvenamojo namo priestato – garažo ir kambario (G-1, 1-8) rekonstrukciją, kurios metu nugriovė buvusį priestatą ir pastatė naują, kurio matmenys pasikeitė – priestato aukštis padidintas nuo 3,40 m iki 4,30 m (90 cm), į kiemo pusę padidintas prailgintas priestato kambarys 1,88 m, taip padidintas patalpos plotis nuo 2,44 m iki 4,30 m, priestate - tarp garažo (10) ir kambario (8) įrengtas sanitarinis mazgas. Be to, kiemo pusėje buvo suprojektuotas plokštuminis statinys – terasa, iš trečiojo asmens paaiškinimų, pakelta nuo žemės 60 cm, 3,60 m× 4,30 m. išmatavimų.
32. 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakovė O. K. pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl priestato padidinimo. Inspekcija atliko patikrinimą ir 2021-08-17 surašė statytojui A.J. Ž. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-210817-00118, 2021-08-18 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-210818-00118 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-210818-00116.
33. Ieškovė kreipėsi į A. L. firmą, kuri parengė projektinius pasiūlymus savavališkos statybos įteisinimui. Projektiniuose pasiūlymuose numatyta: 1) padidinti garažo aukštį iki 4,30 m (0,90 m), 2) kiemo pusėje suprojektuoti terasą, 3) į kiemo pusę padidinti (prailginti l,88 m) kambarį (indekso Nr. 8, 4) tarp garažo (10) ir kambario (8) įrengti sanitarinį mazgą. Garažo projektiniai sprendiniai, kuriems siekiama gauti leidimą, atliekami ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioje ir paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Terasa projektuojama ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioje ir paskirtoje naudotis sklypo dalyje „A“ ir bendrai su bendraturte G. K. paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje „C“, einančioje greta gyvenamojo namo sienos. Ieškovė kreipėsi į atsakoves duoti sutikimus įteisinti savavališką statybą, pateikė parengtus projektinius pasiūlymus, tačiau atsakovės sutikimą atsisakė duoti.
Dėl ieškovės tinkamumo
34. Atsakovės teigia, kad Š. N. nėra tinkama ieškovė byloje. Teiginys grindžiamas sekančiais argumentais. Ieškovė įgijo nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo su savavališkai pastatytais statiniais dovanojimo sutarties pagrindu. Savavališkos statybos rezultatu naudotis ir juo disponuoti yra draudžiama, todėl trečiasis asmuo neturėjo teisės tokio turto padovanoti ieškovei; savavališkos statybos aktas buvo surašytas trečiajam asmeniui A.J. Ž., todėl tik jis ir turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius.
35. Teismas su atsakovių argumentais nesutinka. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Pagal minėto įstatymo 14 straipsnį nustačius savavališkos statybos faktą, surašomas savavališkos statybos aktas, kuris įteikiamas statytojui, o jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Minėto straipsnio 5 dalis numato, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
36. Nagrinėjamu atveju savavališkos statybos faktinis statytojas buvo A.J. Ž., kuris su sutuoktine 2021-06-10 dovanojimo sutartimi (notarinio reg. Nr. 1824) perleido ieškovei Š. N. (dukrai) butą, (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis R-1, R-7, (duomenys neskelbtini), ir 354/579 dalis žemės sklypo. Turtas ieškovei perleistas iki savavališkos statybos fiksavimo ir akto bei privalomųjų nurodymų parengimo. Teismas sutinka su atsakovių argumentais dėl CK 4.103 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus draudimo disponuoti savavališkos statybos objektu bei, kad toks objektas negali būti nuosavybės teisės objektu. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl ieškovės tinkamumo byloje, ši teisės norma neturi esminės reikšmės. Ji reikšminga būtų sprendžiant tinkamo atsakovo byloje klausimą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, reglamentuojanti savavališkos statybos šalinimo tvarką, teisę šalinti savavališką statybą suteikia platesniam asmenų ratui (ne tik asmeniui, kuriam surašytas privalomasis nurodymas). Toks asmenų ratas, kaip nurodyta, yra apibrėžtas minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir ieškovė, kaip statinio ir žemės sklypo savininkė, į šių asmenų ratą patenka. Faktą, kad tinkamas savavališkos statybos padarinių šalinimo subjektas nebūtinai turi būti savavališkos statybos akte bei privalomuosiuose nurodymuose nurodytas asmuo, patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2022-07-19 raštas Nr. Nr. 2D-13211, kuriame nurodyta, kad kai nustatomas savavališkos statybos faktas, surašomas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nekilnojamojo turto registro išraše atsiranda žyma apie savavališką statybą; žyma apie savavališką statybą įrašoma statiniui, dėl kurio surašytas savavališkos statybos aktas, bet ne asmeniui, kuris vykdė darbus; naujasis buto savininkas gali teikti prašymą išduoti Statybą leidžiantį dokumentą, kad įteisinti savavališkos statybos darbus, kartu prie prašymo pridedant visus privalomuosius dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, tame tarpe ir bendraturčių sutikimus. Vadovaujantis išdėstytu daroma išvada, kad ieškovė Š. N. yra tinkama ieškovė dėl pareikšto reikalavimo.
Dėl gyvenamojo namo priestato - garažo
37. Iš byloje pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-08-14 Leidimo Nr. LNS-21-140804-00597 duomenų nustatyta, kad juo buvo suteikta teisė rekonstruoti dvibutį gyvenamąjį namą pagal parengtą 2014 m. Dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, Projekto koregavimo Nr. 110819-11/13-TP/1.
38. Dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas buvo parengtas dar iki atsakovėms įgyjant nuosavybės teisę į turtą, 2011 m. Nr. 11 08 19–11/13-TP (ieškinio priedai). Iš projekto aiškinamajame rašte nurodytų duomenų nustatyta, kad statybos projektas buvo rengiamas esamo pastato rekonstravimui užstatant trečią aukštą vietoje mansardos. Projekto rengimo metu, 2010-12-22, buvo gautas rekonstruojamo statinio bendrasavininkės I. V. sutikimas bendraturčiams M. R. ir V. R. pagal parengtą projektą rekonstruoti gyvenamąjį namą, įrengiant jame trečiąjį aukštą savo jėgomis ir lėšomis. 2012-07-23 Ž. S. ir D. S. davė R. sutikimą prie jiems priklausančios žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), pastatytame gyvenamajame name bute Nr. 2 atlikti gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją vietoje mansardos užstatant trečią aukštą ir virš garažo įrengiant eksploatuojamą terasą. 2012-06-01, 2012-08-01 tokio paties turinio sutikimas R. buvo duotas ir kitų bendrasavininkų – R. ir S. A. bei G. M.. Iš projekte esančių fasado, terasos brėžinių (6, 7, 11 lapai) matyti, kad virš ginčo garažo buvo suprojektuota terasa su stiklo turėklais su patekimu į terasą iš antrojo aukšto.
39. Iš projekte esančios nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos ir joje esančių gyvenamojo namo iki rekonstrukcijos fotonuotraukų (ieškinio priedas, 2021-12-20 Nr. DOK-163007 priedai, 2022-01-19 Nr. DOK-8141 priedai), o taip pat trečiojo asmens A. J. Ž. paaiškinimų teisme apie tai, kad garažas buvo itin blogos būklės ir dėl to buvusių savininkų nenaudotas (garažo perdanga - išlietas savos gamybos monolitas su nuolydžiu, buvo paremta medinėmis kolonomis, kurios buvo senos, sulūžę, statinys buvo praradęs konstrukcinį tvirtumą, sienos buvo nukrypę nuo vertikalių), kad terasos ant jo nebuvo ir negalėjo būti, nes garažo stogas nebuvo pritaikytas tokiam tikslui, ant stogo patekti nebuvo galima, pripažintina, kad terasos ant gyvenamojo namo priestato – garažo iki gyvenamojo namo rekonstrukcijos nebuvo ir patekimas iš buvusių savininkų R. (dabartinių atsakovių K.) buto ant garažo stogo nebuvo įrengtas. Terasos įrengimo ant garažo stogo idėja buvo atvaizduota tik 2011 m. projekto rengimo metu. Atsakovių argumentų, kad trečiasis asmuo, perstatydamas garažą ir pakeisdamas jo stogo konstrukciją, panaikino ant garažo buvusią terasą, kuria naudojosi buvę bendrasavininkai, nepatvirtina bylos įrodymai, todėl jie atmestini kaip akivaizdžiai nepagrįsti.
40. Dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos 2014-03-05 buvo išduotas leidimas rekonstruoti statinį Nr. LNS-21-140305-00142. Tačiau minėtas projektas pagal nurodytą statybos leidimą realizuotas nebuvo. Statytojos G. K. užsakymu 2014 m. buvo atlikti projekto pakeitimai ir parengta projekto laida Nr. 11 08 19 – 11/13-TP/1. Iš projekte esančios statytojos G. K. užduoties projektavimui nustatyta, kad koreguojant projektą numatyta: 1) atlikti buto perplanavimą išdėstant patalpų grupes <...>; 2) trečiajame aukšte sumažinti langų plotus iki apšvietimo normomis reikalaujamų dydžių <...>; 3) trečiojo aukšto denginio ir stogo konstrukcijas sutapdinti <...>; 4) atsisakyti eksploatuojamos terasos virš esamo priblokuoto garažo; 5) projektuojant vadovautis anksčiau gautais NŽT ir kaimynų sutikimais; 6) pateikti projektą reikiamu formatu projekto koregavimo derinimui ir leidimo gavimui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės pateikė statytojos G. K. „Dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekto“ koregavimo užduoties projektavimui kopiją, patvirtintą architekto E. K., kurioje yra išbrauktas punktas Nr. 4, numatęs atsisakymą eksploatuojamos terasos virš esamo priblokuoto garažo ir nurodyta „taisymu tikėti“ (2022-03-14 Nr. DOK-32973). Tačiau minėtas rašytinis įrodymas prieštarauja projekte esančiam G. K. pasirašytam dokumento originalui. Būtent pagal pakoreguotą projekto laidą buvo išduotas 2014-08-14 Leidimas Nr. LNS-21-140804-00597, kuris ir buvo realizuotas. Teismas atsakovių pateiktą įrodymą - G. K. užduoties projektavimui kopiją vertina kritiškai, kaip nepatikimą, galimai taisytą po to, kai buvo patvirtinta dokumento kopija ir prieštaraujančią projekte esančiam G. K. užduoties projektavimui originalui bei minėtu įrodymu nesivadovauja.
41. Iš projekto 1 laidos Bendro aiškinimo rašto skyriaus 3.5 „Gaisrinė sauga“ matyti, kad iš antro ir trečio aukštų numatyta žmones evakuoti vidiniais laiptais. Evakuacijai buvo projektuojami lauko atviri 3 tipo laiptai, kurie turi būti statomi prie pastato lauko sienų, turi turėti aikšteles evakuacinių išėjimų aukštyje. Iš rekonstruojamo gyvenamojo namo fasadų brėžinių (6, 7 lapai) matyti, kad buvo projektuojami evakuaciniai laiptai iš trečio namo aukšto išėjimo, su išorine aikštele ir nusileidimu ant garažo stogo. Ant garažo terasa neprojektuojama, tik numatyta restauruoti garažo karnizus, baliustradą. Iš pateiktų rekonstruoto gyvenamojo namo foto nuotraukų bei VĮ „Registrų centras“ atnaujintų nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų po atsakovių gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos atlikimo bylos duomenų (2022-01-19 Nr. DOK-8141 priedai, 2022-05-30 Nr. DOK-72285) matyti, kad nei evakuaciniai laiptai, nei išėjimas į juos bei laiptų aikštelės įrengtos nebuvo. Vietoje durų angos trečiame aukšte yra įrengtas tik langas. Pastato kadastriniai matavimai registruoti VĮ „Registrų centras“.
42. Teismas sutinka su atsakovių argumentais, kad atlikus projekto koregavimą, kiti jo sprendiniai lieka galioti. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Tačiau nagrinėjamu atveju projektas buvo koreguojamas, be kita ko, ir dėl terasos įrengimo ant trečiajam asmeniui priklausančio priestato stogo panaikinimo. Todėl atlikus projekto koregavimą, akivaizdu, kad minėto sprendinio dėl terasos įrengimo ant trečiajam asmeniui priklausiusio garažo stogo neliko.
43. Iš liudytoju apklausto statybos darbus organizavusio ir prižiūrėjusio liudytojo V. B. parodymų nustatyta, kad jis gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus atsakovės O. K. užsakymu vykdė pagal paskutinį projekto variantą. Projekte buvo numatyta įrengti kopėčias, tačiau tai nebuvo privalomas priešgaisrinis reikalavimas, įrenginys turėjo tvirtintis ant kitam asmeniui priklausančio statinio - priestato gelžbetoninės perdangos, tačiau tokios nebuvo, o projekte nebuvo pateikto sprendimo, kaip turi būti įrengtos kopėčios. Be to, O. K. neprašė įrengti laiptų, juos rengti nebuvo prasminga, todėl jie įrengti nebuvo. Liudytojas yra matęs projektą, kuriame buvo numatyta įrengti stiklinę terasą, tačiau O. K. nurodė, kad ji terasos nedarys. Liudytojas padėjo A.J. Ž. nugriauti garažą, tai truko apie 1-2 savaites, už tai 2014-08-01 gavo atlygį iki darbų atlikimo. Liudytojas baigė namo rekonstrukcijos darbus 2014 m. pabaigoje, apšiltino namo fasado antro ir trečio aukšto sienas. Minėti darbai nebuvo užbaigti, nes A.J. Ž. tais metais garažo pastatymo darbų nebaigė.
44. Nors atsakovės įrodinėjo, kad projekto pakeitimas buvo daromas išimtinai dėl trečiojo asmens savavališkai perstatyto garažo, tačiau tokie atsakovių argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip nustatyta, statybos leidimas pagal pakoreguotą projektą buvo išduotas 2014-08-04, o tai patvirtina, kad užduotis projekto koregavimui buvo parengta ir projektas koreguotas iki kreipimosi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo išdavimo. Tuo tarpu A.J. Ž. pradėjo griauti garažą pasamdžius V. B., tik po 2018-08-01 (liudytojo V. B. parodymai, trečiojo asmens paaiškinimai, pakvitavimas apie pinigų gavimą 2022-05-30 Nr. DOK-72713), todėl atsakovėms nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad bus ir kaip bus perstatomas priestatas. Atsakovių apsisprendimas koreguoti projektą buvo nulemtas jų pačių asmeninio apsisprendimo ir su trečiojo asmens A.J. Ž. atliktinais veiksmais nebuvo susijęs.
45. Iš ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojo V. B. parodymų taip pat nustatyta ir tai, kad atsakovės nereiškė trečiajam asmeniui jokių pretenzijų dėl statomo priestato nei 2014 m., nei vėliau, nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl projekto sprendinių – evakuacinių kopėčių įrengimo realizavimo, terasos įrengti nepageidavo nė vienu rekonstrukcijos darbų atlikimo etapu, įvykdžiusios savo dalies namo rekonstrukciją, ją įregistravo VĮ „Registrų centras“. Pažymėtina ir tai, kad pakoregavus projektą ir projektuotojui numačius naują sprendinį - evakuacinių kopėčių montavimą ant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio garažo stogo, nebuvo gautas garažo savininko rašytinis sutikimas. Atsakovės nepateikė įrodymų, kad tokio sutikimo prašė ir jis buvo gautas bei nepateikė įrodymų, kad supažindino tuometinį savininką A.J. Ž. su rekonstrukcijos projektu, taip nepaneigė trečiojo asmens paaiškinimų apie tai, kad visos rekonstrukcijos metu jam nebuvo pateiktas projektas ir atsakovių įgyvendinami rekonstrukcijos tikslūs sprendiniai nebuvo žinomi. Buvusios bendrasavininkės I. V. sutikimas, duotas R. dėl trečiojo gyvenamojo namo aukšto iškėlimo, neapėmė evakuacinių kopėčių montavimo ant kitam bendrasavininkui priklausančio garažo stogo. Tai buvo visiškai naujas projektuotojo sprendinys, dėl kurio turėjo būti tiek gautas turto savininko sutikimas, tiek turėjo būti išspręstas sprendinio realizavimo klausimas, kuris, esant buvusiai faktinei situacijai ir garažo techninei būklei, buvo neįgyvendinamas, parengtas neįsitikinus, kad masyvus inžinerinis įrenginys gali būti montuojamas ant garažo stogo, nebuvo išspręstas klausimas dėl nusileidimo nuo garažo stogo.
46. Visuma ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad atsakovių argumentai, kad jos negalėjo vykdyti gyvenamojo namo rekonstrukcijos laikantis projekto – įrengti terasą ir laiptus, vedančius į terasą, kad laiptai buvo ne evakuaciniai, o skirti naudotis terasa, nes trečiasis asmuo pakeitė garažo stogo konstrukciją, yra nepagrįsti ir atmestini kaip neįrodyti. Atsakovių nesutikimo su projektuotojo A. L. firmos parengtais 2021 m. rugsėjo mėn. „Dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto” projektiniais pasiūlymais ieškovei Š. N. siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, tokiu būdu įteisinant savavališką statybą dėl priestato - garažo, argumentai nėra protingai motyvuoti ir pagrįsti, atsisakymas duoti sutikimą pažeidžia ieškovės, kaip bendraturtės teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovei skirto atskirai naudotis žemės sklypo užstatymo garažu ploto pasikeitimas, o taip pat ir garažo aukščio bei stogo dangos pasikeitimas turės kokią nors įtaką atsakovių gyvenimo ir veiklos sąlygoms, kels grėsmę, nepatogumus atsakovėms naudojantis joms priklausančia statinio dalimi.
Dėl terasos įrengimo
47. Trečiasis asmuo A.J. Ž. įrengė ieškovei paskirtoje naudotis sklypo dalyje plokštuminį statinį - terasą, į kurią patenkama iš ieškovės buto. Dėl terasos įrengimo, kaip savavališkos statybos, nebuvo surašyti aktai ir privalomi nurodymai. Tačiau dalis terasos užėmė bendro naudojimo žemės sklypo dalį, skirtą prieiti prie gyvenamojo namo ir buvo įrengta neturint turto bendrasavininkių sutikimo. Terasa pastatyta prie ieškovei Š. N. priklausančio pirmojo aukšto buto ir priestato sienos ir pakelta nuo žemės, stogo neturi. Iki ginčo nagrinėjimo teisme terasa buvo aptverta tvorele, ginčo nagrinėjimo metu tvorelė buvo panaikinta, prie gyvenamojo namo sienos, bendro naudojimo žemės sklypo dalyje įrengti laipteliai į terasą. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, kad bendro naudojimo žemės sklypo dalies 1 m pločio ruožas (ieškinio priedas, žemės sklypo plano notariniam veiksmui duomenys, atstumas tarp taškų 13-14), einantis pagal namo sieną, kuris iš trečiojo asmens atstovės paaiškinimų faktiškai sumažėjo dėl gyvenamojo namo sienų šiltinimo medžiagų sumontavimo ant išorinių sienų ir yra skirtas patekti prie gyvenamojo namo sienos tam, kad esant poreikiui užtikrinti tinkamą minėtos namo dalies eksploatavimą. Minėta sklypo dalimi negalima apeiti aplink namą, taip pat tai nėra bendro naudojimo praėjimo takas, kuriuo atsakovės naudotųsi siekiant patekti į kitus namų valdoje esančius statinius, praeiti į joms priklausančias sklypo dalis.
48. Esant nustatytai bendro žemės sklypo naudojimosi paskirčiai, jos buvimo vietai, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad plokštuminis statinys – atvira lauko terasa savo paskirtimi, aukščiu (60 cm) bei dydžiu (3,60 m× 4,30 m), įrengtu patekimu ant terasos laipteliais, stogo neturėjimu neriboja bendrasavininkių teisės į tinkamą gyvenamojo namo eksploatavimą. Atsakovių argumentas, kad tai yra statinys, kuris uždengia žemę ir tai savaime trukdo ja naudotis, nagrinėjamu atveju vertintinas kaip nepakankamas. Terasa įrengta tokioje vietoje, kuri netrukdo jokiam kasdieniniam atsakovių naudojimuisi joms priklausančio turto dalimi ir neapsunkina bendrai paskirto naudotis žemės sklypo dalies eksploatavimo sąlygų. Terasos įrengimas netrukdo prižiūrėti pastato, minėto žemės sklypo dalies dėl jos buvimo vietos ir ploto negalima naudoti kitaip, kaip tik priėjimui prie pastato sienos. Iškilus poreikiui atlikti gyvenamojo namo priežiūros darbus, patekti prie gyvenamojo namo antrojo, trečiojo aukštų sienų, statyti pastolius/ kopėčias, bet kokiu atveju bendro naudojimo sklypo dalis bus nepakankama ir tam reikės naudotis ieškovei paskirto naudotis žemės sklypo dalimi, su kuo ieškovė nuosekliai teigė, kad sutinka. Atsakovės nepateikė jokių kitų patikimais duomenimis pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad terasos buvimas lems esminį atsakovių naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą, esmingai pakeis jų gyvenimo, veiklos sąlygas, šalims priklausantį pastatą taps nesaugu eksploatuoti ar kita.
49. Nurodytais motyvais ieškinys tenkinamas, ieškovei Š. N. pripažintina teisė įteisinti 0,0579 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savavališką gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestato rekonstrukciją bei terasos įrengimą prašant išduoti ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal A. L. firmos parengtus 2021 m. rugsėjo mėn. „Dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto” projektinius pasiūlymus be atsakovių G. K. ir O. K. sutikimų.
50. Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 71,68 Eur procesinių dokumentų siutimo išlaidos, 85 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, 1484 Eur ieškovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2022-05-30 Nr. DOK-72285), 605 Eur atsakovės O. K. patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2022-05-30 Nr. DOK-72725). Išlaidos vertintinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius, bylos sudėtingumą, advokato patirtas darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnis). Šalių patirtos teisinių paslaugų teikimo išlaidos neviršija minėtų Rekomendacijų dydžio. Šalys turėjo teisę naudotis teisininko paslaugomis, atstovai rengė procesinius dokumentus teismui, rinko ir teikė į bylą įrodymus, dalyvavo žodiniuose teismo posėdžiuose, teikė paslaugas kompleksiškai, pastoviai. Mažinti šalių patirtas ir neviršijančias rekomenduojamo priteisti dydžio teisinės pagalbos teikimo išlaidas pagrindų nenustatyta. Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovių lygiomis dalimis priteisiamos visos procese patirtos ieškovės ir valstybės bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovei Š. N., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę įteisinti 0,0579 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savavališką gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestato rekonstrukciją bei terasos įrengimą prašant išduoti ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal A. L. firmos parengtus 2021 m. rugsėjo mėn. „Dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto” projektinius pasiūlymus be atsakovių turto bendrasavininkų G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimų.
Priteisti ieškovei Š. N., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovių G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1569 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovių G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 71,68 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 68 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.