Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 kl. išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-24 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., nubaustas viešaisiais darbais 4 mėn. 80 val., įpareigojant per 6 mėn. neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiųjų atžvilgiu, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens tikrą teisę ir padarė nukentėjusiajai O. Z. didelę turtinę žalą, o būtent: 2013 m. spalio mėn. 11 d., apie 20:50 val., iš anksto susitaręs susitikti su V. Z., atvyko į sutartą vietą prie parduotuvės „Maxima“, esančios Liepų al. 19, Panevėžyje, ten I. V. reikalaujant V. Z. grąžinti jai 60 Lt skolą, savavališkai paėmė iš V. Z. nukentėjusiajai O. Z. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-S7500“ bendros 600 Lt vertės, paaiškindamas, kad telefonas bus grąžintas atidavus J. V. skolą. Po to 2013-10-12, apie 12-13 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Smėlynės g. 73 namo kieme, Panevėžyje, savavališkai paimtą iš V. Z. mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-S7500“ per mažametį R. B. gim. (duomenys neskelbtini), grąžino V. Z., sukeisdamas jį mainais į kompiuterinį žaidimą „Ixbook“, kaip užstatą už skolą.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013-10-14, apie 13-16 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, sustabdė einančius Liepų alėjos g. Panevėžio m., O. Z. su V. Z. ir panaudodamas prieš juos psichinę prievartą, šaukdamas pakeltu tonu ir grasindamas žodžiais panaudoti fizinę prievartą prieš V. Z., kurios grėsmę nukentėjusieji suprato kaip realią, reikalavo atiduoti I. V. 60 Lt skolą, taip privertė O. Z. perduoti I. V. pinigus – 30 litų, o 2013-10-14 apie 17-18 val. Smėlynės g. 73 namo kieme, Panevėžyje, atgavęs per mažametį per mažametį R. B. gim. (duomenys neskelbtini), likusią 30 Lt skolą, grąžino paimtą mainais kaip užstatą kompiuterinį žaidimą „Ixbook“. Šiais veiksmais J. D. padarė O. Z. didelę 600 Lt žalą jos asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Kaltinamasis J. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad I. V. jam pasiskundė, kad V. Z. jai negrąžina skolos ir rašo žinutes „skųskis, kam nori, pinigų negrąžinsim“. Jis iš I. gavo to vaikino V. Z. telefono numerį ir iš anksto susiskambinę ir susitarę jis su I. V. susitarė susitikti su V. Z. Liepų alėjoje prie parduotuvės. Ten susitikus, jis savo mašinoje V. Z. paaiškino, kad reikia grąžinti pasiskolintus pinigus I. V., kad negalima rašyti tokių žinučių merginai, jie pasikalbėjo, jokių grasinimų nebuvo. V. Z. telefoną paėmė kaip užstatą. V. Z. pats iš savo telefono išsiėmė sim kortelę, o telefoną padavė J. D.. Kitą dieną V. Z. pats jam paskambino, sakė, kad jo mamai reikia telefono, pasiūlė mainyti telefoną į kompiuterinį žaidimą „Ixbook“. Mainytis jis sutiko ir kažkoks berniukas 10-12 metų jam atvežė žaidimą, o jis grąžino telefoną. Kitą dieną, V. Z. parašė žinutę „pasilik tą žaidimą, mes pinigų neturim“. kaltinamasis nurodė, kad jam svarbu buvo atgauti I. V. skolą, žaidimo jam nereikėjo. Po kurio laiko jis su I. V. važiavo į namus ir pamatė einantį V. Z. su savo mama O. Z.. Jis sustojo ir išlipęs iš mašinos pradėjo rėkti, t.y. šnekėti pakeltu tonu „ką čia darai nesąmones, nereikia man tavo „Ixbook“, turėtum skolą atiduoti“. Tuo momentu jis buvo supykęs. Kaltinamasis nurodė, kad neprisimena, ar grasino V. Z. fiziniu susidorojimu, nepamena ar įžeidinėjo O. Z.. Kai O. Z. pasakė, kad gražins 30 litų, jis pakvietė mašinoje sėdėjusią I. V.. O. Z. I. V. gražino 30 litų. Likusius 30 litų atvežė tas pats berniukas, kuris buvo atvežęs kompiuterinį žaidimą. Kaltinamasis nurodė, kad gailisi pasikarščiavęs ir gatvėje aprėkęs V. Z. su mama. Tiksliai nepamena, bet galėjo būti, kad sakė V. Z., kad pastarasis „gaus į galvą“, tačiau jokių grasinimų nevartojo.

Parodymų patikrinimo vietoje 2013-11-18 metu J. D. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino įvykio aplinkybės, parodė vietas kur jis iš vaikino savavališkai už skolą kaip užstatą paėmė mobilų telefoną, vietą kur reikalavo iš moters ir vaikino gražinti skolą – pinigus, vietą kur sukeitė telefoną į kompiuterinį žaidimą (1 t., b. l. 149-152).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. D. prisipažinimo iš dalies kaltu, jo kaltė visiškai įrodyta bylos įrodymais:

Nukentėjusysis V. Z. parodė, kad 2013 rugsėjį su P. B. iš I. V. pasiskolino 60 litų. Sutarė, kad abu pinigus atiduos vėliau. Po kurio laiko jis P. davė 60 litų, kad grąžintų skolą, bet vėliau P. pasakė kad pinigus pamėtė. Vieną vakarą jam paskambino nežinomas vaikinas, kuris pasiūlė susitikti ir viską išsiaiškinti. Sutarė susitikti prie “Maxima” parduotuvės, esančios Liepų alėjoje. Atėjęs pamatė nepažįstamą vaikiną su I.. Vaikinas jam pasiūlė atsisėsti į jo automobilį. I. pradėjo reikalauti grąžinti pinigus, jis sakė, kad pinigų šiuo metu neturi. Vaikinas sakė, kad jei neatiduos pinigų, sulaužys jam kojas, nuveš į mišką, sakė, kad jį primuš. Vėliau vaikinas pamatė jo telefoną ir paklausė, kokios kokybės yra jo telefonas. Jis atsakė, kad telefonas yra paprastas, nors žinojo, jog jis yra geros kokybės. Tada vaikinas netikėtai jam iš rankos paėmė telefoną ir pasakė, kad atiduos telefoną, kada bus grąžinti pinigai. Prašė vaikino grąžinti nors SIM kortelę, tada vaikinas jam grąžino telefoną, iš kurio jis išsitraukė SIM kortelę. Vaikino jis išsigando, nes jis buvo vyresnis. Kitą dieną P. parašė I. SMS žinutes, prašydamas telefoną laikinai pakeisti į P. kompiuterinį žaidimą. Vaikinas sutiko ir P. brolis R. su dviračiu nuvežė žaidimą ir atvežė jo telefoną. Po kurio laiko, jam su mama einant Liepų alėja, prie jų privažiavo tas pats vaikinas – I. pusbrolis, kuris išlipęs puolė jį įžeidinėti, šaukė, reikalavo grąžinti I. pinigus. Sakė, kad jei pinigai nebus grąžinti, tai gaus į galvą. Mama buvo atsistojusi tarp jo ir I. pusbrolio, bandė tą vaikiną tramdyti. Kaltinamasis buvo labai agresyvus ir jis tikrai jo išsigando, manė, kad savo grasinimus kaltinamasis gali įvykdyti, jį sumušti. Mama pasiūlė tam vaikinui grąžinti skolą ir išsitraukusi padavė 30 litų, kuriuos atidavė I.. Tą pačią dieną P. grąžino I. likusią skolą – 30 litų ir atsiėmė kompiuterinį žaidimą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. Z. parodė vietas, kuriose buvo susitikęs su vaikinu, kuris už skolą kaip užstatą paėmė jo mobilų telefoną, vietą, kur reikalavo iš jo ir mamos gražinti skolą (1 t., b. l. 35-39).

Nukentėjusioji O. Z. parodė, kad 2013 m. rudenį vakare į namus grįžo persigandęs ir susijaudinęs sūnus V. Z., kuris jai pamelavo, jog iš jo du nepažįstami jaunuoliai atėmė telefoną. Vėliau ji sužinojo, kad telefoną atėmė mergaitės, kuriai buvo skolingas jos sūnus, pusbrolis. Kitą dieną, apie pietus ji su sūnumi V. ėjo Liepų alėja, prie jų privažiavo automobilis, iš kurio išlipo kaltinamasis, kuris pradėjo rėkti ant V., vartodamas įžeidžiančius žodžius ir reikalaudamas atiduoti skolą, grasino panaudoti fizinį smurtą. Ji realiai išsigando vaikino elgesio, pamanė, kad jis tikrai gali savo grasinimus įgyvendinti, pasakė, kad apie vaikino elgesį praneš policijai, tuomet jis ir ją ėmė ją plūsti necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėti, sakė, kad yra trejus metus “sėdėjęs”, todėl nieko nebijo. Vaikinas buvo agresyvus. Iš automobilio išlipo apie šviesiaplaukė mergina, ji bandė raminti vaikiną. Tas vaikinas pasakė, kad jos sūnus tai mergaitei yra skolingas. Sūnus jai paaiškino, kad jis skolinosi 60 Lt kartu su draugu P.. Tada ji išsitraukė 30 litų ir padavė merginai. Vaikinas pasakė, kad už pusvalandžio grąžintų visus pinigus. Sūnus atsakė, kad P. grįš iš darbo ir pinigus atiduos. Nukentėjusioji nurodė, kad sūnų augina viena, nuostolis, kurį jos šeima patyrė atėmus telefoną, jai yra didelis, jos šeimos pajamos yra nedidelės. Dėl įvykio ji patyrė nepatogumus, nes negalėjo naudotis telekomunikacijų paslaugoms, patyrė nervinį stresą, išgąstį

Parodymo atpažinti iš nuotraukų metu nukentėjusioji O. Z. atpažino J. D. kaip asmenį, kuris 2013-10-14 Liepų alėjoje, Panevėžyje, grasindamas jos sūnui V. Z. fiziniu susidorojimu reikalavo grąžinti merginai vardu I. – skolą (1 t., b. l. 19-21).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. Z. pateikė mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GT-S7500 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apžiūrėtas ir gražintas (1 t., b. l. 48-53).

Iš parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjęs V. Z. atpažino J. D., kaip asmenį, kuris iš jo 2013-10-11 savavališkai paėmė mobilaus ryšio telefoną (1 t., b. l. 40-47).

Iš parodymo atpažinti iš nuotraukų liudytojas R. B. atpažino J. D., kaip asmenį, su kuriuo sukeitė kompiuteriuką į telefoną, o po kelių dienų jam atidavė brolio P. skolą ir atsiėmė iš jo kompiuteriuką (1 t., b. l. 126-128).

Liudytoja I. V. parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį jai dirbant Panevėžyje „Cido“ arenoje, buvęs jos klasės draugas V. Z., su draugu P. paprašė paskolinti 60 litų, žadėjo juos grąžinti kitą savaitę. Ji paskolino prašomus pinigus, tačiau praėjus sutartam laikui pinigų neatgavo. Ji V. rašė SMS žinutes, klausdama, kada bus grąžinta skola, tačiau V. atsirašinėjo. Tas žinutes pamatė jos pusbrolis J. D., kurio šeimoje ji gyvena. Ji jam papasakojo apie paskolintus pinigus. Po kurio laiko J. pasakė, kad jai reikia važiuoti dėl skolos grąžinimo ir susitikti su V.. Jie nuvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, esančios Liepų alėjoje, kur atėjo V.. Automobilyje ji prašė V. grąžinti jai skolą, į ką jis atsakė, kad pinigų neturi, nes pinigus P. pradangino. Susitarti su V. dėl skolos grąžinimo nepavyko. J. jam pasiūlė skolintis iš kitų draugų pinigus ir taip gražinti skolą. Jis kažkam rašinėjo iš telefono SMS žinutes, tačiau jam pinigų niekas neskolino. Tuomet J. jam pasiūlė atiduoti telefoną, o kai turės pinigų, tai telefoną gražins. Matė, kaip V. atsiklausęs J., iš savo mobilaus telefono „Samsung“ išsitraukė SIM kortelę, o telefoną atidavė J.. Kitą dieną V. prašė grąžinti telefoną, nes jo tėvai grasino kreiptis į policiją, siūlė V. telefoną apkeisti į kompiuterinį žaidimą „Ixbooks“. Vėliau J. patvirtino, kad telefoną apkeitė į žaidimą. Po kurio laiko, važiuodami automobiliu kartu su J. Liepų alėjoje pamatė einantį V. su mama. J. sustabdė automobilį, priėjo prie V. ir kalbėjosi, ji liko automobilyje, todėl pokalbio turinio negirdėjo. Išlipusi iš automobilio ji kartu buvusiai V. mamai J. patvirtino, kad V. jai skolingas. Tada V. mama jai grąžino 30 litų, pasakiusi, kad jei P. negrąžins likusios 30 Lt skolos, tai juos grąžins ji. Vakare P. jai taip pat grąžino skolą (1 t., b. l. 131-132, 134-136).

Panevėžio AVPK SNTS tarnybiniame pranešime dėl telekomunikacijų ryšiais gautos telefoninių skambučių išklotinės analizės matyti, kad 2013-10-11 nuo 19:42 val. iki tos pačios dienos 20:32 val. priklausanti J. D. UAB „Bitė Lietuva“ tinkle naudojama SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) 12 kartų buvo aktyvuota išeinančiais skambučiais ir SIM žinutėmis į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamą UAB „Bitė Lietuva“ tinkle, priklausančio V. Z. (1 t., b. l. 64-70).

Už savivaldžiavimą numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. ATPK 188 str. Savivaldžiavimas apibrėžtas kaip savališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms arba teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Šioje įstatymo nustatytoje normoje yra pateikta savaldžiavimo samprata. LR BK 294 str. Yra nustatytos dvi savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtys : pirmoje dalyje – pateikta savavaldžiavimo sudėtis, kai padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams; antroje dalyje – savavaldžiavimas padarytas panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 str. numatytos sąlygos.

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata irk t.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos LR Civilinio kodekso 1.136 str. , 1.137 str.

Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar

tariamą teisę (numatytą CK 1. 136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba

pripažįstama, bet neįgyvendinama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su

šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo

kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos

teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta

skolos, įsipareigojimų, teisės į paveldėtą turtą ir pan.), arba, pripažindamas tas teises,

atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi, pagal dispozicijos

prasmę, konflikto dalyviai atitinkamai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio

subjektai.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo negrąžinęs kaltinamojo įseseriai I. V. skolos, todėl civilinių teisės normų prasme pastaroji turėję teisę įgyvendinti savo teisėtus interesus – reikalauti skolos grąžinimo ir tai darė, pasitelkdama pagalbon kaltinamąjį J. D.. J. D., norėdamas padėti I. V. susigrąžinti skolą, tai darė ne įstatymų nustatyta tvarka, o atlikdamas neteisėtus veiksmus, panaudodamas psichinę prievartą, todėl padaryta veika vertinama ne kaip adm.teisės pažeidimas, o kaip veika, turinti nusikaltimo sudėties požymių.

Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Teismas, spręsdamas dėl galimu prievartos panaudojimo nukentėjusiųjų atžvilgiu, atsižvelgia į tai, kad tiek V. Z., tiek O. Z. nurodo buvus psichinę prievartą, kurią naudojo kaltinamasis, siekdamas padėti susigrąžinti I. V. skolą, t.y. kad kaltinimasis grasino nukentėjusiajam smurtu ir nukelntėjusieje buvo realiai išsigandę, kad toks smurtas bus panaudotas.

LR BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už LR BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką kyla tik tada, kai konflikto dalyviai yra tikro ar tariamo teisinio santykio dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis Nr. 2K-127/2014). Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų V. Z. ir O. Z. buvo susiklostęs tam tikras netiesioginis civilinis santykis: nukentėjusysis V. Z. buvo skolingas kaltinamojo J. D. pusseserei pinigų, kuriuos delsė grąžinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuriam įstatymų leidėjas yra pavedęs formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (LR Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacine tvarka nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012 yra konstatavęs, kad kaltinimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat ir to, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui, nustatymu. Taigi pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinė ar psichinė žala. Kita vertus, „didelės žalos“ požymio įtvirtinimas BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto savavaldžiavimo sudėtyje, reiškia imperatyvą, kad pagrindžiant kaltinamajam kaltinimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nepakanka tik konstatavimo, jog nukentėjusysis patyrė psichinę ar fizinę prievartą. Turi būti atskleista ir tokios prievartos padarinių pobūdis, turinys.

Nagrinėjamu atveju J. D. tiek 2013-10-11 automobilyje, tiek 2013-10-14 gatvėje, pinigų iš V. Z. reikalavo agresyviai, esant jėgų persvarai, jis buvo vyresnis už nukentėjusįjį, V. Z. nurodė, kad jautė grėsmę ir baimę dėl savo sveikatos. 2013-10-14 baimę, stresą ir pažeminimą pajautė ir V. Z. motina, kurios akivaizdoje kaltinamasis reikalavo grąžinti skolą iš V. Z., pinigų reikalauta viešoje vietoje, dienos metu, matant kitiems praeiviams, kaltinamasis O. Z. atžvilgiu vartojo užgaulius ir žeminančius žodžius. Remiantis šiomis aplinkybėmis, kurias iš dalies pripažino ir pats kaltinamasis, teismas daro išvadą, kad J. D., nors ir turėjo teisę reikalauti iš V. Z. grąžinti skolą I. V. naudai, tačiau jo pasirinktas teisės gynimo būdas neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Taip veikdamas V. Z. pats ėmėsi vykdyti teisingumą, vertė V. Z. įvykdyti prievolę, panaudodamas prievartą.

LAT yra pažymėjęs, kad didele žala laikytina tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginamojo pobūdžio situacija (LAT nutartys Nr. 2K-P-183/2012, 2K-594/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo išsakytų grasinimo būdo ir turinio, pakartotinumo, nukentėjusysis V. Z. suprato grasinimų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad J. D. juos įgyvendins. Teismų praktikoje psichine prievarta baudžiamąja teisine prasme laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobūdžio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai (LAT nutaris Nr. 2K-594/2013). J. D. naudota psichinė prievarta nagrinėjamu atveju didžiąja dalimi pasireiškė tuo, kad jis nukentėjusįjį ir jo motiną įžeidinėjo, šantažavo, V. Z. su kaltinamuoju susidurdamas du kartus per keturias dienas galėjo suprasti, kad yra persekiojamas, tai tuo metu buvusiam nepilnamečiui V. Z. sukėlė bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus.

Teismo nustatytų aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą konstatuoti, kad kaltinamojo J. D. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d., yra visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota tinkamai.

Skiriant bausmę J. D. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo J. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį J. D., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, J. D. teistas (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas), baustas administracine tvarka 2013-07-25 pagal ATPK 123 str. 1d., 124¹ str. 7d. 120 Lt bauda (1 t., b. l. 178 (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas patenkinamai, mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės; besimokydamas 1 kurse be pateisinamos priežasties pamokų nepraleidinėjo, buvo aktyvus mokinių tarybos narys, su bendraklasiais draugiškas, su mokytojais nekonfliktavo; šiais mokslo metais be pateisinamos priežasties praleido 130 pamokų už ką mokyklos direktoriaus įsakymu buvo pareikšta pastaba (1 t., b. l. 170).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 41 str., 61 str.), J. D. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d., turėtų būti skiriama arešto bausmė, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad pagal realų bausmės atlikimo pobūdį galimai skirtina švelnesnė bausmės rūšis apribos jo galimybę tęsti mokslą, t.y. sukels sunkesnes pasekmes, nei kita sankcijoje numatyta, griežtesnė bausmė – laisvės atėmimas, jo vykdymą atidedant. Todėl teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, mano tikslingu skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Remiantis LR BPK 103 str., 105 str., 307 str. 6 d. 3 p., iš kaltinamojo J. D. priteistina valstybei 31 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d. ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. D. atidėti 1 metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

J. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš J. D. 31 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.