Kauno apygardos teismo nutartis

2010-12-20 · Civilinė byla Nr. 2S-2272-254/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
2S-2272-254/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Neringa Venckienė
Skolininkas
R. R.
Suinteresuotas asmuo
V. R.
Civilinė byla Nr. 2S-2272-254/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Šeškuvienė
Procesinio sprendimo kategorija 129; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko R. R. ir suinteresuoto asmens V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties dėl skolininko turto dalies bendrijoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko R. R. turto dalį, esančią bendra su sutuoktine V. R. nuosavybe, lygią pusei visų piniginių lėšų, esančių bei atsirasiančių skolininko sutuoktinės V. R. sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas LT, (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB , bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010-01-06 preliminariu sprendimu iš R. R. jo naudai priteisė 23 121,32 Lt skolos, 434,68 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 803 Lt bylinėjimosi išlaidas. Skolininkas per nustatytą terminą sprendimo neįvykdė, taip pat nepateikė teismui motyvuotų prieštaravimų, todėl preliminariam sprendimui įsiteisėjus, jam buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį jis pateikė vykdyti antstolės R. G. kontorai. 2010-05-13 gavo antstolės R. G. pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo. Antstolė informavo, kad R. R. piniginių lėšų neturi, transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi, todėl išieškojimą nukreipė į R. R. priklausantį turtą, kuris yra bendras su sutuoktine V. R.. Antstolė areštavo V. R. priklausančias pinigines lėšas, esančias jos sąskaitose AB SEB banke (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei „Swedbank“ banke (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno mieto apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi prašymą tenkino. Teismas nustatė, jog išieškotojo S. V. prašymo nagrinėjimo dienai santuoka tarp skolininko R. R. ir V. R. nenutraukta. Teismo nuomone, antstolė, vykdydama skolos išieškojimą iš skolininko R. R. turto, pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kadangi kito turto skolininkas neturi. Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė V. R. neskundė antstolės 2010-04-30 patvarkymų areštuoti lėšas, esančias V. R. banko sąskaitose AB SEB banke (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei „Swedbank“ banke (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti V. R. sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) „Swedbank", AB esančias pinigines lėšas jos asmeninėmis lėšomis, įgytomis 2003-03-01 dovanojimo sutarčių pagrindu, kadangi byloje nėra įrodymų, jog piniginės lėšos buvo dovanojimo sutarties pagrindu įneštos į šias sąskaitas, taip pat, kad jos nebuvo išnaudotos ir yra šiose sąskaitose. Remiantis CK 3.88 str. 1 d. 5 p. teismas konstatavo, jog V. R. areštuotos lėšos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių R. R. ir V. R. nuosavybe bei, remiantis CK 3.117 str. 1 d. laikė, jog skolininkui R. R. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. R. areštuotų lėšų sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) „Swedbank", AB.

Teismas taip pat atmetė skolininko bei pareiškėjos argumentus, jog pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, nes jis prašo nustatyti skolininko turto dalį ne tik į esamas, bet ir į atsirasiančias V. R. sąskaitose lėšas, kadangi teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu šalies, nevykdančios teismo sprendimo atžvilgiu pradedami priverstinio vykdymo veiksmai, kuriais užtikrinamas teismo sprendimo įvykdymas, o kartu ir teismo valdžios teisėtumas. Šioje konkrečioje byloje skolininko R. R. turto dalies nustatymas piniginėms lėšoms, esančioms jo sutuoktinės V. R. banko sąskaitose, iki visiško 2010-01-06 teismo sprendimo įvykdymo negali būti vertinamas kaip sąlyginis teismo sprendimas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas R. R. ir suinteresuotas asmuo V. R. prašo pirmosios instancijos teismo tesimo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymo netenkinti.

Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu, šalių santuoka nebuvo nutraukta. Kad galėtų padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalėjo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno ir kito asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.) ir tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas nenustatė, nesiaiškino kokį turtą turi ir valdo skolininkas R. R. asmeninės nuosavybės teise bei koks turtas yra įgytas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą turėjo išspręsti šioje byloje ne ginčo teisenos tvarka.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas pažeidė LR CPK 176-185 str. nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad skolininkas ir jo sutuoktinė neįrodė, jog tai yra skolininko sutuoktinės V. R. asmeninės piniginės lėšos bei nepaneigė santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcijos. Be to, teismas nustatė turto dalį į pinigines lėšas, esančias sąskaitoje nenustatinėdamas pačio piniginių lėšų dydžio, kas šiuo atveju yra itin reikšminga.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla reikalas areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (LAT 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005; 2005-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005).

Kaip galima būtų spręsti iš bylos medžiagos, antstolė išieškojimą vykdo iš skolininko asmeninio turto, todėl yra būtina nustatyti skolininko R. R. turto dalį, esančią bendra su sutuoktine V. R. nuosavybe. Byloje yra 2010-04-30/S-1713 patvarkymai areštuoti sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas LT, (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB 27 648,75 Lt sumai, tačiau nėra duomenų, kokio dydžio piniginės lėšos ( turtas) yra areštuotos. Iš teismo posėdžio metu antstolės duotų parodymų, matyti, jog ji taip pat neturi tokių domenų bei nurodė, kad į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta apie 1500-2000 Lt (b.l. 106). Bendraturčio dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymas reiškia ne tik jo idealiosios dalies nuosavybės teisėje, bet ir aiškiai apibrėžtos, ją atitinkančios realios dalies turte nustatymą, o tai reiškia būtinumą suformuoti ir individualiai apibrėžti daikto dalį, kurią būtų galima savarankiškai naudoti ir kuri galėtų būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečiai lėšų kiekio areštuotose sąskaitose. Nagrinėjo aplinkybes, susijusias su 2003 m. dovanojimo sutartimi, nors nutartyje konstatuota, kad šių lėšų sąskaitose arešto metu nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad skolininko R. R. dalis bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine V. R. yra lygi puse visų piniginių lėšų, esančių areštuotose sąskaitose, todėl nėra aišku kaip galima buvo padaryti tokią išvadą, kai byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti piniginių lėšų kiekį, buvusį arešto metu areštuotose bankų sąskaitose. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas nutartį neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ( CPK 337 straipsnio 3 p.). Nurodytos tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingos aplinkybės nustatinėtinos pirmosios instancijos teisme. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų teisės į teisingą teismo procesą principą, paneigdamas proceso dalyvių teisę pasinaudoti dar viena, apeliacine teismo instancija. Pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir abiejų asmeninį turtą ir tik nustatęs visą turimą ir valdomą turtą nustatyti vieno sutuoktinio dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, šiuo atveju dalis piniginių lėšų arešto metu buvusių sutuoktinės sąskaitose AB SEB banke ir AB banke „Swedbank“. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus. Taigi, individualizuodamas skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje pagal CPK 667 str., teismas nagrinėja bylą ypatingosios teisenos tvarka. Kiti skundo argumentai teisinės reikšmės neturi ir patys savaime neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti, klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Dalė BurdulienėKolegijos teisėjai Aušra BaubienėNeringa Venckienė