Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

kaltinamųjų gynėjams advokatams Vidmantui Žiemeliui, Karoliui Rugiui, Virginijai Bradulskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „U. “ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2014-06-19 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. viešaisiais darbais 4 mėnesiams; 2014-11-24 nutartimi bausmė pakeista į 7 parų areštą, bausmę atlikęs 2015-01-20;

2015-12-22 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. bauda 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda; nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės;

2016-06-28 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. areštu 30 parų; subendrinus su 2015-12-22 nuosprendžiu skirta bausme - areštu 30 parų su 20 MGL (753,20 Eur) bauda; arešto bausmė atlikta,

kaltinamas pagal BK 181 str. 2 d.;

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2016-04-08 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės,

A. D., panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą, atvirai prievartavo turtą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su T. K., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo ir kito asmens naudai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. balandžio 30 d., o T. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. balandžio mėn. pradžios iki 2016 m. balandžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose Ukmergės mieste, panaudojęs psichinę prievartą ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, vertė nukentėjusįjį P. K. perduoti jiems turtą, t. y. reikalavo iš nukentėjusiojo, kad šis reguliariai perduotų jam ir T. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį piniginių lėšų įvairiomis sumomis, taip pat perduoti jiems 130 Eur vertės kompiuterį „X Box“, po ko nukentėjusysis P. K. tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose Ukmergės mieste įvairiomis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis sumomis perdavė pinigus: A. D. – ne mažiau 140 Eur, ir T. K. – ne mažiau 20 Eur.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. D. 2016 m. gegužės 1 d. apie 2.30 val., paskambinęs P. K. ir panaudojęs psichinę prievartą, nurodė P. K. ateiti mišku pas T. K. į sodą, esantį SB „P.“ (duomenys neskelbtini), Ukmergės mieste. Po ko nukentėjusiajam einant mišku link šio sodo, esančio SB „P.“ (duomenys neskelbtini), Ukmergės mieste, kartu su draugu L. R., A. D. bendrais veiksmais su T. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, miške, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, panaudojo fizinį smurtą prieš P. K., t. y. A. D. sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į viršutinės lūpos kairiąją pusę, nuo ko P. K. pargriuvo ant žemės, po to kartu su T. K. sudavė nukentėjusiajam P. K. rankomis ir kojomis ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas (veido dalį ir pakaušį), o nukentėjusiajam prašant jo nebemušti, suintensyvino savo nusikalstamus veiksmus ir toliau spardė nukentėjusįjį, tuo padarydamas šiam galvos sumušimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko nurodė nukentėjusiajam P. K. kitą dieną atnešti A. D. 20 Eur ir T. K. 50 Eur.

Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 2 d.

T. K., panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą, atvirai prievartavo turtą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su A. D., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo ir kito asmens naudai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. balandžio mėn. pradžios iki 2016 m. balandžio 30 d., o A. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. balandžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose Ukmergės mieste, panaudojęs psichinę prievartą ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, vertė nukentėjusįjį P. K. perduoti jiems turtą, t. y. reikalavo iš nukentėjusiojo, kad šis reguliariai perduotų jam ir A. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį piniginių lėšų įvairiomis sumomis, taip pat perduoti jiems 130 Eur vertės kompiuterį „X Box“, po ko nukentėjusysis P. K. tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose Ukmergės mieste įvairiomis, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis sumomis, perdavė pinigus: A. D. – ne mažiau 140 Eur, T. K. – ne mažiau 20 eurų.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. K., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. D., 2016 m. gegužės 1 d. apie 2.30 val. A. D. paskambinus P. K. ir panaudojant psichinę prievartą nurodžius P. K. ateiti mišku pas T. K. į sodą, esantį SB „P.“ (duomenys neskelbtini), Ukmergės mieste, po ko nukentėjusiajam einant mišku link nurodyto sodo, esančio sodų bendrijoje „Pušelė“, Ukmergės mieste, kartu su draugu L. R., T. K. bendrais veiksmais su A. D., būdami apsvaigę nuo alkoholio, miške, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, panaudojo fizinį smurtą prieš P. K., t. y. A. D. sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į viršutinės lūpos kairiąją pusę, nuo ko P. K. pargriuvo ant žemės, po to T. K. kartu su A. D. sudavė nukentėjusiajam P. K. rankomis ir kojomis ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas (veido dalį ir pakaušį), o nukentėjusiajam prašant jo nebemušti, suintensyvino savo nusikalstamus veiksmus ir toliau spardė nukentėjusįjį, tuo padarydamas šiam galvos sumušimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko nurodė nukentėjusiajam P. K. kitą dieną atnešti 20 Eur A. D. ir 50 Eur T. K..

Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 2 d.

A. D. teisme savo kaltę pripažino iš dalies – pripažino, kad sumušė P. K., tačiau tai padarė vienas. Neigia, kad reikalavo iš P. K. pinigų ar kompiuterio. Parodė, kad su nukentėjusiuoju yra pažįstami 2-3 metai, jų santykiai geri, draugiški, nes abu augo be tėvo, susitikdavo nedažnai, kartu vedžiodavo šunį arba šiaip susitikę tik kalbėdavosi. A. D. pinigų iš P. K. nereikalavo ir jam negrasino. Tiesiog, jei nukentėjusysis turėjo pinigų, tai ir nupirkdavo kažką, o jei pinigų turėjo A. D., jis pirkdavo abiem. Abejoja, kad P. K. išleido 130 Eur daugiau nei A. D.. Būdavo, kad A. D. su P. K. vienas kitam paskolindavo pinigų, tai buvo įprasta. Bet pasiskolintus pinigus A. D. grąžindavo. Dėl 2016-05-01 įvykio parodė, kad tą naktį T. K. sode su T. K. ruošėsi kepti šašlykus. Buvo nusipirkę degtinės. Pasikvietė D. D., kuris yra tik kaltinamojo bendrapavardis, bet ne giminaitis, kad atneštų iešmų. Vakare, beveik naktį, susiskambino su kitu draugu K. D., kuris pasakė, kad irgi ateis į sodą. Po kurio laiko D. D. vėl paskambino K. D. ir jis pasakė, kad jau eina į mišką link sodo. Tada kaltinamasis su D. D. nuėjo į mišką jo pasitikti. T. K. liko sode. Miške pamatė, kad K. D. ateina ne vienas, o kartu su P. K. ir L. R.. Pamačius P. K. A. D. kilo pyktis, nes prisiminė, kad šis jį pravardžiuoja. Būdamas neblaivus, nesugebėjo susivaldyti ir sudavė P. K. 2-3 kartus kojomis ir ranka. Nukentėjusysis P. K. paklausė kaltinamojo, už ką šis jam trenkė, tačiau A. D. nieko neatsakęs grįžo į sodą. P. K. nusekė iš paskos, tačiau T. K. jį išvarė, nes T. K. buvo neblaivus. Kitą rytą A. D. P. K. parašė žinutę ir paprašė paskolinti 5 Eur, bei žaidimų kompiuterį „Xbox“. Tai nebuvo joks prievartavimas, o draugiškas prašymas. Kaltinamasis taip pat prašė P. K. atsiųsti savo nuotrauką, nes norėjo pažiūrėti, kokie sužalojimai padaryti. Po savaitės kaltinamasis norėjo atsiprašyti P. K., bet nesutiko. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam 1 250 Eur žalą.

2016-05-18 apklausos įtariamuoju metu A. D. kaltu neprisipažino visiškai. Parodė, kad niekada nei pinigų, nei žaidimų kompiuterio iš P. K. nereikalavo ir jo nemušė. 2016-04-30 maždaug nuo 20 val. A. D. su T. K. pastarojo tėvų sode vartojo alkoholinius gėrimus. Po to atėjo D. D., kuris dar pasikvietė P. K.. P. K. į sodą atėjo apie 2 valandą nakties kartu su L. R., K. D. bei trimis merginomis. Maždaug po pusvalandžio A. D. baigė gerti butelį degtinės, nuėjo miegoti ir kas toliau vyko - nežino. Kitos dienos ryte apie 7-8 val. atsikėlęs pamatė, kad sodo namelyje vis dar buvo T. K., D. D. ir K. D.. Netrukus D. D. išėjo namo, o T. K. su K. D. kalbėjosi apie tai, kad P. K. buvo visas sudaužytas ir išėjo namo. Tą pačią dieną A. D. parašė žinutę P. K., kad jis atsiustų nuotrauką, kaip atrodo. Iš atsiųstos nuotraukos A. D. pamatė, kad P. K. turėjo gumbą kaktoje ir sutinusią apatinę lūpą, tačiau jis nesakė, kas jį sumušė. Po kelių dienų A. D. susitiko su P. K., bet ir tada P. K. nesakė, kas jį sumušė, tik pasakė, kad ėjo namo ir kažkas jį sudaužė (t. 3, b. 1. 79-80).

2016-06-15 apklausos įtariamuoju metu A. D. kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad P. K. tą vakarą buvo sumuštas du kartus - pirmą kartą dar miške P. K. sudavė D. D. dėl priežasties, kurios kaltinamasis nežino. Tamsoje P. K. apsipažino ir pagalvojo, kad tai jam smūgį sudavė A. D.. Vėliau - jau T. K. sode, P. K. sumušė trise - A. D., T. K. ir K. D.. Nurodė, kad miške A. D. ir D. D. susitiko su P. K. bei K. D. ir nors buvo tamsu, pažino vieni kitus, pasisveikino ir ėjo atgal link T. K. sodo. Priekyje ėjo P. K., kuris žinojo, kur yra T. K. sodas, iš paskos ėjo D. D., A. D. ir K. D.. Visi vienas nuo kito ėjo atstumu per ištiestą ranką. Staiga D. D. dešine ranka smūgiavo P. K. į galvos sritį. Kur tiksliai pataikė, nematė. Nuo patirto smūgio P. K. paėjo į kairę takelio pusę, o D. D. paėjo takeliu į priekį, tada A. D. atsidūrė šalia P. K.. P. K. paklausė, kodėl jį mušė. A. D. nukentėjusiajam nepasakė, kad tai ne jis, o D. D. jam sudavė, tiesiog atsakė, lyg kaltę prisiimdamas sau – „šiaip sau“. Prieš D. D. suduodant nukentėjusiajam, A. D. negirdėjo, apie ką kalbėjosi D. D. su P. K., taip pat negirdėjo jokio žodinio konflikto tarp jų. Ar po smūgio P. K. liko kokie nors sužalojimai, jis nematė. Atėjus į sodą, A. D. dar išgėrė degtinės ir nuėjo miegoti į antrą namelio aukštą, o T. K., D. D., P. K. ir K. D. pasiliko virtuvėje. Neužilgo A. D. išgirdo, kad pirmame aukšte kažkas barasi, ir nusileido į apačią. Tada visi išėjo į lauką. Kažkas tempė P. K. už rūbų už viršutinės dalies. Nuėjus ant greta sklypo esančio kelio, A. D. P. K. įspyrė dešine koja į nukentėjusiojo kojas iš priekio. Nuo pirmo spyrio P. K. atsisėdo ant kelio, nes tuo metu jį laikė T. K. su K. D.. Kai P. K. atsisėdo ant kelio, A. D. jam spyrė kaire koja ir pataikė į dešinės kojos šlaunį. Tuo metu T. K. buvo P. K. už nugaros dešiniau, K. D. buvo P. K. iš kairės pusės, o A. D. iš priekio. Po to, kai A. D. spyrė antrą kartą, T. K. ir K. D. ėmė spardyti nukentėjusįjį. Abu įspyrė po 2-3 kartus. P. K. visą laiką sėdėjo. Dėl ko buvo mušamas P. K., A. D. nežinojo, tiesiog spyrė nukentėjusiajam be jokios priežasties, pagautas įkarščio. Grįžę į sodo namelį, A. D. ir T. K. toliau vartojo alkoholinius gėrimus, o P. K. daugiau nebuvo, jis galimai išėjo namo. Atsikėlus 2016-05-01 ryte, sode buvo T. K., K. D., D. D. ir A. D., tačiau jie nesikalbėjo, kodėl buvo mušamas P. K.. Nugirdo, kad konfliktas galėjo kilti dėl D. D. merginos. (t. 3, b. 1. 81-89).

T. K. savo kaltės nepripažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad T. K. pažįsta seniai, nes gyvena tame pačiame rajone, lankė tą pačią mokyklą, buvo draugai, gatvėje pasisveikindavo, susitikdavo nedažnai. T. K. nėra skolinęsis nei pinigų, nei daiktų iš nukentėjusiojo. Būdavo, kad savanoriškai, be prievartos susidėdavo pinigų ir kažką bendrai nusipirkdavo. 2016-04-30 T. K. su A. D. nutarė pasikepti šašlykų pas T. K. sode. Į sodą užėjo D. D., išgėrė truputį alaus. Vakare atėjo K. D., kurį T. K. pažįsta nuo vaikystės, nes augo viename kieme. Atėjo ir P. K., jis atrodė neblaivus. T. K. nenorėjo priimti P. K., nes nenorėjo problemų, todėl liepė jam išeiti. T. K. pastebėjo, kad P. K. jau buvo sumuštas. Ieškinio nepripažįsta visiškai.

T. K. 2016-05-18 apklaustas įtariamuoju parodė, kad niekada iš P. K. nėra reikalavęs ar ėmęs pinigų ir niekada nėra jo mušęs. 2016-04-30 vakare apie 20 val. jis kartu su A. D. buvo T. K. tėvų sode. Naktį į sodą atėjo P. K. su K. D. bei dar keliomis merginomis. Jam nepatiko, kad atėjo P. K., nes jis buvo neblaivus. K. D. buvo T. K. vaikystės draugas ir buvo kviečiamas vienas, todėl T. K. liepė P. K. išeiti. Kai P. K. buvo atėjęs į sodą, matė, kad ant jo lūpos buvo žaizda. Kuri lūpa buvo praskelta, nebepamena. T. K. žinojo, kad sužalojimai P. K. buvo padaryti prieš kelias dienas, kai jis susimušė su kitu vaikinu. T. K. nematė, kad kas kitas P. K. muštų tą vakarą, kai jis lankėsi sode (t. 3, b. 1. 12-13).

2016-05-04 pareiškime nurodyta, kad P. K. pareiškė apie įvykį – kad 2016-05-01 apie 02.30 val. Ukmergės m. SB „P.“ jį sumušė A. D. ir T. K., nes P. K. atsisakė jiems duoti reguliariai prašomų pinigų bei žaidimų kompiuterį „Xbox“. Šie asmenys prievartauja iš P. K. pinigus jau apie tris savaites (t. 1, b. l. 1-2).

Nukentėjusysis P. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad abu kaltinamieji yra jo pažįstami, gyvena netoli jo namų. Su A. D. nukentėjusysis susipažino per bendrus pažįstamus 2015 m. gruodžio mėnesį, anksčiau jį žinojo, bet nebendravo, o su T. K. susipažino per A. D. 2016 m. balandžio pradžioje. Praėjus savaitei po pažinties, A. D. paprašė paskolinti pinigų. Nukentėjusysis, norėdamas būti draugiškas, jų paskolino. Po kurio laiko A. D. reguliariai ėmė reikalauti pinigų, o prašomos sumos vis didėjo. Paskolintų pinigų nebegrąžindavo. Galiausiai A. D. 2016 m. pavasario pradžioje pareikalavo duoti „X box“ kompiuterį 130 Eur vertės. Tiek pinigų, tiek kompiuterio A. D. prašydavo primygtinai, vartodamas žodį „paderink“, prašydavo reguliariai tiek telefonu žinutėmis, tiek ir gyvai, taip pat susisiekdavo per socialinį tinklą „Facebook“. O nuo 2016 m. balandžio pinigų pradėjo reikalauti ir T. K. panašiomis sumomis kaip A. D.. Pinigus nukentėjusysis kaltinamiesiems perduodavo įvairiose vietose, miškelyje netoli namų ar prie parduotuvės, bent po tris kartus per savaitę. Pinigus nukentėjusysis gaudavo iš savo mamos, juos imdamas tai pramogoms, tai maistui. Jei nukentėjusysis atsisakydavo susitikti su kaltinamaisiais, šie jam siųsdavo žinutes, kad blogai baigsis, ką nukentėjusysis suprato kaip grasinimus fiziniu smurtu, todėl jis kaltinamiesiems visada duodavo jų reikalaujamus pinigus. Pinigus perduodavo tai abiem kaltinamiesiems kartu, tai atskirai. Iš viso A. D. nukentėjusysis perdavė 140 Eur, o T. K. 20 Eur (per 4-5 kartus). P. K. prašė A. D. grąžinti pinigus, tačiau šis jų negrąžindavo, o pradėdavo grasinti, kad blogai baigsis. T. K. gražinti pinigų neprašė, nes bijojo, kadangi šis agresyvus ir sportuoja. Dėl įvykio 2016-05-01 naktį nukentėjusysis parodė, kad nuo 2016-04-30 vakaro kartu su draugu L. R. viešėjo pas kitą savo draugą R. S.. Naktį P. K. sulaukė skambučio iš A. D., kuris pareikalavo, kad P. K. ateitų į T. K. sodą. Į šį sodą reikėjo eiti takeliu per mišką. P. K. į T. K. sodą ėjo kartu su L. R.. Nukentėjusysis į sodą ėjo iš baimės, kad gali baigtis blogai, jei ten nenueis. Eidamas miškeliu, nukentėjusysis pasišvietė tamsoje telefonu ir pamatė du asmenis, kuriuos atpažino – tai buvo abu kaltinamieji. Priartėję kaltinamieji pradėjo mušti nukentėjusįjį – A. D. jam trenkė į lūpą, po ko nukentėjusysis iš karto nukrito ant žemės, tada kaltinamieji iš abiejų pusių (iš priekio ir iš nugaros) pradėjo spardyti gulinčiam nukentėjusiajam į galvą. Nukentėjusysis prašė liautis, bet kaltinamieji toliau jį spardė, o A. D. dar sakė „kas užteks, kas užteks“. Spardymas vyko apie 2 min., iš viso P. K. buvo suduota apie 30 smūgių. Pabėgdamas iš įvykio vietos, girdėjo, kaip pavymui T. K. reikalauja atnešti 50 Eur, o A. D. – 20 Eur. Išbėgęs į magistralę Vilnius-Panevėžys, nubėgo prie mokyklos, paskambino L. R.. Trumpai susitiko, o po to grįžo namo. Ryte nukentėjusiojo motina pamatė jo sužalojimus, tačiau P. K. mamai pamelavo, kad jį sumušė nepažįstami žmonės. Vėliau mamai pastebėjus, kad nukentėjusiajam visą dieną kažkas intensyviai rašė žinutes į telefoną, P. K. viską jai papasakojo. Tą dieną po įvykio kaltinamieji toliau reikalavo iš nukentėjusiojo 5 Eur ir kompiuterio „X box“. Pasijutęs blogiau, P. K. kreipėsi į gydytojus. Prašomą iš kaltinamųjų priteisti turtinę žalą sudaro jiems perduoti pinigai ir išlaidos kelionėms į Vilnių į apklausas bei vaistams. Neturtinę žalą prašo priteisti dėl to, kad dėl įvykio patyrė nervinį stresą, sunkius išgyvenimus, pažeminimą, jaučia reputacijos pablogėjimą, bijo išeiti į lauką, reikėjo lankytis pas gydytojus, psichologą, buvo skirtas gydymas, pablogėjo mokslo rezultatai (mokosi 12 klasėje), nes suprastėjo koncentracija, sunkiau mokytis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 1, b. l. 19, 22-25, 29-31).

2016-05-25 parodymų patikrinimo vietoje metu P. K. nurodė vietą miške, apie 500-600 m. nuo sodininkų bendrijos „Pušelė“, kur jį sumušė A. D. ir T. K. (t. 1, b. l. 29-31).

Liudytoja A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra nukentėjusiojo P. K. motina. Ji su nukentėjusiuoju gyvena dviese, jų santykiai geri ir draugiški, su P. K. tėvu yra išsiskyrusi, buvęs sutuoktinis gyvena Vilniuje, tačiau su sūnumi bendrauja. Kaltinamųjų nepažįsta, žino tik iš matymo. Kelis mėnesius prieš 2016-05-01 įvykį pastebėjo, kad sūnus pasikeitė, tapo baikštus, matėsi, kad kažkas su juo negerai, todėl po to, kai P. K. 2016-05-01 buvo sumuštas, primygtinai klausinėjo, kas įvyko. Iš pradžių sūnus slėpė, melavo, bet matėsi, kad tai netiesa, nes vaikas krūpčiojo nuo kiekvieno telefono skambučio ir bijojo išeiti į gatvę. Galiausiai sūnus papasakojo, kad jį sumušė A. D. ir T. K. dėl to, kad atsisakė jiems nešti pinigus. Liudytoja pati davė sūnui pinigų pramogoms, maistui, po 5 ir po 10 Eur, taip pat atsimena, kaip vaikas papildomai prašydavo iš jos pinigų. Sūnus papasakojo, kad ypatingai psichologinį smurtą patyrė iš T. K., kai šis paimdavo P. K. telefoną ir jo klausdavo „Ką tu dabar darysi?“. Nusikaltimas labai paveikė sūnų, jis patyrė labai didelį stresą.

Liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš esmės analogiški (t. 1, b. l. 92-93, 96-97).

2016-05-19 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. R. parodė, kad naktį iš 2016-04-30 į 2016-05-01 jis kartu su P. K. buvo pas kitą draugą, kai P. K. kažkas paskambino ir pakvietė išeiti į lauką. P. K. pasakė, kad jį kviečia pas T. K. į sodą sodų bendrijoje „Pušelė“. Susitarė eiti kartu. Einant miško takeliu prasilenkė su dviem asmenimis. Pasirodė, kad su vienu iš jų P. K. pasisveikino, nes lyg ir girdėjo rankų pasisveikinimo garsą. Niekas nieko nekalbėjo. Staiga L. R. pajuto lyg kažkas pakišo jam koją ir jis pargriuvo. Po to pajuto smūgį į veidą, ties kairiąja akimi. Galimai ranka. Paklausė už ką, tačiau niekas nieko neatsakė. Kas jam trenkė, jis nematė. Prieš jam pargriūnant, P. K. ėjo už jo, kur jis buvo tuo metu, kai jam buvo suduotas smūgis, nematė. Smūgis nebuvo labai skausmingas, niekas nieko iš jo nereikalavo ir nieko nepaėmė. Po to jis atsikėlė ir ėjo toliau, tada išgirdo lūžtančios šakos garsą ir atsisukęs už 4-5 pamatė parkritusį P. K.. Kodėl jis parkrito, nežino. Šalia jo nieko nematė. L. R. padėjo P. K. atsikelti ir jie ėjo toliau. Eidamas pastebėjo, kad pametė telefoną ir grįžo jo ieškoti, o P. K. nuėjo pas T. K.. Radęs telefoną toje pačioje vietoje, kur buvo parkritęs, grįžo namo. Po pusvalandžio L. R. paskambino P. K. ir pasiteiravo, kur jis yra. L. R. tuo metu buvo netoli šeštos vidurinės mokyklos ir sutarė su P. K. čia susitikti. Kai P. K. atėjo, L. R. pamatė, kad šis yra sumuštas - praskelta ir sutinusi lūpa, taip pat P. K. parodė ir gumbą galvoje. P. K. pasakė, kad jį sumušė, bet nepasakė kas, kur ir už ką. Po to išsiskirstė kiekvienas į savus namus. Kai ėjo pas T. K., ėjo tiesiog pabūti lauke, pasėdėti. Kas ten dar būtų buvę, L. R. nežinojo. Iš L. R. niekada niekas nereikalavo jokių pinigų, negirdėjo, kad jų būtų reikalaujama ir iš P. K.. T. K. pažįsta mažai, su juo nebendrauja. A. D. pažįsta, nes jis yra jo pusbrolio pusbrolis, bet su juo nebendrauja. Nei T. K., nei A. D. tą naktį nematė. Anksčiau yra matęs P. K. su T. K. ir A. D., bet kokie buvo jų tarpusavio santykiai, nežino. Po patirto smūgio, kai parkrito, liko mėlynė po kairiąja akimi, tačiau dėl patirtų sužalojimų niekur nesikreipė, tik vėliau papasakojo motinai (t. 1, b. 1. 121-122).

2016-09-28 epikrizėje nurodyta, kad L. R. 2016-08-22 hospitalizuotas dėl patirtų daugybinių sužalojimų (t. 1, b. l. 78-79).

Liudytoja H. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra L. R. motina. L. R. 2016-08-21 patyrė sunkią traumą, kurią gydosi iki šiol. L. R. 2016-05-01 namo grįžo labai vėlai, o iš ryto H. R. pamatė pas sūnų mėlynę po akimi. Įvykio detalių L. R. nepasakojo, tik sakė, kad parkrito. Iš L. R. žodžių žino, kad iš jo pinigų niekas nereikalavo, o su A. D. sūnus bendravo draugiškai. Palaikė ikiteisminio tyrime metu duotus detalesnius parodymus (t. 1, b. l. 128-129).

VšĮ Ukmergės ligoninės Paciento ambulatorinės apžiūros lape nurodyta, kad P. K. 2016-05-02 17.25 val. kreipėsi į priėmimo-skubios pagalbos skyrių ir jam buvo suteikta pagalba (t. 1, b. l. 41-43).

2016-06-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1809/2016(1) nurodyta, kad remiantis P. K. medicinos dokumentų duomenimis, sužalojimai padaryti P. K. atskirai ir visumoje vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, vienos rūšies, kietais, bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. 1. 46-47).

2016-11-03 specialistas V. K. paaiškino, kad 2016-06-14 buvo gauta Vilniaus aps. VPK KPNNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos užduotis ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1- 20912-16 atlikti objektų tyrimą iš pateiktų medicininių dokumentų. Medicinos dokumentai: paciento P. K. ambulatorinės apžiūros lapo Nr. 4809 kopija (2 lapai). Iš pateiktų medicininių dokumentų pateikė išvadą, kad nukentėjusiajam P. K. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išvados 6 punkte nurodė, kad sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. 2 trauminiai poveikiai užfiksuoti, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose buvo aprašyti 2 sumušimai kaktoje abipus. Šitiems sužalojimams padaryti galėjo pakakti 2 trauminių poveikių. Atsakant į klausimą, ar galėjo vienas sumušimas toje pačioje vietoje atsirasti nuo dviejų smūgių ar daugiau į tą pačią vietą, galima pasakyti, kad tokia galimybė neatmetama. Išvada pateikta, remiantis pateiktais dokumentais bei joje užfiksuota informacija (t. 1, b. 1. 60-61).

2016-11-19 UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) rašte dėl P. K. nurodyta, kad P. K. dėl reakcijos į stiprų stresą lankėsi UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas, pacientas lankėsi pas psichologą psichokorekciniam pokalbiui (t. 1, b. 1. 62-64).

2016-10-26 Ukmergės gimnazijos rašte nurodyta, kad P. K. lankėsi pas psichologę dėl to, kad vyresni už jį asmenys, su kuriais susipažino kiemo draugų pagalba, iš jo 2 metus prievartauja turtą: reikalaujama 1 ar 2 eurų, vėliau liepta atnešti maisto, žaidimų kompiuterį „X Box“, o gegužės 1 d. naktį buvo sumuštas, spardant į galvą, dėl ko kreipėsi į medikus ir policiją (t. 1, b. 1. 66).

2016-05-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis P. K. pateikė fotonuotraukas su SMS vaizdais, kurias jam rašė A. D. (t. 1, b. 1. 33-37).

2016-10-27 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – 4 fotonuotraukos, pateiktos 2016-05-04 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Visose nuotraukose nufotografuotas juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ liečiamu ekranu. Nuotraukose matomos SMS žinutės, gautos iš siuntėjo pavadinto „(duomenys neskelbtini)“ iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Iš SMS žinučių teksto matyti, kad siuntėjas „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių prašo paskolinti „boxą“, P. K. atsisakius, prašo pinigų (t. 1, b. 1. 38).

2016-06-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą N. K. pateikė nukentėjusiojo P. K. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakrovėju (t. 1, b. 1. 103-104).

2016-06-13 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy“ IMEI (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad telefone yra 830 SMS žinutės, tarp jų siųstos ir gautos nuo kontaktų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Iš žinučių teksto matyti, kad kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-01 prašo paskolinti „boxą“, paderinti kelis eurus, o 2016-05-02 prašo išeiti ir pakalbėti, P. K. atsisako ir prašo palikti jį ramybėje. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-01 prašo parodyti, kaip atrodo, ir atsiųsti jam nuotrauką (t. 1, b. 1. 106-116).

2016-05-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis A. D. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 3 GS“ su SIM kortele (t. 3, b. 1. 92-93).

2016-06-22 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 3 GS“. Iš telefone esančių SMS žinučių matyti, kad 2016-04-30 A. D. ir T. K. tariasi važiuoti į sodą, tačiau neturi pakankamai pinigų, 2016-05-01 A. D. prašo P. K. pinigų, paderinti kelis eurus, paskolinti „boxą“, vėliau prašo atsiųsti savo nuotrauką į „Facebook“, kad pamatytų kaip atrodo (t. 2, b. 1. 3-36).

2016-05-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamojo A. D. mama J. D. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S III“, kurį naudojo jos sūnus (t. 3, b. 1. 94).

2016-06-22 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GSM GT-I9300 Galaxy S III“, priklausantis įtariamajam A. D.. Iš telefone esančių SMS žinučių teksto matyti, kad 2016-05-17 „D. D.“ ir „(duomenys neskelbtini)“ aptarinėja, kas kam kiek smūgių sudavė, kas ką galėtų sumušti (t. 2, b. 1. 37-45).

2016-05-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis T. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6233“ su SIM kortele (t. 3, b. 1. 17-18).

2016-06-22 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – mobiliojo ryšio telefonas „Nokia GSM 6233“, priklausantis įtariamajam T. K.. Iš telefone esančių SMS žinučių teksto matyti, kad T. K. 2016-05-01 prašo P. K. (kontaktas pavadintas „(duomenys neskelbtini)“) išeiti į lauką, jis atsisako, vėliau prašo atsiųsti savo nuotrauką, kad pamatytų kaip jis atrodo (t. 2, b. 1. 46-59).

Iš 2016-07-05 tarnybinio pranešimo, kuriuo išanalizuotos nukentėjusiojo P. K., įtariamųjų A. D. ir T. K. telefonų numerių išklotinės, matyti, kad 2016-04-30 ir 2016-05-01 P. K. daugiausia bendravo su L. R.. A. D. su P. K. bendravo 2016-04-30 nuo 23.20 val. iki 23.38 val. ir 2016-05-01 nuo 12.01 val. iki 12.31 val. Daugiausia bendrauta su T. K. ir A. Ž.. T. K. su P. K. bendravo 2016-05-01 nuo 12.44 val. iki 12.54 val. (t. 2, b. 1. 89).

2016-08-09 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susisiekus su D. D. motina M. D., pastaroji paaiškino, kad atėję advokatai padavė vieną A4 formato lapą su spausdintu tekstu, kurio išsaugojusi neturi ir prie bylos medžiagos pateikti negali (t. 1, b. l. 142).

Remiantis išvardintais nukentėjusiojo P. K., jo motinos A. K., liudytojo L. R. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada ir P. K. medicininiais dokumentais, P. K. susirašinėjimo su A. D. ir T. K. turiniu, teismas daro išvadą, kad įrodytos visos A. D. ir T. K. inkriminuotų kaltinimų aplinkybės.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo P. K. parodymais, nes jie nuoseklūs ir vienodi apie visas esmines kaltinimo aplinkybes, t. y. viso proceso metu - tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme P. K. vienodai nurodo turto prievartavimo laikotarpį nuo 2015 m. pabaigos iki 2016-05-01, taip pat smulkiai ir nuosekliai, kokiomis aplinkybėmis buvo sumuštas 2016-05-01 naktį. Nukentėjusysis nėra linkęs pasunkinti kurio nors iš kaltinamųjų teisinę padėti, t. y. nurodo, kad prievartauti turtą pirmas pardėjo A. D., o T. K. prisijungė vėliau. Nukentėjusiojo nurodoma pinigų suma, kurią per visą laiką iš jo išreikalavo kaltinamieji A. D. ir T. K. (atitinkamai 140 € ir 20 €), yra santykinai nedidelė. Tai rodo, kad nukentėjusysis sako tiesą ir nekerštauja. Be to, nukentėjusiojo parodymai tikslūs - jis nuosekliai nurodo, kad po to, kai 2016-05-01 naktį prieš jį buvo pavartotas smurtas, A. D. iš jo reikalavo 20 €, o T. K. - 50 €. P. K. yra moksleivis ir savarankiškų pajamų neturi, bet jo nurodyta pinigų suma, kurią per jo nurodytą laikotarpį sumokėjo kaltinamiesiems, neviršija tos sumos, kurią nukentėjusiajam kaip kišenpinigius yra davusi motina. Tai, kad P. K. jam nustatytus sužalojimus patyrė būtent jo nurodytu laiku, patvirtina jo motinos A. K. ir liudytojo E. R. parodymai apie tai, kad įvykio išvakarėse nukentėjusysis buvo sveikas. Aplinkybę, kad P. K. patyrė sužalojimus jo nurodytu laiku ir vietoje, patvirtina ir faktas, kad kitą dieną po įvykio abu kaltinamieji labai domėjosi nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžiu, reikalavo atsiųsti savo fotonuotraukas, kvietė susitikti. Jei sužalojimai būtų buvę seni, kaltinamiesiems to daryti nebūtų prasmės, nes pagal jų abiejų parodymus jie P. K. patys matė 2016-05-01 naktį.

Kaltinamųjų parodymai, liudytojo D. D. parodymai atmestini.

Kaltinamasis A. D. viso proceso metu tris kartus keitė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu pirmiausiai neigė savo kaltę, nurodydamas, kad iš P. K. pinigų nereikalavo ir jog P. K. jam nustatytus sužalojimus patyrė ne 2016-05-01, bet anksčiau. Bylos duomenimis neginčytinai nustačius, kad P. K. negalėjo patirti sužalojimų anksčiau nei 2016-05-01, A. D. pakeitė parodymus ir nurodė, kad P. K. 2016-05-01 naktį vis dėlto patyrė smurtą, tačiau smūgius miške nukentėjusiajam sudavė ne jis, bet D. D., tik vėliau jau T. K. sode, laikant pastarajam, A. D. sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius koja. Galiausiai paaiškėjus, kad T. K. neigia savo kaltę, A. D. teisme prisiėmė kaltę sau, nurodydamas, kad smūgius miške nukentėjusiajam sudavė jis vienas. Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis A. D. savo parodymus derina prie kitų byloje esančių įrodymų. Šį faktą patvirtina ir liudytojo D. D. bei jo motinos M. D. parodymai apie tai, kad ikiteismino tyrimo metu pas D. D. du kartus buvo atvykę vyrai, prisistatę A. D. gynėjais, ir informavo D. D., kokie jo parodymai būtų pageidautini tam, kad jie sutaptų su kaltinamojo A. D. dėstoma įvykių versiją. Dėl minėtų aplinkybių teismas visus paminėtus A. D. parodymus atmeta kaip išgalvotus ir neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad 2016-05-01 naktį miške A. D. su T. K. reikalavo iš jo pinigų, įrodo tos pačios dienos ryte A. D. nukentėjusiajam rašytų žinučių turinys. Apžiūrėjus nukentėjusiojo telefoną nustatyta, kad siuntėjas „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių prašo paskolinti „boxą“, P. K. atsisakius, prašo pinigų (t. 1, b. 1. 38).

Teismas taip pat atmeta liudytojo D. D. parodymus toje dalyje, kurioje jis nurodo, kad 2016-05-01 miške sumušant P. K., T. K. nedalyvavo. Pirmiausiai dėl to, kad D. D. ir kaltinamųjų santykiai yra draugiški. Be to D. D. pripažino ir jo motina patvirtino, kad šiam nepilnamečiu liudytojui darytas poveikis, siekiant, kad jo parodymai sutaptų su kaltinamojo A. D. dėstoma versija. Kaip matyti iš D. D. parodymų, jo 2016 m. birželio mėnesį vyrams prisistačiusiems A. D. advokatais dėstyta įvykių versija, t. y. kad P. K. buvo sumuštas anksčiau, bet ne 2016-05-01, sutapo su A. D. 2016-05-18 apklausos metu išdėstyta versija. Tačiau jau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2016-07-21, D. D. dėsto versiją, kuri iš esmės sutampa su kaltinamojo A. D. antrosios apklausos metu 2016-06-15 išdėstyta versija. Visa tai rodo, kad D. D. savo parodymus derina su abiejų kaltinamųjų dėstoma išgalvota įvykių versija.

Nors kaltinamasis T. K. savo kaltės nepripažino, tačiau ji įrodyta jau anksčiau paminėtais nukentėjusiojo P. K., jo motinos A. K., liudytojo L. R. parodymais, telefono žinučių turiniu, kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis P. K. nuosekliai ir tvirtai nurodo, kad T. K. prisijungė prie A. D. ir reikalavo iš jo pinigų įvairiomis sumomis, nors ir mažesniu mastu naudojo psichologinį spaudimą. Jau minėta, kad teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusysis nesiekia dirbtinai pasunkinti kaltinamojo T. K. padėties, neišgalvoja naujų nusikaltimo detalių. Tą rodo faktas, kad nukentėjusysis nuosekliai tvirtina, kad pirmas iš jo turtą prievartauti pradėjo A. D., o T. K. prisijungė vėliau ir pastarajam perduota pinigų suma yra žymiai mažesnė nei A. D.. Tą faktą, kad T. K. 2016-05-01 smurtavo prieš nukentėjusįjį P. K. ir reikalavo pinigų be pastarojo parodymų, įrodo ir T. K. kitą dieną rašytų žinučių turinys, jo primygtinis reikalavimas susitikti su P. K.. T. K. parodymai apie tai, kad 2016-05-01 naktį jis išvarė P. K. iš savo sodo, nesuderinami su jo elgesiu tos pačios dienos ryte ir vėliau, t. y. staiga atsiradęs noras pamatyti P. K. ir su juo bendrauti nelogiškas ir nesiderina su paminėtais kaltinamojo parodymais. Iš telefono išklotinių matyti, kad 2016-05-01 dieną T. K. net tris kartus skambino nukentėjusiajam. Kaltinamojo parodymais apie tai, kad su P. K. padarytais kūno sužalojimais jis niekaip nesusijęs, nepaaiškinamas staigus jo požiūrio į P. K. pasikeitimas ir noras susitikti bei pamatyti tuos pačius sužalojimus. Apžiūrėjus nukentėjusiojo telefoną nustatyta, kad kontaktas „Krvl“ 2016-05-01 prašo parodyti, kaip atrodo, ir atsiųsti jam nuotrauką (t. 1, b. 1. 106-116).

Liudytoja apklaustos kaltinamojo A. D. sesers A. D. parodymai apie tai, kad ji matė savo brolį draugiškai bendraujant su P. K., nei paneigia, nei patvirtina kaltinimo, nes tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamųjų parodymais nustatyta, jog nukentėjusysis bendravo su kaltinamaisiais, susitikinėjo su jais mieste.

Dėl kvalifikacijos. BK 181 str. 2 d. A. D. ir T. K. kaltinami tuo, kad padarė veikas, numatytas BK 181 str. 1 d. ir 181 str. 2 d. dispozicijose, t. y. tuo, kad A. D. nuo 2015 m. gruodžio mėn. vienas, o nuo 2016 balandžio mėn. pradžios iki 2016-04-30 bendrininkaudamas su T. K., grasindami panaudoti fizinį smurtą, atvirai prievartavo P. K. turtą (BK 181 str. 1 d.), taip pat tuo, kad 20016-05-01, apie 02:30 val., prievartavo P. K. turtą, panaudodami fizinį smurtą.

Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuota pagal BK 181 str. 2 d. kaip viena tęstinė veika. Kasacinio teismo praktikoje turto prievartavimo baudžiamosiose bylose tęstiniu turto prievartavimu paprastai laikomi atvejai, jei, esant kaltininko vieningai tyčiai, tas pats nukentėjusysis yra verčiamas per kelis kartus perduoti turtą, nepriklausomai nuo to, kad laikui bėgant gali keistis reikalaujama perduoti pinigų suma ar turtas, reikalaujami pinigai ar turtas perduodami dalimis arba keičiasi grasinimų pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga Nr. AB-44-1, p. 1.1.2.4.; kasacinė byla Nr. 2K-515/2009 ir kt.). Būtent toks vieningas kaltinamųjų A. D. bei T. K. tyčios pobūdis ir nustatytas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

A. D. veiksmai laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn., o T. K. nuo 2016 m. balandžio pradžios iki 2016-04-30, teisingai kvalifikuoti kaip atviras turto prievartavimas panaudojant grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir psichinę prievartą. Grasinimai panaudoti fizinį smurtą ir psichinę prievartą gali būti išreiškiami ne tik žodžiu, bet ir veiksmais. Nukentėjusysis nurodė, kad tuomet, kai jis vengdavo mokėti A. D. reikalaujamus pinigus, pastarasis rašydavo žinutes, jog „patampys nukentėjusįjį už plaukų“, grasino, kad „bus blogai“. Psichologiniu smurtu pagrįstai įvertintas primygtinas, įkyrus pinigų reikalavimas iš nukentėjusiojo tais atvejais, kai jis vengdavo mokėti prašomas sumas, siekis atriboti nukentėjusįjį nuo jo senojo draugų rato, grėsmingas T. K. balso tonas, žvilgsniai, jo užuominos, kad „bus blogai“. Taip pat tokie T. K. veiksmai, kai jis laikinai atėmęs nukentėjusiojo mobilų telefoną klausdavo „ką dabar darysi?“. Nukentėjusiojo aplinkoje tiek A. D., tiek T. K. turi agresyvių, linkusių smurtauti asmenų reputaciją ir tuo puikuojasi, kas, pavyzdžiui, matyti ne tik iš nukentėjusiojo ir jo motinos parodymų, bet ir iš A. D. susirašinėjimo su D. D. apie tai, kaip jis su T. K. sumušė nenustatytą asmenį (t. 2, b. 1. 37-45). Be to, nukentėjusiajam buvo žinoma, kad T. K. aktyviai kultivuoja kovinį sportą (tą patį patvirtina ir kaltinamojo teismui pateikti gausūs pažymėjimai apie šią jo kultivuojamą sporto šaką). Galų gale visi paminėti grasinimai buvo įvykdyti ir nukentėjusysis 2016-05-01 buvo sumuštas. Taigi įvertinus visumoje, visi paminėti kaltinamųjų žodžiai ir veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu vertintini kaip realūs grasinimai pavartoti fizinį smurtą ir psichinė prievarta.

Dėl bausmės

BK 181 str. 2 d. numatyta veika yra sunkus nusikaltimas, už kurį įstatymas numato vienintelės rūšies laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Esant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, bausmės vykdymas gali būti atidėtas iki 3 metų.

Kaltinamasis A. D. nusikaltimą padarė, turėdamas du neišnykusius ir nepanaikintus teistumus. Taip pat būdamas 2013-04-11 ir 2015-12-25 baustas pagal ATPK 44 str. 2 d. už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą.

A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Psichikos ar priklausomybės ligos nenustatytos. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nukentėjusiojo turto prievartavimą nuo 2016 m. balandžio mėn. pradžios iki 2016-05-01 padarė bendrininkų grupėje ir tai, kad nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

A. D. 2016-05-18 sulaikytas ir nuo 2016-05-19 iki 2016-07-15 jam taikyta kardomoji priemonė - suėmimas. Suėmimo metu jis rašė laiškus motinai, kuriuose skundėsi sunkiomis įkalinimo sąlygomis, išsakė suicidines mintis (t. 4, b.l. 54- 64). A. D. motina J. D. apklausta liudytoja parodė, kad sūnų augina viena, tėvas su sūnumi nebendrauja. Už nusikaltimą, kuriuo kaltinamas dabar, sūnus kelis mėnesius buvo suimtas, tai jį sukrėtė. Vaikas labai bijo pataisos namų. Išėjęs į laisvę, pasikeitė į gerąją pusę, dirba.

Nusikaltimo padarymo metu A. D. mokėsi mokykloje (duomenys neskelbtini), kurioje charakterizuotas patenkinamai (t. 4, b.l. 51), nuo 2017-03-23 dirba UAB „U.“ (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, kur charakterizuojamas kaip kruopštus, nekonfliktiškas darbuotojas.

Nors pagal BK 61 str. taisykles (nesant lengvinančių atsakomybę aplinkybių ir nustačius dvi sunkinančias atsakomybę aplinkybes), A. D. turėtų būti skiriama didesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę - jo jauną amžių ir į tai, kad jis anksčiau nėra baustas laisvės atėmimo bausmėmis (BK 54 str. 2 d. 5 p.), todėl, teismo nuomone, pakankamą poveikį kaltinamajam padarys ir trumpesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. D. atidėtinas, nes yra požymių, kad kaltinamasis stengiasi pasitaisyti - nėra duomenų apie tai, kad po nusikaltimo, už kurį dabar teisiamas, padarymo, A. D. būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, kaltinamasis dirba, įvykdė ankstesniais nuosprendžiais skirtas bausmes, be to, kaltinamajam stiprų prevencinį poveikį padarė ikiteisminio tyrimo metu taikyta kardomoji priemonė - suėmimas. Visą tai leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Kaltinamasis T. K. nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės. Turėdamas du neišnykusius ir nepanaikintus teistumus. Nuo 2014-04-16 iki 2016-03-21 šešis kartus baustas pagal ATPK 44 str. 2 d. už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, vieną kartą pagal ATPK 50 str. už vagystę ir vieną kartą pagal ATPK 174 str. už nedidelį chuliganizmą. Duomenų apie teisės pažeidimus, padarytus po nusikaltimo, už kurį teisiamas šioje byloje, padarymo, nėra.

T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Psichikos ar priklausomybės ligos nenustatytos. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir tai, kad nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Apklausta kaip liudytoja kaltinamojo motina I. G. teisme parodė, kad po įvykio T. K. elgesys pasikeitė – jis mokosi, sportuoja.

Nusikaltimo padarymo metu T. K. mokėsi ir mokosi iki šiol (duomenys neskelbtini), kurioje charakterizuotas patenkinamai. T. K. sportuoja, tačiau teismas to nevertina kaip T. K. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nes sportinius įgūdžius kaltinamasis panaudojo nusikalstamai veikai daryti.

Nors pagal BK 61 str. taisykles (nesant lengvinančių atsakomybę aplinkybių ir nustačius dvi sunkinančias atsakomybę aplinkybes) T. K. turėtų būti skiriama didesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas atsižvelgia į iš esmės į analogiškas aplinkybes kaip kaltinamojo A. D. atžvilgiu - į kaltinamojo T. K. asmenybę: jo jauną amžių ir į tai, kad jis anksčiau nėra baustas laisvės atėmimo bausmėmis (BK 54 str. 2 d. 5 p.). Todėl, teismo nuomone, pakankamą poveikį kaltinamajam padarys ir trumpesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė. T. K. skirtina trumpesnė laisvės atėmimo bausmė nei A. D., nes jo nusikalstamo veikos laikotarpis ir mastas mažesni. Nors T. K. nusikalto, neatlikęs ankstesniu 2016-04-08 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, tačiau nuosprendžio šioje byloje priėmimo dieną laisvės apribojimo bausmė jau atlikta. Kadangi BK 64 str. str. tvarka nauju nuosprendžiu skirta bausmė gali būti bendrinama tik su neatliktąja ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi, T. K. abi bausmės nebendrinamos. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas T. K. atidėtinas, nes yra požymių, kad kaltinamasis stengiasi pasitaisyti - nėra duomenų apie tai, kad po nusikaltimo, už kurį dabar teisiamas, padarymo, T. K. būtų padaręs naujų teisės pažeidimų. Tai leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Dėl nukentėjusiojo P. K. ieškinio

P. K. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamųjų A. D. ir T. K. 253,84 Eur turtinei žalą bei 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 750 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. A. D. civilinį ieškinį pripažino iš dalies ir sutiko atlyginti gydymosi išlaidas, o T. K. ieškinio nepripažino.

Civilinio ieškovo prašomą atlyginti turtinę žalą, jo nurodymu, sudaro: iš civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) kaltinamųjų neteisėtai išreikalauti pinigai – 160 Eur, išlaidos vaistams ir medicininėms priemonėms – 40,84 Eur, patirtos išlaidos kelionėms pas gydytojus, psichologus, ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus Ukmergėje ir Vilniuje – 53 Eur. Kaip jau aptarta anksčiau, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. D. iš nukentėjusiojo neteisėtai išreikalavo 140 Eur, o T. K. neteisėtai išreikalavo 20 Eur, t. y. iš viso 160 Eur. Ši suma pagrįsta byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais faktiniais duomenimis. Turtinei žalai įrodyti civilinis ieškovas kartu su ieškiniu pateikė teismui dviejų receptų ir atitinkamų vaistinės kvitų kopijas (t. 4, b. l. 39-40), iš kurių matyti, kad P. K. 2016-06-16 ir 2016-07-07 pirko vaistų už bendrą 13,42 Eur sumą. Taigi ieškinys dalyje dėl 173,42 Eur turtinės žalos yra įrodytas ir šioje dalyje tenkintinas, tačiau likusi ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmetama kaip neįrodyta, nes P. K. nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių jo nurodytas kelionės išlaidas bei išlaidas vaistų ir medicininių priemonių įsigijimui.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta bei aptarta anksčiau, kad kaltinamieji P. K. turtą prievartavo ne visą laiką kartu bendrininkaudami – D. D. civilinio ieškovo turtą prievartavo nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016-04-30 ir neteisėtai iš P. K. išreikalavo 140 Eur, o T. K. P. K. turtą prievartavo nuo 2016 m. balandžio pradžios iki 2016-04-30 ir šiuo laikotarpiu iš P. K. neteisėtai išreikalavo 20 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad baudžiamojoje byloje yra nustatytas kiekvieno kaltinamojo neteisėtais veiksmais P. K. padarytos šios turtinės žalos dydis, teismas iš kaltinamųjų ir priteisia atitinkamas neteisėtai iš P. K. išreikalautas sumas, t. y. iš A. D. 140 Eur, o iš T. K. 20 Eur. Tačiau likusi įrodyta turtinės žalos dalis, t. y. už vaistus sumokėti 13,42 Eur, iš kaltinamųjų priteisiama solidariai, nes P. K. šią žalą patyrė dėl po abiejų kaltinamųjų padaryto nusikaltimo patirto streso ir dėl to pablogėjusios emocinės sveikatos.

Prašydamas priteisti 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, ieškovas ieškinyje ir teismo posėdyje detaliai nurodė savo patirtus tiek fizinius, tiek dvasinio pobūdžio išgyvenimus, kurie padarė žalą nukentėjusiojo psichinei ir emocinei būklei, turėjo įtakos jo gyvenimo kokybei, neigiamai paveikė jo santykius su šeima ir aplinkiniais, pasekmes jaučia iki šiol. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys: UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) 2016-11-19 raštas, iš kurio matyti, kad P. K. lankėsi pas šios klinikos psichiatrą, konsultuotas psichologo dėl reakcijos į stiprų stresą, skirtas medikamentinis gydymas; P. K. dėl emocinės krizės taip pat lankėsi pas gimnazijos psichologę E. U. dėl individualių psichologinių konsultacijų, kurių metu buvo dirbama su emocijomis, pasitikėjimu savimi, baimėmis, konsultacijų metu P. K. psichologei dažnai skųsdavosi galvos skausmais, atsiradusiais po sumušimo, šias aplinkybės psichologė E. U. patvirtino ir teisiamajame posėdyje, apklausta kaip liudytoja; apie didelį P. K. patirtą stresą parodė ir jo motina A. K., kuri dar kelis mėnesius prieš 2016-05-01 įvykį pastebėjo, kad sūnus pasikeitė, tapo baikštus, matėsi, kad kažkas su juo negerai, nusikaltimas jį labai paveikė, jis patyrė didžiulį stresą, yra labai įbaugintas, neramus, bijojo vienas išeiti iš namų (t. 1, b. l. 63-64, 66, 71-72, 92-93, 96-97). Kartu su ieškiniu pateiktas 2017-01-20 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad P. K. iki šiol jaučia pasekmes po patirto didelio streso dėl prieš jį padaryto nusikaltimo (t. 4, b. l. 42).

Kaip matyti iš bylos faktinių duomenų, iš nukentėjusiojo buvo prievartaujamas turtas ne vieną mėnesį, nusikalstami veiksmai tęsėsi nuo 2015 m. gruodžio iki 2016-04-30, prieš jį buvo pavartotas tiek fizinis, tiek psichinis smurtas, jo turtą prievartavo dviese. Dėl tokių tyčinių A. D. ir T. K. veiksmų P. K. neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, skausmą, baimę, pažeminimą. Bylos duomenys rodo, kad nukentėjusysis labai stipriai išgyveno stresą po nusikalstamos sveikos. Taigi byloje neturtinės žalos padarymo faktas įrodytas ir ji turi būti atlyginta nukentėjusiajam. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas, be pirmiau išvardintų aplinkybių, įvertina kaltinamųjų turtinę padėtį – T. K. dar mokosi, A. D. neseniai įsidarbino; šeiminę padėtį – nevedę, išlaikytinių neturi; taip pat aplinkybę, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais būtų sukeltos labai sunkios su ilgai trunkančiais požymiais pasekmės. Nors kaltinamieji nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tačiau fizinė nukentėjusiojo sveikata dėl šių veiksmų ilgam sutrikdyta nebuvo. Taigi teismas, įvertinęs reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala atitinka 2 000 Eur sumą, kuri ir priteisiama. Didesnę dalį neturtinės žalos žalą priteisia iš abiejų kaltinamųjų atskirai, bet ne solidariai, kadangi kaltinamųjų nusikalstamos veikos laikotarpis skiriasi. A. D. nusikalstamos veikos laikotarpis truko 6-7 mėn., o T. K. prie jos prisijungė vėliau ir jo nusikalstamos veikos laikotarpis truko apie 1 mėnesį. Vadinasi - A. D. veiksmais nukentėjusiajam padaryta didesnė neturtinė žala. Dėl to laikotarpio, kuriuo kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, neturtinė žala iš jų priteisiama solidariai, nes yra abiejų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų padarinys (CK 6.279 str. 1 d.).

Byloje nukentėjusiajam teisinę pagalbą teikė advokatas Valdas Kersnauskas (t. 1, b. l. 18, t. 4, b. l. 33). Nukentėjusysis už suteiktas paslaugas advokatui sumokėjo 750 Eur (t. 4, b. l. 43-45) ir šias išlaidas prašo iš kaltinamųjų priteisti ieškiniu. Atsižvelgęs į baudžiamosios bylos sudėtingumą, trukmę, į kaltinamųjų skaičių, iš kurių vienas savo kaltę neigė, o kitas pripažino iš dalies, dėl ko bylos procesas tapo sudėtingesnis ir ilgesnis, taip pat į tai, kad advokatas teisines paslaugas nukentėjusiajam teikė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, ir įvertinęs advokato darbo laiko sąnaudas, teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra protingos ir adekvačios, todėl priteistinos iš abiejų kaltinamųjų lygiomis dalimis po 375 Eur. Kadangi šios išlaidos yra procesinio teisinio pobūdžio, o ne materialinis reikalavimas, teismas šias išlaidas priteisia BPK 106 str. 2 d. pagrindu.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 24,38 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam P. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 52-55). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma jau nustatyta, jog kaltinamieji prieš nukentėjusįjį smurtavo ir jį sužalojo, padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 46-49), dėl ko nukentėjusysis buvo gydytas sveikatos priežiūros įstaigoje ir jo gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Taigi nuteistieji savo neteisėtais veiksmais padarė Vilniaus teritorinei ligonių kasai 24,38 Eur turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų išrašo kopija (t. 1, b. l. 54), ir ši žala iki šiol nėra atlyginta. Teismas pripažįsta, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su 2016-05-01 įvykio metu jam padarytais sužalojimais, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

T. K. į bylą perduotą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6233“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su operatoriaus „Labas“ SIM kortele (duomenys neskelbtini) ir A. D. į bylą perduotą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su operatoriaus „UAB Tele2 Pildyk“ SIM kortele (duomenys neskelbtini), laikinai saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje 2016-11-07 ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimo pagrindu (t. 3, b. l. 19-20), konfiskuoti kaip nusikaltimo įrankius (BK 72 str. 2 d.).

A. D. motinos J. D. savanoriškai į bylą perduotą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su operatoriaus „Labas“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (telefonas mėlyname dėkle) (t. 3, b. l. 94), laikinai saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje 2016-11-07 ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimo pagrindu (t. 3, b. l. 19-20), įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti J. D..

T. K. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. D. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti byloje iki kardomųjų priemonių galiojimo pabaigos.

A. D. pripažinti kaltu pagal BK 181 str. 2 d. ir skirti laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2016-06-28 Ukmergės rajono apylinkės teismo skirta 30 parų arešto bausme ir nustatyti 2 metų laisvės atėmimo bausmę; šią bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 65 str. 2 d., subendrinti su 2015-12-22 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta baudos bausme ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 metams su 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-05-18 iki 2016-07-15 ir 2016-06-28 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bei atliktos 30 parų arešto bausmės laiką (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai).

Baudos bausmę vykdyti pagal 2016-07-25 Ukmergės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N1-249-517.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 3 metams įpareigojant:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- tęsti darbą arba mokytis;

- neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- nebendrauti tiesiogiai arba elektroninio ryšio priemonių pagalba su P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) D. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Kardomosios priemonės iki nuosprendis įsiteisės nekeisti.

T. K. pripažinti kaltu pagal BK 181 str. 2 d. ir skirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-05-18 iki 2016-05-19 (dvi paras).

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 3 metams įpareigojant:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- tęsti darbą arba mokytis;

- neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- nebendrauti tiesiogiai arba elektroninio ryšio priemonių pagalba su P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)) D. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Kardomosios priemonės iki nuosprendis įsiteisės nekeisti.

Civilinio ieškovo P. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti:

– iš A. D. 140 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 375 Eur išlaidoms, susijusios su advokato paslaugų apmokėjimu atlyginti;

– iš T. K. 20 Eur turtinei žalai atlyginti ir 375 Eur išlaidoms, susijusios su advokato paslaugų apmokėjimu atlyginti;

– solidariai iš A. D. ir T. K. 13,42 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai solidariai iš A. D. ir T. K. 24,38 Eur turtinei žalai atlyginti.

Mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 6233“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su operatoriaus „Labas“ SIM kortele Nr (duomenys neskelbtini) ir „iPhone“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su operatoriaus „UAB Tele2 Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.

Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI: (duomenys neskelbtini) su operatoriaus „Labas“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (telefonas mėlyname dėkle) grąžinti jį pateikusiai J. D..

T. K. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. D. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti byloje iki kardomųjų priemonių galiojimo pabaigos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą apeliaciniu skundu.