Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamoji G. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, neištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, būtent: 2018-04-19 apie 00.05 val., Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę, t. y. automobilį „Audi A3“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilių alkoholio, t. y. 2,31 promilių etilo alkoholio.

Kaltinamoji G. A. kalta, padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą, prisipažino visiškai. Teismui iš esmės paaiškino, jog būdama neblaivi, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo brolio sutuoktinės automobilį. Atsakė, kad kaltinime nurodytų aplinkybių neginčija; dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi; o išvadas padarė. Be to, atsakė, jog tai, kad vairuos, vairuoja minėtą automobilį neblaivi brolio sutuoktinė nežinojo. Prašo bylą nutraukti pagal laidavimą.

Kaltinamajai G. A. prisipažinus kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamajai, gynėjai, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Be kaltinamosios G. A. visiško prisipažinimo, padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, jos kaltė pasitvirtino:

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), jog G. A. kraujyje nustatytas 2,31 promilės etilo alkoholio (b.l. 68).

Liudytojos A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais (parodymais), jog vyro R. A., sesuo G. A., gyvena (duomenys neskelbtini) su savo mama. Kai ji grįžta į Lietuvą pasisvečiuoti, apsistoja pas savo tėtį, (duomenys neskelbtini), kur netoliese gyvena jos močiutė. Ji jai paskolino savo automobilį Audi A3. v. n. (duomenys neskelbtini), visada, kad jai nereikėtų nuomotis, nes savo automobilio neturi. Ji iš (duomenys neskelbtini) grįžo 2018-04-18 apie pietus, tada ji automobilį ir pasiskolino iš jos. Ji G. pasitiki, niekada jokių problemų nebuvo. Jos gerai sutaria, bendrauja dažnai. 2018-04-19 naktį ji dirbo naktinėje pamainoje. Ji nepagalvojo ir niekada neįtarė, kad G. išgėrusi gali vairuoti. Jai apie 3 valandą nakties paskambino G. tėvas, ir pasakė, kad pastaroji policijoje sulaikyta. Iš pradžių nepatikėjo, galvojo, jog juokauja. Vėliau išsiaiškino, kad G. iš tikrųjų policijoje buvo sulaikyta. Ji buvo informuota, kad ji vairavo neblaivi G. kaime. Ji niekada pati nėra mačiusi G. vairuojant neblaivios, ir apie tai nėra nieko girdėjusi. Prašo leisti perduoti G. pagal laidavimą. Ikiteisminį tyrimą prašo jos atžvilgiu nutraukti, o užstato neskirti, kadangi jos atlyginimas yra minimalus, be to augina su vyru tris vaikus. Turi pasiėmę paskolą, moka įmokas ir atliekamų pinigų tikrai neturi. Be to automobilis yra reikalingas jiems, nes turiu vežioti vaikus į mokyklą, darželį bei reikia važiuoti į darbą, nes ji dirba naktinėse pamainose - kas trečią parą, o savaitgaliais visą parą. Automobilis Audi A3 yra pirktas santuokoje. Ji pasižada, ir toliau daryti teigiamą įtaką G., nors matosi retai, tačiau bendrauja telefonu dažnai ( b. 1. 19 - 20).

Be to, vairuotojo pažymėjimu ( b. 1. 79); duomenimis apie G. A. neblaivumo nustatymą, duomenų įrašymą žurnale ( b. 1. 82 - 83); protokolu, kuomet įvykio vietos metu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajone, apžiūrėtas automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. 1. 8 10); vyresnysis puskarininkio A. G. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, jog su R. J. tarnybos metu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajone sustabdė automobilį Audi A3, kurį vairavo neblaivi G. A., o atvykę policijos pareigūnai nustatė 1,72 promilės girtumą ( b. 1. 12); analogišku tarnybiniu pranešimu, kurį surašė R. J. ( b. 1. 11); duomenimis, jog vairuotojo pažymėjimas išduotas G. A. vardu paimtas ir prijungtas prie medžiagos (b. 1. 21 - 24); pakvitavimu pagal kurį A. A. grąžintas automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros kortelė, draudimo poliusas, asmens tapatybės kortelė (b. 1. 31); pavyzdžio lyginamajam tyrimo protokolu, jog paimtas kraujo mėginys alkoholio kraujyje kiekiui nustatyti ( b. 1. 32 - 34); sprendimu nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo ( b. 1. 47); pažyma, jog automobilis Audi A3 pagal pakvitavimą perduotas A. A. ( b. 1. 55).

Nenustatyta priežasties anksčiau aprašytais duomenimis netikėti. Nenustatyta, kad anksčiau nurodyti duomenys, aprašyti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, protokoluose, specialisto išvadoje, gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, jog šie tinkamai neįforminti, jog šie prieštarauja tarpusavyje, kaltinamosios G. A. teisiamojo posėdžio metu duotiems paaiškinimams. Minėtuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, papildydamos aukščiau aprašytus kaltinamosios G. A. paaiškinimus, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl šie duomenys yra kaltinamosios G. A. kaltės įrodymai.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teismo vertinimu, G. A. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji G. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Jai pareikšto kaltinimo aplinkybes patvirtina ne tik jos prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti, ankščiau aprašyti duomenys, kuriuos teismas pripažino jos kaltės įrodymais. Teismas, pagal šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. A. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujuje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios G. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamoji G. A. neteista, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, byloje nėra ją neigiamai charakterizuojančių duomenų. Ji dirbanti (duomenys neskelbtini). Ji administracine tvarka už KET pažeidimus nebausta.

G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi. Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Teisiamojo posėdžio metu G. A. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat gautas jos brolio sutuoktinės A. A. prašymas perduoti vyro seserį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. A. A. teisiamojo posėdžio metu prašė jos prašymą patenkinti, perduoti vyro seserį G. A. jai pagal laidavimą be užstato. Iš esmės A. A. paaiškino, kad jai G. A. netrukus po įvykio pripažino, jog vairavo brolio šeimos automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio; jog dėl to nuoširdžiai gailisi. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad ji brolio seseriai G. A. turi didelę įtaką, gali paveikti ją, turi jai didelį teigiamą autoritetą. Ypač atkreipė dėmesį į tai, kad G. gyvenamoji vieta netoliese jos, jos palyginus dažnai matosi. Be to, ji (A. A.) pagal pateiktus duomenis charakterizuojama teigiamai. Gi, ji nėra teista, bausta administracine tvarka, dirbanti. Todėl mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo skirti ją sutuoktinio sesers G. A. laiduotoja. Be to, teismui atsakė, kad jos pajamos nėra didelės, - ji gauna nedidelį darbo užmokestį (minimumą), o su vyru augina tris mažamečius vaikus. Todėl prašo neskirti užstato.

Spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamosios bei laiduotojos asmenybes. Kaip minėta, kaltinamosios G. A. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino, padariusi nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Tai, kad ji nuoširdžiai gailisi, teismas neabejoja išklausius ją teisiamojo posėdžio metu. Nenustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. G. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamoji G. A. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, - ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnui ir teismui davė teisingus paaiškinimus (parodymus) apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, teisme neigiamai vertino tai; krimtosi dėl savo padarytos veikos, - dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi. Byloje nėra duomenų charakterizuojančių ją neigiamai. Byloje surinkti duomenys rodo ją kaip žmogų, pilietę tik iš teigiamos pusės. Pagal tai teismas mano, kad kaltinamoji G. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja A. A. neteista, administracine tvarka nebausta. Ji ištekėjusi, dirbanti, su vyru auginanti tris mažamečius vaikus. Byloje nėra ją neigiamai charakterizuojančių duomenų. Ji gyvena netoliese G. A.. Todėl darytina išvada, kad ji gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajai G. A.. Įvertinęs A. A. paaiškinimus apie jos pajamas, o šios nėra didelės, tai, jog ji su vyru augina tris mažamečius vaikus, teismas sprendžia, kad taikytinas laidavimas be užstato. Pagal šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamoji G. A. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnis).

G. A. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Toks terminas nustatytinas atsižvelgiant į jos padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę, į tai, kad ji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, o dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Neteisėti jos veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai, ar net gyvybei. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog G. A. anksčiau niekada nebausta už KET pažeidimus.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Pagal bylos duomenis neginčytinai nustatyta, kad G. A. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas jai vairuojant automobilį Audi A3. Ši transporto priemonė bendrąją sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. A. ir jos sutuoktiniui. Byloje nėra duomenų, jog G. A. minėtą automobilį vairavo būdama neblaivi, - šiuo važiavo kartu su A. A. ar jos sutuoktiniu, šiems žinant, jog jų automobilį G. vairuoja būdama neblaivi. Taip pat byloje nėra duomenų, jog A. A. ar jos sutuoktinis iš anksto žinojo, jog jų automobilį G. vairuos būdama neblaivi. Šiuo atveju automobilio konfiskavimas netikslingas. Ir nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio, numatančio atsakomybę dėl transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai (ne daugiau negu 1,5 promilės) sankcijoje nenumatytas transporto priemonės konfiskavimas, o jį privaloma skirti tik kai šis pažeidimas padaromas pakartotinai (ANK 427 straipsnio 3 dalis). Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017-01-01 galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, kuri tuo metu numatė atsakomybę dėl transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai (tame tarpe daugiau negu 2,5 promilės), kur transporto priemonės konfiskavimas už šį pažeidimą nebuvo numatytas ir buvo galimas tik kai toks pažeidimas padarytas pakartotinai (ATPK 130² straipsnis). Nors administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas ir nuo 2017-01-01 kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), baudžiamoji atsakomybė taikoma kaip kraštutinė ultima ratio priemonė, tačiau tai nėra pagrindas iš esmės keisti BK 72 straipsnio taikymo praktikos, kai nėra nusikaltimų sistemiškumo (kartotinumo) ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių. Todėl šiuo konkrečiu atveju turtas, t. y. transporto priemonė, nekonfiskuojama.

Įvertinęs G. A. nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas sprendžia, kad jai, siekiant, jog ji ateityje nebenusikalstų, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendė:

Pripažinti G. A. kalta pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, G. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

atimti jai teisę vairuoti transporto priemones nuo vairuotojo pažymėjimo sulaikymo dienos, t. y. 2018-04-19, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; paskirti jai 10 MGL (500,00 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, jog nurodyta įmoka turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Įmokos kvitą pristatyti į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį G. A. atžvilgiu nutraukti.

Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos I. K. 2018-04-19 nutarimu G. A. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuo 2018 m. birželio 1 d. panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nedelsiant išsiųsti VĮ „Regitra“.

laiduotoja (A. A.) turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl G. A. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar G. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

jeigu G. A., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

jeigu G. A., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.