Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, susipažinusi su A. V. A. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. A. (toliau – pareiškėjas) 2014 m. birželio 3 d. išsiuntė teismui skundą, kuriame prašo įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) išmokėti pareiškėjui 2010–2011 metais neišmokėtą senatvės pensiją – 8 290,09 Lt.

Skundą atsisakytina priimti.

Iš skundo turinio ir prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas teismui ginčija valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos sumažinimą dirbantiems pensininkams, kuris atliktas remiantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką. Pareiškėjas neginčija, t. y. neprašo panaikinti jokių VSDFV ar teritorinio skyriaus priimtų sprendimų.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. X-209 45 straipsnyje (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-87 redakcija, toliau – Pensijų įstatymas) (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Ankstesnė Pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) taip pat nustatė, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (1 d.). VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui (2 d.). Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Įvertinusi minėtas Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, jog jos neabejotinai patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir naujausioje praktikoje, suformuotoje nagrinėjant ginčus dėl Laikinojo įstatymo pagrindu sumažintos senatvės pensijos dalies grąžinimo (žr. 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju turi būti taikomas ginčo kilimo metu nustatytas 3 metų kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo instituciją terminas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą VSDFV dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Būtent ši objektyvi aplinkybė – pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena – yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus.

Nagrinėjamu atveju remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pirmoji senatvės pensija, sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesio pabaigoje. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 15 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių su prašymu pateikti duomenis apie neišmokėtą senatvės pensijos dalį ir ją išmokėti. Prašymą išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą senatvės pensijos dalį VSDFV teritorinis skyrius pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti VSDFV. VSDFV 2014 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-4649 nenagrinėti pareiškėjo prašymo dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo, motyvuodama tuo, kad jis praleido 3 metų terminą kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Tame pačiame sprendime VSDFV išaiškino pareiškėjui teisę iki 2014 m. birželio 17 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad skundo padavimo terminą jis praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą.

Byloje duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo jam VSDFV 2014 m. gegužės 20 d. sprendime Nr. (6.5)I-4649 suteikta teise pateikti įrodymus, pagrindžiančius termino praleidimą, ir VSDFV priėmė atitinkamą sprendimą, nėra. Priešingai, gavęs minėtą sprendimą pareiškėjas kreipėsi į teismą. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šiuo momentu nėra pasinaudojęs privaloma išankstinio šių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, skundą atsisakytina priimti, pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos.

Paduodamas skundą pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Atsisakius priimti pareiškėjo skundą, žyminis mokestis pareiškėjui grąžintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškėjui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi (Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti A. V. A. skundą, pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.