Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pabradėje, Švenčionių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, praeityje teistas 2013-03-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalį jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2013-06-25 nutartimi nuteistojo V. S. (V. S.), (toliau-nuteistasis) apeliacinis skundas dėl 2013-03-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio atmestas. 2013-11-08 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2013-06-25 nutartis ir byla perduotas nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme iš naujo. Vilniaus apygardos teismo 2014-03-04 išteisinamuoju nuosprendžiu panaikintas 2013-03-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis. 2015-04-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2014-03-04 išteisinamais nuosprendis ir paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 apkaltinamasis nuosprendis su pakeitimais, t. y. pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą bei BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (neatliktos dalies) vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, o kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų; kaltinamas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalies 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent

jis, 2016-04-19 13.06 val. Vilniuje, Ozo g. 18, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y., kad 2016-04-19, laikotarpiu nuo 12.05 val. iki 12.25 val., Vilniuje, Ozo g. 18, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje nuo automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavogti abiejų pusių veidrodžių stikliukai, dvi priekinės grotelės, naktinio matymo kamera, priekinės kairės ir dešinės pusės kameros, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18376-16 dėl vagystės.

Toliau jis, tęsdamas veiką, 2016-04-19, laikotarpiu nuo 13.16 val. iki 13.19 val., apklausiamas nukentėjusiuoju, davė melagingus parodymus apie žinomai nebūtą nusikaltimą (t. 1, b.l. 63, 67, 124).

Jis gi, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent:

jis, 2016-04-19, tiksliai teismo nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, kreipėsi į draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas” padalinį esantį Užubalių k., Avižienių sen., Vilniaus r. savivaldybėje, ir raštu pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y., kad 2016-04-19 nuo 12.00 val. iki 12.20 val., Vilniuje, Ozo g. 18, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogti abiejų pusių veidrodžių stikliukai, dvi priekinės grotelės, naktinio matymo kamera, priekinės kairės ir dešinės pusės kameros, pateikdamas AB „Lietuvos draudimas“ prašymą išmokėti draudimo išmoką, tikėdamasis gauti 3509 eurų draudžiamąją išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB „Lietuvos draudimas“ draudiminės išmokos jam neišmokėjo (t. 1, b.l. 63, 67, 124).

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. 2016-05-11 apklausos metu savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-04-19 apie 12.00 val. atvažiavo į prekybos centrą OZAS, esantį Ozo g. 18, Vilniuje, su savo automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis). Automobilis buvo be priekinių grotelių su naktinio matymo kamera, priekinio bamperio šoninių vaizdo kamerų ir veidrodėlių stikliukų. Iš pradžių jis automobilį paliko viršutiniame automobilių stovėjimo aikštelės aukšte, nes jam reikėjo užeiti į sporto klubą. Išėjęs iš sporto klubo nusileido į požeminę stovėjimo aikštelę ir nuėjo į prekybos centrą. Grįžęs po 15 minučių nusprendė iškviesti policijos pareigūnus ir jiems papasakoti, kad į prekybos centrą atvažiavo su tvarkingu automobiliu, o vėliau pastebėjo, kad automobiliui trūksta tam tikrų dalių. Jis pripažino, kad 2016-04-19 apie 13.00 val. Ozo g. 18, Vilniuje, papasakojo melagingas įvykio aplinkybes ir dėl to apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus. Taip pasielgė siekdamas gauti draudimo išmokas dėl sunkios materialinės padėties. Po įvykio visas trūkstamas dalis sudėjo atgal ir jokios žalos nepatyrė. Dėl savo veiksmų labai gailisi (t. 1, b. l. 64).

Įteikus jam patikslintą pranešimą apie įtarimą 2016-06-10 apklausos metu V. S. savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų vėl pripažino visiškai ir parodė, kad pasilieka prie parodymų, kuriuos davė 2016-05-11 apklausos metu. Taip pat patikslino, kad pranešė policijai apie žinomai nebūtą nusikaltimą dėl automobilio apdailos dalių vagystės ir davė melagingus parodymus. Tą pačią dieną, t. y. 2016-04-19, po pranešimo apie vagystę policija, tikslaus laiko nurodyti negali, jis nuvyko į draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas" (toliau-draudimo bendrovė), Užubalių kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone, ir parašė prašymą dėl draudimo išmoko gavimo dėl tariamai įvykdytos vagystės. Draudimo bendrovės atstovas apžiūrėjo jo automobilį ir jį nufotografavo. Kitą dieną, t. y. 2016-04-20 jis nuvažiavo į autodalių parduotuvę UAB „Autoprom" ir nusipirko reikiamas dalis, t. y. tas, kurias nurodė policijos pareigūnui ir draudimo bendrovei: 2 veidrodžių stikliukus, 2 priekines groteles, naktinio matymo kamerą bei priekines kairės ir dešinės pusės kameras. Jis šias detales pirko tam, kad galėtų jas vėliau parduoti kitiems asmenims. Tą pačia dieną sąskaitą faktūrą ir kvitą jis pristatė draudimo bendrovei tikėdamasis gauti joje nurodytą sumą, t. y. 3509 eurus, ir tokiu būdu pasipelnyti. Po savaitės jis vėl važiavo į draudimo bendrovę, kur buvo apžiūrėtas jo automobilis. Dėl savo veiksmų gailisi (t. 1, b. l. 68).

2016-12-21 apklausos metu V. S. pakeitė savo poziciją dėl inkriminuotų nusikaltimų ir nurodė, kad 2016-04-19 apie 12.00 val. jis automobiliu atvažiavo į prekybos centrą A. A. iš Vilniaus centro, tačiau kur tiksliai įsėdo į automobilį, neprisimena. Pamena, kad į prekybos centro aikštelę atvažiavo Geležinio vilko gatve. Automobilį laiko mokamoje saugojimo aikštelėje Ukmergės g. 198A, Vilniuje. Ryte pasiimant automobilį iš minėtos aikštelės jis buvo tvarkingas ir kol važinėjo po miestą iki tol, kol atvažiavo į prekybos centrą OZAS, jis taip pat buvo tvarkingas. Atvykęs į minėtą prekybos centrą jis nurodė iš pradžių pakilęs į viršutinį automobilių stovėjimo aikštelės aukštą (be stogo) ir nuėjęs į sporto klubą „VS fitness". Maždaug nuo 2016 metų vasario - kovo mėnesio jis minėtame klube turėjo abonementą. Tą dieną klube jis nesportavo, o tiesiog buvo užėjęs pabendrauti su administratore. Sporto klube jis užtruko apie 10 minučių, o po to dar 5 ar 10 minučių kalbėjo telefonu su jam paskambinusiu asmeniu, kuris klausė dėl automobilio nuomos. Pakalbėjęs jis grįžo prie savo automobilio, kurį buvo pastatęs apie 50-60 metrų atstumu nuo klubo įėjimo, ir prie jo priėjo iš galo. Aplink automobilį nėjo, jo neapžiūrinėjo. Prisiminęs, kad jam reikia į 1-ą prekybos centro aukštą automobiliu nuvažiavo į pirmąjį stovėjimo aikštelės aukštą. Tuo metu jokie įspėjamieji signalai neveikė. Statydamas automobilį ir važiuodamas atbuline eiga galinio vaizdo matymo veidrodėliais nesinaudojo, nes žiūrėjo į galinio vaizdo kamerą ir atstumo jutiklių parodymus. Pastatęs automobilį ir eidamas į prekybos centrą jis teigia nematęs, kad jo automobilis yra apvogtas, o tai pastebėjo grįžęs maždaug po 15 minučių. Grįždamas link automobilio jis pastebėjo, kad trūksta automobilio sidabrinių grotelių, o atrakinęs ir apėjęs automobilį pastebėjo, kad nebėra ir abiejų veidrodėlių stikliukų. Tuomet jis teigia paskambinęs į draudimo bendrovę ir sužinojo, kad vagystės atveju reikia kviesti policijos pareigūnus. Pastarieji atvyko maždaug po 15 minučių ir su pareigūnu apžiūrėdamas automobilį jis dar pamatė, kad trūksta šoninio vaizdo kamerų, kurios buvo ant priekinio bamperio šono prie priekinio rato. Kad jos pavogtos pastebėjo tik tuomet, nes jos yra mažos, ir tai užfiksavo policijos pareigūnas. Toliau apžiūrint automobilį jis dar pastebėjo, kad nėra naktinio matymo kameros, kuri buvo pritvirtinta pavogtose priekinėse sidabrinės spalvos grotelėse. Užfiksavus vagystės faktą jis nuvyko į draudimo bendrovę ir ten jo automobilis buvo apžiūrėtas bei surašytas apžiūros aktas. Tuomet grįžo namo ir žinodamas, kad užtruks kol draudimas jam išmokės išmoką, todėl internete pradėjo ieškoti visų pavogtų detalių. Suradęs skelbimą apie parduodamus veidrodėlių stikliukus paskambino nurodytu telefonu ir sutarė, kad atvyks. Tos pačios dienos vakare jis teigia nuvažiavęs į Panerių g. 45, (arba 43) Vilniuje. Tuo adresu buvo autoservisas, tačiau jo pavadinimo nežino. Ten bendravo su asmeniu, kuris neprisistatė, bet pasakė, kad turi ne tik reikiamus veidrodėlių stikliukus, bet ir kitas reikiamas dalis. Tuo metu jis su savimi neturėjo visos reikiamos sumos, t. y. 3509 eurų, bet pasakė, kad dalis pirks ir jam bus reikalinga sąskaita faktūra. Susitarė, kad dalis pasiims 2016-04-20 ir sumokės visą sumą, o tada paliko 300 eurų avansą. Jo teigimu, veidrodėlių stikliukus jis iškart užsidėjo pats, o 2016-04-20 pirmoje dienos pusėje vėl atvyko į minėtą servisą ir vėl bendravo su tuo pačiu asmeniu. Minėto asmens duomenų nežino, nes jis savo vardo nesakė, tačiau jis jam atnešė visas reikiamas dalis, kurias jis, sumokėjęs 3209 eurus, ir gavęs sąskaitą, pasiėmė ir išvažiavo. Kas pasirašė sąskaitą, jis nematė, tačiau ją netrukus pateikė draudimo bendrovei, o taip pat parodė ir dalis. Tuo metu dalis dar nebuvo sumontuotos, o jas susimontavo pats. Vėliau jis buvo iškviestas į policiją ir jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl pasikėsinimo sukčiauti ir melagingų liudytojo parodymų davimo. Jo teigimu, tuo metu jis išgyveno sunkų momentą dėl asmeninių priežasčių, ir gerai nesuvokdamas situacijos pripažino savo kaltę. Iš tikrųjų minėtos dalis nuo jo automobilio buvo pavogtos prekybos centro OZAS viršutinėje automobilių stovėjimo aikštelėje, ir kas tai galėjo padaryti, jis nežino. Jis neapstebėjo, kad nėra kamerų, kadangi jos buvo išjungtos tuo metu, o jomis nesinaudojant automobilio kompiuteris apie jų nebuvimą neįspėja. Veidrodėliais tuo metu taip pat nesinaudojo, o vagystę pastebėjo tik pirmo aukšto aikštelėje, kai grįžo prie automobilio. Draudimo bendrovė jam žalos neatlygino (t. 1, b. l. 116-117).

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis V. S. (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų neprisipažino ir parodė, kad 2016-04-19 jis nuvažiavo į Ozo prekybos centrą, pačią aukščiausią aikštelę, kur yra sporto klubas su tikslu sužinoti kainoraštį, nes jis ten anksčiau sportavo. Buvo ten gal 10-15 min. Grįžus prie automobilio, nusileido į apatinę aikštelę -1B, paliko automobilį, nuėjo į parduotuvę, ten irgi gal 15-20 min. buvo. Grįžęs pastebėjo, kad nėra priekinių grotelių. Tada iškvietė pareigūnus, paskambino 112, pranešė apie įvykį, atvažiavo pareigūnas, apžiūrėjo automobilį. Apžiūros metu pastebėjo, kad trūksta kamerų iš šonų. Kameros yra priekinio bamperio šonuose, prie ratų. Apsaugos darbuotojas nedalyvavo, buvo tik jis ir policijos pareigūnas. Policijos pareigūnas viską surašė, nupaveikslavo ir nuvažiavo. Jis tuo metu paskambino į draudimo bendrovę. Jam draudimo bendrovėje buvo pasakyta atvažiuoti apžiūrai į žalų centrą. Žalų centre jo automobilis buvo apžiūrėtas. Vagystės metu iš jo automobilio buvo nuimti veidrodėlių stikliukai šoniniai abu, šoninio matymo kameros priekiniame bamperyje, priekyje grotelės kartu su naktinio matymo kamera. Čia yra gamyklinė įranga. Kaip jis suprato automobilis buvo apvogtas šio prekybos centro viršutinėje aikštelėje, kai buvo prie sporto klubo prisiparkavęs. Kitoje vietoje padaryti vagystę tiesiog neįmanoma. Ten buvo 3A aikštelė, pats viršutinis aukštas, o jis pastebėjo tik 1B, kad automobilis pavogtas. Viršutinėje aikštelėje nepastebėjo, nes automobilis buvo priparkuotas galu į jį, todėl nepastebėjo. Kameros buvo ant dviejų mažų varžtelių, o grotelės buvo išlaužtos. Vagiui reikėjo ne tiek grotelių, kiek kamerų, kurios buvo ant grotelių. Mokant labai greitai galima padaryti šių automobilių dalių vagystę. Kad nėra veidrodėlių iškarto nepastebėjo, nors nusileido su automobilių į garažą žemiau, tiesiog nežiūrėjo į šoninius veidrodėlius, nes tuo metu kalbėjo telefonu, gal dėmesys buvo nukreiptas kitur. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas tris kartus. Tyrėjas neblogai psichologiškai pasidarbavo. Jam buvo sunkus metas tada, šeimoje buvo problemos, viskas susidėjo į vieną krūvą, todėl apklausos metu save apkalbėjo. Iš vyresniojo tyrėjo V. J. buvo psichologinis spaudimas, todėl save apkalbėjo. Tyrėjo veiksmus neskundė. Naujos dalis nusipirko po vagystės kitą dieną - 2017-04-20. Norėjo susitvarkyti savo automobilį, todėl nelaukė draudimo išmokos. Pirko automobilio dalis iš UAB „Autoprom“. Surado skelbimą, nuvažiavo ir nusipirko du šoninių veidrodėlių stikliukus, dvi šonines kameras, naktinio matymo kamerą ir priekinės groteles. Už viską sumokėjo 3500 eurų. Vien tik veidrodėliai 800 eurų kainavo. Naujos dalys yra dar brangesnės. Įdėjo nupirktas dalis į automobilį pats asmeniškai (t. 1, b.l. 193-199).

L. T. Andrejevskis parodė, kad jis dirba draudimo bendrovėje ir yra įgaliotas šios įmonės atstovas šioje byloje. 2016-04-19 į jų žalų departamentą kreipėsi V. S., kuris nurodė, kad prekybos centro OZAS aikštelėje buvo apvogtas automobilis ir buvo pavogtos variklio grotelės (2 vnt.), galinio matymo veidrodėlių stikliukai (2 vnt.), naktinio matymo kamera (1 vnt.) ir priekinės kairės bei dešinės pusės kameros. Policijai buvo pranešta iškart, nes buvo vagystė. Draudimo bylos medžiaga yra sistemoje, buvo suteiktas žalos numeris 1705281. Tačiau šis įvykis sukėlė įtarimų. Vilniaus m. prekybos centre ,,Ozas“ yra daug kamerų bet automobilių dalių vagystės įvykis kameros neužfiksavo. Šiuo atveju automobilis buvo draustas tik tai mėnesį. Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, žiūrint nuo poliso, draudėjas turi pasirinkimą: draudimo kompanija gali pasiūlyti kreiptis į jų servisus, su kuriais turi sutartis, arba automobilio savininkas automobilį pats remontuoja pagal Kasko poliso sąlygas. V. S. pasakė, kad pats tvarkys automobilį. 2016-04-20, t.y. kitą dieną po automobilio dalių tariamos vagystės pateikė sąskaitą – faktūrą, kurioje nurodoma, kad V. S. 2016-04-20 visas minėtas dalis nusipirko UAB AUTOPROM, esančioje Lvovo g. 105, Vilniuje. Draudimo bendrovei tai sukėlė abejonių, nes patikrinus nustatyta, kad minėtos bendrovės adresas nėra Lvovo g. 105, Vilniuje. Minėtą sąskaitą faktūrą pasirašė UAB AUTOPROM (toliau-įmonė) direktorius A. Š.. Draudimo bendrovei įtarimą sukėlė ir tai, kad visas reikiamas dalis V. S. surado vienoje įmonėje ir už jas atsiskaitė grynaisiais pinigais, nors tuo metu iš draudimo bendrovės dar nebuvo gavęs žalos atlyginimo. Be to įtarimų sukėlė automobilių dalių tariamos įvykio laikas, vieta, dar pats automobilis ir ne tik. Automobilio dalis gal galima pirkti, bet per vieną parą visų dalių tokiam automobiliui nupirkti beveik neįmanoma. Be to, dar kas sukėlė įtarimą. Dienos metu per 20 minučių, labai tvarkingai be automobilio sužalojimo dalis nuimti neįmanoma. Įtarimas buvo, kad vietoje ir ne tokiu laiku kaip nurodė V. S. buvo nuimtos automobilio dalys. Patikrinus UAB „Autoprom“ veiką, buvo nustatyta, kad praeitais metais įmonė turėjo problemų, kad įmonės veikla buvo sustabdyta, tada neaišku kaip tada galėjo būti išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą dėl automobilio dalių pirkimo, kai įmonė veiklos nevykdė. Be to, kada automobilis draudžiamas Kasko, automobilis turi būti nufotografuojamas. Buvo nustatyta, kad prieš draudžiant automobilį nuotraukos nedarytos, po to, jos buvo pateiktos, bet nuotraukų darymo data nesutapo su data prieš draudžiant. Gaunasi, kad automobilio nuotraukos buvo nedarytos prieš draudžiant, o darytos po automobilio draudimo, nors pateiktos kaip padarytos prieš draudžiant. Prie žalos bylos iškart nebuvo pridėtos nuotraukos, po to atsirado kažkokios nuotraukos, kurios darytos po įvykio. Jo manymu galimai automobilio dalių tariamos vagystės įvykis buvo inscenizuotas. Be to, vėliau V. S. pats pranešė, kad atsisako draudimo išmokos (t. 1, b.l. 53, 155, 158-160).

Liudytojas A. Š. parodė, kad jis yra UAB „Autoprom" direktorius ir šias pareigas eina nuo paties darbo šioje įmonėje pradžioje. Įmonė užsiima automobilių remontu ir jų detalių pardavimu. Jis dirbdamas turi teisę pasirašyti dokumentus, susijusius su automobilių dalių pardavimų. Įmonėje yra buhalterė, kuri atsakinga už PVM sąskaitų ir kvitų saugojimą ir kurie yra laikomi jos kabinete. V. S. jis nepažįsta, tačiau gali būti, kad toks asmuo yra, ar kažkada buvo, jų įmonės klientas. Ar jam pardavė dalis 2016-04-19 ir pasirašė tai patvirtinančius dokumentus, neprisimena. Ar dirbo tą dieną taip pat negali pasakyti (t. 1, b.l. 155-157).

Liudytojas J. Ž. parodė, kad jis dirba UAB „Argus“ apsaugos darbuotoju prekybos centre „Ozas“. 2016-04-19 jis dirbo ir darbo metu pastebėjo, kad į požeminę aikštelę atvyko policijos pareigūnai. Pasiteiravęs, kas nutiko, jis sužinojo, jog apvogtas automobilis M. G. administracijos leidimą peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus. Per kamerą buvo peržiūrėta vaizdinė medžiaga, kur buvo matyti, kad minėtas automobilis atvyksta į požeminį garažą. Buvo akivaizdžiai matyti, kad automobilis į aikštelę atvažiavo jau iš dalies iškomplektuotas. Automobilis atvažiavo, sustojo, žmogus išlipo ir nuėjo link „Multikino“ lifto, neužilgi grįžo. Per tą laikotarpį prie mašinos priėję nieks nebuvo. Jeigu kažkas būtų demontavęs tą automobilį kameros turėjo užfiksuoti. Būna kartais, kad apvagiami automobiliai „Ozo“ prekybos centre. Vagiami tokiose vietose, kur vagys išanksto apsižiūri, kad nėra kamerų (t. 1, b.l. 142, 144-146).

L. V. Jagminas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu bendravo su kaltinamuoju, kuris buvo iškviestas į policijos komisariatą. Buvo susipažinta su vaizdo įrašu, gauti paklausimai iš draudimo bendrovės ir kilus įtarimų, kad tas automobilis galimai buvo išardytas ne toje vietoje kaip pranešė policijai kaltinamasis, peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuris buvo paimtas iš saugos tarnybos. Jis pastebėjo, kad automobilis į įvykio vietą atvažiavo jau su nuimtomis dalimis. Surinkus pakankamai duomenų pareikšti įtarimus asmeniui, jis reziumavo, kad tai melagingas pranešimas apie nebūtą veiką, todėl buvo priimtas sprendimas surašyti tarnybinį ir pradėti naują ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo sukčiauti ir gauti draudimo išmoką dėl tariamos automobilio dalių vagystės. Gavus iš Vilniaus m. prekybos centro „Ozas“ vaizdinę medžiagą ir, peržiūrėjus jis pamatė kaip automobilis atvažiuoja, kaip automobilis juda, įvažiuoja į viršų be priekinių grotelių ir nuvažiuoja kažkur tai, kur vaizdo įrašo nėra. Po to, po kažkiek laiko automobilis statomas į šio prekybos centro požeminį parkingą be prekinių grotelių. Akivaizdžiai matėsi, kad jau pastatant automobilį, jis buvo nurinktas. Kaltinamasis turėjo žinoti, kad nuėmus automobilyje tam tikras dalis prietaisų skydelis fiksuoja pažeidimus. Po to, kaltinamasis buvo iškviestas pasiaiškinti, buvo pasiūlyta jam duoti parodymus, prasidėjo derybos, pradėjo sakyti, kad ji nusilaikinėtų ir duos parodymus. Jo manymu, kaltinamasis savo valia kaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų prisipažino ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis paklausė pirmiausia, ar jis bus sulaikytas. Tyrėjas jam atsakė, kad viskas priklausys nuo kaltinamojo parodymų. Jis argumentavo taip, kad kam kaltinamąjį sulaikinėti, jei pastarasis ir taip prisipažins. Pirmoje apklausoje kaltinamasis pasakė, kad sunki jo materialinė padėtis, todėl bandė sukčiauti (t. 2, b.l. 96, 99-101).

Iš 2016-05-11 vyriausiojo tyrėjo V. J. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nustatyta, kad V. S. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-18379-16 melagingai pateikė pranešimą apie automobilio dalių vagystę ir liudytojo apklausos metu davė melagingus parodymus, kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos gavimo. Atliktomis paieškos priemonėmis nustatyta, jog automobilio dalių vagystės fakto nebuvo, todėl šiuo pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22174-16 (1 t., b. l. 7).

Iš AB ,,Lietuvos draudimas“ 2016-05-03 žalų tyrimo draudimo byloje Nr. 1705281 eksperto T. A. rašto nustatyta, kad 2016-04-19 diena į AB „Lietuvos draudimas“ pilietis V. S. pranešė, kad nuo automobilio BMW 7 750 valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini)VIN:WBAKB81090CY52276, laikotarpiu nuo 12 val. iki 12.20 val. 2016-04-19 diena Vilniuje stovėjimo aikštelėje prekybos centras „Ozas", pavogti abu šoniniai galinio vaizdo veidrodėlių stiklai, priekinės grotelės su naktinio matymo kamera, priekinio bamperio šoninė kamera bei apibraižytas priekinis bamperis. Po pateikimo automobilis apžiūrėtas, surašytas transporto priemonių apžiūros aktas. AB „ Lietuvos draudimas" nuostolis sudaro apie 3150 Eur. A. K. draudimo sutartis sudaryta 2016-03-21 su įmone Transporter kodas 300633101. 2016-04-20 pilietis V. S. jau pristatė PVM sąskaitą- faktūrą N. 008 (toliau-sąskaita) ir kurioje nurodyta, kad nupirkti veidrodėlių stikliukai, naktinio matymo kamera iš UAB „ Autoprom" ir sumokėta grynais 3.500 EUR, sąskaita išrašė kasininkas A. Š.. Bet pagal prašymą V. S. suremontuotą automobilį nepateikė, todėl draudimo tyrimo metu tai sukėlė įtarimą dėl galimai melagingo pranešimo apie nebūtą vagystę, nes per nurodytą laikotarpį, ar būtų įmanoma taip tvarkingai išardyti automobilį ir abejotinas automobilių dalių įsigijimas iš UAB „ „Autoprom". Pastebėti skirtumai tarp automobilio nuotraukų prieš draudžiant automobilį ir po tariamo draudimo įvykio. Kiti automobilio ratai, nėra ant bagažinės dangčio užrašo 750Li, kiti numerių rėmeliai, parkavimo lipdukas prekinio stiklo apatiniame kampe, automobilio ridos: agentės pateiktose nuotraukose (drausta 2016-03-21) fiksuota rida 321064, 2016-04-19 apžiūros metu 335732, 2016-05-02 papildomos apžiūros metu 336233. Jei automobilis būtų fotografuotas prieš draudžiant automobilį, gautųsi, kad per 29 dienas nuvažiuota 14668 km, o per kitas 13 dienų tarp jo apžiūrų 501 km. Be to nuotraukų prieš draudžiant darymo data 2015-04-21. Įvertinus visą surinktą informaciją išdėstytų aplinkybių visumą yra pagrindas įtarti, kad draudimo įvykis galimai inscenizuotas. Apie tariamą draudimo įvykį pranešta melagingai ir dokumentai pateikti suklastoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 166 straipsniu, AB „Lietuvos draudimas" prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 9).

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas (toliau-vaizdo įrašas) 2016-04-09 iš prekybos centro Ozas“ Vilniuje, Ozo g. 18 automobilių stovėjimo požeminės aikštelės. Atidarius pirmąjį failą ,,CH 16 2016-04-09120450´camera 16“ matosi, kad į požeminę automobilių aikštelę įvažiuoja automobilis ,,BMW“. Automobilis yra be priekinių sidabrinės spalvos grotelių. Apžiūrėjus failas, kuris pavadintas ,,1.02.R 160419 12 0000 ir jį atidarus, matyti, kaip 2016-04-19 12.06 val. į automobilių požeminę stovėjimo aikštelę įvažiuoja automobilis ,,BMW“ tamsios spalvos. Automobilį, važiuodamas atbuline eiga, vairuotojas pastato ir 12.07 val. nueina nuo automobilio. Vaizdo kameros vėl vaizduoja vairuotoją 12.18 val. tuomet jis grįžta prie automobilio. Laiko tarpe nuo 12.07 val. iki 12.18 val. kameros nefiksuoja, kad kas nors būtų priėjęs prie automobilio ,,BMW“ tamsios spalvos. Vairuotojas prieina prie automobilio, pradeda mosikuoti rankomis . 12.53 val. prie tamsios spalvos automobilio privažiuoja policijos tarnybinis automobilis, ženklintas policijos skiriamaisiais ženklias (1 t., b. l. 43-47).

Vaizdo įrašas peržiūrėtas teismo posėdyje (t. 2, b.l. 109).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo ir padaryto pasikėsinimo padaryti nusikaltimą įrodyta AB „Lietuvos draudimas“ žalos bylos Nr. 1705281 kopija ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 10-17, 20-30, 39-42, 49-51, 55-56, 108-109, 111-114, 168-192, 199, 201, t. 2, b.l. 10-91).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai: žodžiu, raštu, anonimiškai ir panašai Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, t. y. jis baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Nusikaltimas padaromas tyčios kaltės forma ir žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią. Asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti.

Teismas ištyręs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, liudytojų parodymus, kaltinamojo parodymuose išdėstytas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu surinktuose ir teisiamojo posėdžio metu ištirtuose dokumentuose ( 2016-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolas, V. S. 2016-04-19 prašymas išmokėti draudimines išmokas, 2016-11-02 apžiūros protokolas, 2016-05-19 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl automobilio detalių vagystės, 2016-05-03 AB ,,Lietuvos draudimas:“ 2016-05-03 raštas Nr. 1705281 dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo, 2016-05-11 policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašo apžiūros protokolas ir vaizdo įrašas peržiūrėtas teismo posėdyje, kita bylos medžiaga) užfiksuotus duomenis, daro išvadą, kad įrodyta, jog V. S. 2016-04-19 melagingai pranešė apie tai, kad nuo jam automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavogti abiejų pusių veidrodžių stikliukai, dvi priekinės grotelės, naktinio matymo kamera, priekinės kairės ir dešinės pusės kameros. Apie tariamą įvykį pats nuteistasis policijos pareigūnams pranešė telefonu bei protokolu-pareiškimu bei savo parašu patvirtino, kad yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Šiame protokole-pareiškime ir liudytojo apklausos metu kaltinamasis melagingai nurodė apie vagystę automobilio dalių nuo jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent šio protokolo-pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teismui kelia abejonių kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, prieštaravimai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė kad 2016-04-19 apie 13 val. Ozo g. 18, Vilniuje, papasakojo melagingas įvykio aplinkybes ir dėl to apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus. Taip pasielgė siekdamas gauti draudimo išmokas dėl sunkios materialinės padėties. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtino ir žalų tyrimo ekspertas liudytojas T. A., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme parodė, kad draudimo bylos tyrimo metu sukėlė įtarimą dėl galimai melagingo pranešimo apie nebūtiną vagystė, nes per nurodytą laiką, t.y. per 20 minučių ar būtų įmanoma taip tvarkingai išardyti automobilį ir abejotinas dalių įsigijimas iš UAB „ „Autoprom". Be to pastebėti skirtumai tarp nuotraukų prieš draudžiant automobilį ir po tariamo įvykio. Įvertinus visą surinktą informaciją išdėstytų aplinkybių visumą buvo pagrindas įtarti, kad tariamos automobilio dalių vagystės įvykis galimai buvo inscenizuotas ir apie įvykį pranešta melagingai. Byloje nėra duomenų, kad minėti įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytą tvarką. Teismas atmeta kaltinamojo gynybinę versiją, kad automobilio dalys buvo pagrobtos jo protokole-pareiškime teisme duotais parodymais nurodytomis aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo fiksuoti jokie automobilio dalių pagrobimo požymiai. Priešingai, buvo nustatyta, kad automobilis buvo išardytas tvarkingai per gana trumpą laiką ir be to vietoje, kur yra įrengtos video kameros. Apžiūrėjus šio prekybos centro požeminėje transporto priemonių aikštelėje įrengtos kameros vaizdo įrašą nustatyta, kad į minėtą aikštelę įvažiuoja automobilis ,,BMW“. Vaizdo įrašą peržiūrint teismo posėdyje metu akivaizdžiai pagal veido vaizdą matosi, kad 2016-04-09 iš prekybos centro „Ozas“ Vilniuje, Ozo g. 18 požeminėje aikštelėje atvažiuojantis automobiliu ,,BMW“, iš jo išlipantis ir vaikščiojantis yra tas pats asmuo, t.y. kaltinamasis. Matosi, kad automobilis yra be priekinių sidabrinės spalvos grotelių. Apžiūrėjus kitą failą matyti, kaip 2016-04-19 12.06 val. į automobilių požeminę stovėjimo aikštelę įvažiuoja automobilis ,,BMW“ tamsios spalvos. Automobilį, važiuodamas atbuline eiga, vairuotojas pastato ir 12.07 val. nueina nuo automobilio. Vaizdo kameros vėl vaizduoja vairuotoją 12.18 val. tuomet jis grįžta prie automobilio. Laiko tarpe nuo 12.07 val. iki 12.18 val. kameros nefiksuoja, kad kas nors būtų priėjęs prie automobilio ,,BMW“ tamsios spalvos. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis, norėdamas gauti draudimo išmoką, sugalvojo versiją apie tariamai pavogtas automobilio dalis ir apie tai pranešė policijai. Vienas iš esminių melagingo pranešimo apie aiškiai nebūtą nusikaltimą nusikaltimo požymių yra tai, kad pranešama aiškiai neteisinga informacija apie nusikalstamą veiką. Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, jog kaltinamasis suprato, kad 2016-04-19 telefonu ir surašant protokolą-pareiškimą melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t .y , kad požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje nuo jo automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavogti dalys, nors žinojo, kad vagystės fakto nebuvo, taip norėjo elgtis, t.y. veikė tiesiogine tyčia, todėl pagal nustatytas aplinkybes jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotina pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Esminis sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis), kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236/2013).

2016-04-19 V. S. prašymas išmokėti draudimo išmokas pateikti draudimo bendrovei, aiškiai rodo kaltinamojo tikslą gauti draudimo išmoką, kadangi būtent su tokiu prašymu jis ir kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas”. Šiame prašyme draudimo bendrovei V. S. pateikė tikrovės neatitinkančias žinias, kad 2016-04-19 nuo 12.00 val. iki 12.20 val., Vilniuje, Ozo g. 18, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogti dalys bei nutylėjo, kokiomis aplinkybėmis jos buvo nuimtos nuo automobilio, taigi, kaip ir policijos pareigūnams, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes bei taip apgavo draudimo bendrovę. Tokio jo elgesio tikslas buvo gauti draudimo išmoką, dėl kurios jis ir kreipėsi į AB ,,Lietuvos draudimas”. Draudimo bendrovės paskaičiuota V. S. išmoka dėl automobilio dalių vagystės suma siekė 3509 eurų, kurios draudimo bendrovė neišmokėjo, nes kilus įtarimui, kad įvykis galimai inscenizuotas, apie tariamą įvykį pranešta melagingai ir AB „Lietuvos draudimas" prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. T. V. S. elgesys visiškai atitinka sukčiavimo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes jis žinojo, kad automobilio dalis niekas nepagrobė, ir pranešdamas apie įvykį, t.y. apgaulės būdu, norėjo įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB „Lietuvos draudimas“ draudiminės išmokos jam neišmokėjo. Draudimo bendrovės šį sprendimą bei prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto vagystės kaltinamasis neskundė, todėl pagal nustatytas aplinkybes jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos ir pasikėsinimo padaryti nusikaltimą pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus, į kaltinamojo asmenybę, kuris vykdantis individualią veiklą, yra baustas administracine tvarka, teistas ir nusikalto neįvykdęs pirmesniu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-03-28 nuosprendžiu paskirtos bausmės, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančios ir sunkiančios aplinkybių, todėl jam skirtinos už padarytas nusikalstamas veikas numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurios bendrintinos iš dalies sudedant. Subendrinta bausmė iš dalies sudedant bendrintina su 2013-03-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neįvykdyta bausme. Atsižvelgiant į tai, kad realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks teigiamus kaltinamojo socialinius ryšius, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl galutinės bausmės vykdymas, šiuo konkrečiu atveju, atidėtinas antrą kartą maksimaliam įstatyme nustatytam laikui (t. 1, b.l. 70-95).

Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas išbūtas sulaikymo už 2016-05-11 ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 nuosprendį 2 parų laikas (t. 1, b.l. 58-59, 80 ).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą iki galutinės bausmės vykdymo pradžios V. S. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ((duomenys neskelbtini) straipsnis), (t. 1, b.l. 69).

Dokumentas turtintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinė laikmena su vaizdo įrašu saugoma byloje nuo nuosprendžio įsiteisėjimo saugotina iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 1, b.l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Dokumentas turtintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-medžiaga Nr. 01-1-18379-16, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariatui (t. 2, b.l. 9).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, 304-307, 313, 318 straipsniais,

nusprendžia:

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje ir pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, numatytą 22 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

-pagal BK 236 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams;

-pagal BK 22 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę skirti – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šią subendrintą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 nuosprendžiu 2015-04-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi pakeisto paskirta ir neatlikta bausme ir subendrintą galutinę bausmę skirti - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

V. S. (V. S.) į galutinės bausmės laiką įskaityti išbūtą sulaikymo už 2016-05-11 ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 nuosprendį 2 parų laiką.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5) ir 8) punktais nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bausmės vykdymą V. S. (V. S. atidėti 3 (trejiems) metams ir per šį laiką jam skirti pareigas tęsti legalų darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Galutinės bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašu saugomą byloje nuo nuosprendžio įsiteisėjimo saugoti iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1-ojo PK ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-18379-16, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti šiam komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Vilniaus rajono apylinkės teismą.