Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos priėmusios nutarimą Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio atstovui E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. skundą dėl nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kretingos rajono apylinkės teisme buvo gautas R. L. skundas dėl administracinės nuobaudos skyrimo administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. VMTN-83928708-17. R. L. pateiktu skundu prašo panaikinti 2017-01-25 Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vedėjo E. L. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMTN-83928708-17 skirtą baudą ir administracinės teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad savo paaiškinime rašytame dar 2016-06-28 Miškų tarnybai aiškiai nurodė, kad atsakomybės už nukirstą medieną jis negali ir neprivalo prisiimti, nes tai nenumatyta pagal Subrangos sutartį, 2016-01-14 Nr. 1. Pagal šią sutartį, atsakomybę už pažeidimus, bei kylančias neigiamas pasekmes atsako subrangovas V. Š., dirbantis pagal verslo liudijimą, kuris ir kirto medžius (Rangos sutarties 6.2. ir 10 p.). Nėra duomenų, kad jis būtų davęs neteisėtus nurodymus - kirsti ir vėliau išvežti medieną iš tos vietos kur nebuvo leidžiama. Tačiau atliekant tyrimą į tai neatsižvelgta ir šie faktai nebuvo iš viso vertinami. Taip pat nebuvo leista visapusiškai ir pilnai susipažinti su surinktais duomenimis administracinio teisės pažeidimo byloje. Liudytojų M. U. ir M. S. parodymus vertina kritiškai, kadangi sandorių ir sutarčių su šiais asmenimis nesudarė, o veikė jie, tikėtina, pagal susitarimą su V. Š., kuris beje net neapklaustas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. M. U. ir M. S. paaiškinimuose nėra duomenų apie tai, kad kam nors būtų nurodęs kirsti miško plotą neteisėtai. Mano, kad įvyko žmogiška klaida ir medienos kirtimas ir ištraukimas/išvežimas įvyko šalia tos vietos, kur buvo išduotas leidimas kirsti: galimai buvo suklysta vertinant nurodytą vietą (sklypą), pagal Plyno kirtimo biržės brėžinį, būtent to asmens, kuris ir vykdė asmeniškai, kirtimą. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant 2017-01-18 motyvuojant LR ANK 608 str. 1 d., kad jis 2 kartus kviečiamas neatvyko, nors pastebėtina, kad medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad jam pasirašytinai ar kitu nustatytu būdu būtų įteikti šaukimai atvykti ir jis būtų apie tai žinojęs. ATPP išsiųstas raštu 2017-01-19 Nr. S-3K-02-2, kuriame teigiama, kad jo paaiškinimo dėl šio administracinio tyrimo nėra, nors jis buvo pateiktas 2016 m. birželio mėn. Todėl neaišku - LR ATPK ar LR ANK normomis vadovaujantis surašytas ATPP. Pažymėjo, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas, vadovaujantis LR ATPK 35 str. yra pasibaigęs. Vertinti nurodytą aplinkybę nutarime, kad jis galimai vengia atvykti, todėl administracinės teisenos tyrimas užsitęsė, reikėtų kritiškai, kadangi pačių Miškų skyriaus pareigūnų veiksmai buvo atliekami vangiai, nesiimant jokių ryžtingų, argumentuotų veiksmų, norint tyrimą greičiau užbaigti, todėl daro išvada, kad terminas skirti administracinę nuobaudą pratęstas nepagrįstai ir neargumentuotai.

2017-03-16 teisme gautas Valstybinės miškų tarnybos atsiliepimas į R. L. skundą, kuriame nurodyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, remtasi duomenimis: 2017-01-18 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. VMTP-83259982-17, 2016-06-04 privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. 6, iškirstų medžių kelmų matavimo aktu (2016-06-04), biržės taksavimo lapu, miško valdos savininko N. K., pareiškėjo, liudytojų M. U., M. S. parodymais, rangos, subrangos sutartimis ir kitais dokumentais. Pažymėjo, kad 2017 m. vasario 7 d. R. L. atvykus kartu su jį atstovaujančiu asmeniu ir pateikus prašymą susipažinti su administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) byla, tą pačią dieną buvo leista susipažinti su šia byla. Pareiškėjo prašymu buvo padarytos visų dokumentų, kurie nurodyti Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio 2017-02-07 rašte Nr. S- 6K-02-7 (kurį pasirašydamas patvirtino, kad dokumentus gavo ir jokių pretenzijų nepareiškė) kopijos. Po 1-2 dienų paskambinus, kad tarp gautų dokumentų nėra jo paties pateikto paaiškinimo (galimai, kopijuojant dokumentus, vienas lapas praverstas), nedelsiant jam buvo nusiųsta šio dokumento kopija. Kitų pageidavimų ar pretenzijų nepareiškė. Be to, nurodė, kad sutiktina su skunde nurodytu teiginiu, kad, galimai, įvyko klaida, nurodant miško kirtimo vietą ne tame taksaciniame sklype, t.y. šalia tos vietos, kurioje buvo leista kirsti pagal išduotą leidimą miškui kirsti, tačiau nebuvo galima nepastebėti, kad kertamas pusamžis (t.y. nebrandus) eglynas su beržais ir maumedžiais. Galimai įvykusi klaida dėl neatsargumo (ATPK 11 str.), kuria padaryta ir žymi žala aplinkai, neatleidžia nuo administracinės atsakomybės. Pagal LR ANK 7 str. asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nurodė, kad R. L. ne kartą buvo kviečiamas pateikti papildomus paaiškinimus šioje byloje, bet atvykti vengė, buvo kviečiamas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui 2 kartus, tačiau neatvyko ir pateisinančių priežasčių nenurodė. Taip pat nurodė, kad palyginus LR ANK 273 str. 2 d. ir ATPK 62¹ str. 2 d. už tą pačią veiką numatytas sankcijas, švelnesnė administracinė atsakomybė yra nustatyta ATPK 62¹ str. 2 d., todėl administraciniu nusižengimu padaryta veika neperkvalifikuota. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad kviečiamas atvykti pas Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio pareigūną B. S. dėl atliekamo tyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje (tai patvirtina 2016-08-09 raštas Nr. S3K-03- 32 „Dėl vykdytų miško kirtimų“, 2016-12-05 raštas Nr. S3K-02-56 (šaukimas), 2016-12-29 raštas Nr. S3K- 02-63 (šaukimas) neatvyko, nors pareiškėjas korespondenciją gavo. Nurodytos priežastys visiškai atitinka ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl Institucijos nuomone, terminas administracinei nuobaudai skirti pratęstas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Prašė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMTN-83928708-17 palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. L. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad kirtimo darbų nevykdė. Jis tik nusamdė žmogų, kad atliktų kirtimo darbus, t.y. M. S. padavė leidimą ir paprašė suorganizuoti kirtimo darbus. Vėliau jie susitiko ir jis atsiskaitė už darbus. Atlikto darbo netikrino. Po pusmečio sužinojo apie neteisėtai iškirstą mišką. Nurodė, kad buvo iškirsta ne ta miško dalis.

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio atstovas E. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka, paaiškino, kad R. L. sudarė sutartį su miško savininku ir prisiėmė atsakomybę už atliktus darbus. R. L. jau eilę metų užsiima šia veikla ir žino visus reikalavimus. Turėdamas tokią šio darbo patirtį, jis turėjo miške orientuotis. Kirtėjai ir organizatorius turėjo matyti atžymėjimus, kur turi būti kertamas miškas. R. L. organizavo darbus, priėmė medieną ir apmokėjo už darbus. Taip pat nurodė, kad jo žiniomis iš B. S. kvietimai atvykti R. L. buvo siųsti du kartus 2016 m. ir du kartus 2017 metais. Kadangi jis vengė atvykti, teko surašyti protokolą jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu liudytojas B. S. paaiškino, kad vykdydamas stebėseną birželio 4 d. važiavo patikrinti miškų ir rado iškirstą mišką. Toje vietoje kirsti mišką leidimas nebuvo išduotas. Tuomet iškviestas miško savininkas N. K. paaiškino, kad sudarė sutartį su R. L., o šis su V. Š.. Rašė kvietimą atvykti ir V. Š., tačiau laiško įteikti jam nepavyko. Taip pat pažymėjo, jog liudytojai M. U. ir M. S. paliudijo, kad R. L. parodė jiems, kur kirsti mišką ir davė techniką. Siųsti laiškai R. L. nesugrįžo, tai reiškia, kad jis juos gavo ir turėjo galimybę atvykti ir paaiškinti. 2017 m. R. L. kvietė 1-ą kartą.

L. N. K.teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra miško savininkas, su R. L. sieja darbiniai santykiai. Kirtimo darbus vykdė R. L. įmonė, su juo buvo sudaryta sutartis. Negalėjo paaiškinti, kaip atsitiko, kad iškirto ne tą miško dalį, nes į vietą pats nevažiavo, tik davė leidimą. Mano, kad žala yra padaryta. Pretenzijų kol kas R. L. neturi.

L. M. S. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su R. L. yra seniai pažįstami, anksčiau pjaudavo miškus. Šiuo atveju, R. L. paprašė iškirsti mišką, jis atvyko į vietą ir parodė, t.y. padavė leidimą, plano nedavė. Jis apėjo ir parodė atmatuotą plotą, jis buvo atžymėtas. Tai buvo miško pradžia. R. L. visur parodydavo, kur reikia kirsti. Vėliau į mišką nuvežė V. Š. ir šis iškirto mišką. Atsakydamas į klausimas, M. S. pažymėjo, jog žino kaip yra atžymėta biržė. Toje vietoje buvo atžymėta, atrodė, kaip atrėžta biržė. Mišką kirto keturiese: V. Š., A. S. ir dar dviejų nepažįsta, o pats miško nekirto. Nurodė, kad tai galėjo būti vasario mėn.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, patvirtinto 2016-06-25 įsakymu Nr. XII-1869, įsigaliojusiam nuo 2017-01-01, (toliau – ANK) 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš 2016-06-04 Patikrinimo pažymos Nr. 6 nustatyta, kad patikrinimo metu, pagal išduotą 2015-12-08 leidimą miško valdoje, esančioje Raguviškių k., Kretingos r., VĮ Kretingos miškų urėdijos Mikoliškių girininkijos 107 kvartalo 9a, 24a sklypuose kirtimai nevykdyti; taksacinio sklype Nr. 27, kuriame kirtimai negalimi, rasta savavališkai IV miškų grupės pusamžiame medelyne plynu kirtimu 0,2 ha plote iškirsta 91 eglė, 113 beržų, 8 maumedžiai ir 3 ąžuolai, iš viso 215 medžių, sklypas išvažinėtas giliomis provėžomis, padaryta žala aplinkai. 2016-06-10 Klaipėdos teritorinio poskyrio vyr. specialisto B. S. atliktu neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai skaičiavimu, paskaičiuota žala aplinkai sudaro 8266,54 Eur. 2017-01-18 Valstybinės miškų tarnybos vyriausiasis specialistas B. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. L. atžvilgiu.

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vedėjas E. L. 2017-01-25 priėmė nutarimą, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktą R. L. pripažino padarius ATPK 62 (1) str. 2 d., 62 (2) str. 2 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė galutinę (subendrintą) 868,00 Eur baudą. R. L. nubaustas už tai, kad 2016 metų birželio 4 d., būdamas MB „Ąžuolina“ vadovu, pagal su N. K. personaline įmone sudarytą rangos sutartį 2016 metų vasario-kovo mėn. N. K. PĮ priklausančioje miško valdoje (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbiami), esančioje Raguviškių k., Kretingos r., VĮ Kretingos miškų urėdijos Mikoliškių g-jos 107 kv. 27 sklype, IV miškų grupės pusamžiame medyne organizavo ir vykdė miško kirtimo ir ištraukimo darbus, neturėdamas leidimo miškui kirsti. Taip savavališkai šiame sklype, iškirsta 91 eglė, 113 beržų, 8 maumedžiai ir 3 ąžuolai. Neteisėtai iškirstų medžių mediena, kurios bendras tūris sudaro 47,922 ktm, ištraukta ir išvežta. Šiais neteisėtais veiksmais padaryta žala aplinkai ir buvo pažeista Miškų, patvirtintų 1994-11-22 įstatymo Nr. I-671, 9 str. 5 d. 6 d., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimosi nuostatų 20 p.

Iš 2017-02-03 LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio pretenzijos Nr. P-3K-8 dėl padarytos žalos aplinkai nustatyta, jog R. L. neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai dydis 8266,54 Eur.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 608 straipsnyje numatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą paprastai dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ( administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui protokolas gali būti surašomas jam nedalyvaujant kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais, tačiau šiuo atveju ši išimtis negalėjo būti taikoma); protokolas surašomas dviem egzemplioriais, iš kurių vienas nedelsiant įteikiamas atsakomybėn traukiamam asmeniui, protokolo kopija taip pat siunčiama nukentėjusiajam. Administracinio nusižengimo protokolas taip pat gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą (tačiau šiuo atveju ši išimtis negalėjo būti taikoma). Šiuo atveju protokolas siunčiamas asmeniui ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas R. L. surašytas jam nedalyvaujant, ką patvirtina protokolo kopija, kuriame nurodyta, jog protokolą valstybinės miškų tarnybos vyriausiasis specialistas B. S. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašė vienasmeniškai, tai yra protokole nenurodyta, jog surašant protokolą dalyvavo R. L., nėra jo parašo, kad protokolas jam įteiktas tuoj pat po surašymo; nėra jokio įrašo, kad jis galimai atsisakė pasirašyti ir priimti protokolą; o protokole nurodyta, kad protokolas R. L. išsiųstas registruotu laišku 2017-01-19 ir el. paštu (b. l. 8). Protokole taip pat nurodyta, kad pridedami paaiškinimai. Iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų tiek R. L., tiek ir liudytojo B. S. nustatyta, kad R. L. paaiškinimus teikė tik vieną kartą 2016 m birželio 28 d. (b. l. 25) ir tai buvo atlikta iki protokolo surašymo dienos – 2017-01-18. R. L. skunde ir teisme nurodė, kad surašytas protokolas jam nedalyvaujant 2017-01-18 motyvuojant LR ANK 608 str. 1 d., kad jis 2 kartus kviečiamas neatvyko, nors medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad jam pasirašytinai ar kitu nustatytu būdu būtų įteikti šaukimai atvykti ir jis būtų apie tai žinojęs. ATPP išsiųstas raštu 2017-01-19 Nr. S-3K-02-2. Teismo posėdžio metu institucijos surašiusios protokolą atstovas E. L. bei liudytoju apklaustas B. S. patvirtino, kad vadovaujantis LR ANK 608 str. 1 d. E. L. protokolo surašymui buvo kviestas atvykti 2017-01-09 09:00 val. tik vieną kartą, ką patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga (b. l.32, 38). Teismas daro išvadą, kad ir vien dėl šios priežasties E. L. paskirtoji nuobauda naikintina, nes prieš priimant nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 577 straipsnyje. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas turi būti surašomas laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 608 ir 609 straipsniuose numatytų reikalavimų. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad vadovaujantis LR ANK proceso normomis, R. L. nebuvo du kartus šaukiamas surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kaip to reikalauja LR APK 608 str. 1 d. ir todėl nebuvo galima spręsti, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas R. L. nedalyvaujant. Atkreiptinas institucijos dėmesys į tai, kad nuo 2017-01-01 administracinių nusižengimo bylų tyrimas ir nagrinėjimas vyksta pagal galiojančias procesines normas, tai reiškia, kad šiuo atveju R. L. administracinio protokolo surašymui turėjo būti kviečiamas du kartus, kad jam būtų taikoma numatyta ANK 608 str. 1 d. išimtis ir protokolas būtų surašytas jam nedalyvaujant. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad po administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo surašymų R. L. LR Aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto B. S. 2017-02-03 Pretenzija Nr. P-3K-8 dėl padarytos žalos aplinkai siūlo R. L. gera valia atlyginti padarytą žalą aplinkai – 8266,54 eurų (b. l. 10-11). ANK 664 straipsnis numato, kad Administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. L. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimo priėmimo metu nebuvo informuotas apie padarytos žalos dydį ir galimybę ją atlyginti savo noru. Nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra nurodytas galimai padarytos žalos dydis.

ANK 565 straipsnis numato, kad administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu.

Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog toks protokolas akivaizdžiai neatitinka įstatymo reikalavimų, riboja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, todėl negali būti laikomas surašytas tinkamai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo R. L. skundą dėl administracinės nuobaudos skyrimo tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2017m. sausio 25d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vedėjo E. L. nutarimą R. L. administracinio pažeidimo byloje Nr. VMTN-83928708-17 (ROIK:17064679396) ir bylą grąžinti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritoriniam poskyriui tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliacine tvarka skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.