Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjai I. D., atsakovo valstybės įmonės (VĮ) Registrų centro ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovei G. C., trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Dovilei Dambrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovui VĮ Registrų centrui dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 04 19 sprendimo Nr. 101 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, savivaldybės įmonė (SĮ) „Vilniaus miesto būstas“, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja I. D. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą (b. l. 1-3), kuriame prašo panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 04 19 sprendimą Nr. 101 ir priimti naują sprendimą, t. y. atnaujinti skundo padavimo terminą, išnagrinėti skundą iš esmės ir įpareigoti centrinį registratorių panaikinti nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje 4.1. ir 6.1. punktais pažymėtus įrašus butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Paaiškina, kad įrašo 4.1. punkte savivaldybė įvardijama buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininke. Mano, kad nėra teisinio pagrindo tokiam teiginiui. Savivaldybės įvardijimas savininke leidžia jai pažeidžiant įstatymus perduoti butą valdyti patikėjimo teise SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuri administruoja butą. Tai nurodyta įraše 6.1. punkte. Toks neteisėtas pareiškėjos buto statuso pakeitimas iš neprivatizuoto buto į socialinį būstą pažeidžia pareiškėjai Konstitucijos garantuotą teisę į būstą ir teisę privatizuoti šį butą. Ginčijami įrašai leidžia savivaldybei ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ reikšti pareiškėjai nepagrįstas turtines pretenzijas ir reikalauti pareiškėjos šeimą iškeldinti.

Pareiškėja remiasi Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pagal kurį savivaldybė nėra buto savininkė, kaip įrašyta 4.1. punkte, o valdo turtą tik patikėjimo teise. Remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 114 straipsnio 2 dalimi. Registruojant savivaldybę savininku, pagrindu nurodytas Vyriausybės 1998 07 13 nutarimas Nr. 870 ir priėmimo-perdavimo aktas 1999 06 10 Nr. 1548-01. Mano, kad nurodyti dokumentai negalėjo būti įregistravimo pagrindu. Paaiškina, kad pagal įstatymus savivaldybė nėra buto savininkė, yra tik patikėtinė, įstatymas neleidžia turto perduoti dar kitam juridiniam asmeniui. Pareiškėjai ir jos šeimai butas suteiktas orderio pagrindu, todėl jo statusas yra neprivatizuota gyvenamoji patalpa, perduota savivaldybei valdyti patikėjimo teise, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įvardinti patikėtinį savininku.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundo argumentus ir reikalavimus. Paaiškino, kad mano, jog savivaldybės veiksmuose gali būti ir baudžiamojo nusikaltimo sudėtis.

Paaiškina, kad ginčas kilo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. Teritorinis registratorius sprendimą, kurį ginčija pareiškėja, priėmė 2007 06 13. Remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsniu, 31 straipsnio 2 dalimi ir paaiškina, kad skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos, skundas turi būti paduotas per vieną mėnesį. Pareiškėja skundą padavė 2011 04 08, o terminas baigėsi 2007 07 13. Pagal teismų praktiką priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas terminas, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Pareiškėja prašė atnaujinti terminą, tačiau nenurodė jokių priežasčių ir nepateikė įrodymų, kad ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo įstatymo nustatyta tvarka paduoti skundo. Pareiškėja nurodo, kad neprivalo kas mėnesį tikrinti registro duomenų, kad jos neinformavo savivaldybė apie nuosavybės teisės įregistravimą. Mano, kad nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti terminą.

Pažymi, kad pareiškėja dar 2010 09 30 Registrų centro buvo informuota apie skundo padavimo terminus ir tvarką, tačiau ir nuo to laiko praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai. Skunde teismui pareiškėja taip pat jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodo. Skunde teismui pareiškėja iš esmės ginčija Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į butą Nr. 42, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Mano, kad tokios aplinkybės turi būti tiriamos bendrosios kompetencijos teisme, sprendžiant ginčą dėl nuosavybės teisės.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti administracinę bylą nedalyvaujant savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovui (b. l. 121).

Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėja nepraleido termino skundui paduoti, mano, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyti duomenys yra teisėti ir pagrįsti.

Vyriausybės 1998 07 13 nutarimo Nr. 870 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punkte nurodyta, kad pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą savivaldybių nuosavybėn priskirtas turtas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnyje, turi būti iki 2015 01 01 perduotas savivaldybių nuosavybėn. Gyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vyriausybės 1998 07 13 nutarimu Nr. 870 ir 1999 06 10 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1548-01 buvo perduotos Vilniaus miesto savivaldybei ir nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ši nuosavybės teisė atsirado nuo to momento, kai buvo pasirašytas turto priėmimo ir perdavimo aktas. Todėl pareiškėja neturi reikalavimo teisės ginčyti teisinės buto registracijos, nes tik nekilnojamojo turto savininkas turi teisę spręsti su nekilnojamojo turto registracija susijusius klausimus. Teisinė buto registracija Nekilnojamojo turto registre gali sukelti pasekmes tik nekilnojamojo daikto savininkui. Pareiškėja yra tik buto nuomininkė.

Minėtas turto priėmimo ir perdavimo aktas, kurio pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė įgijo nuosavybės teisę, yra galiojantis. Todėl teisinės registracijos panaikinimas nereikštų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į minėtą butą praradimo.

Nepagrįsti pareiškėjos skundo teiginiai, kad Vilniaus miesto savivaldybė pavertė butą socialiniu, dėl ko pareiškėja prarado Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų garantuojamą teisę į būstą. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės socialinio būsto fondui yra priskiriami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos gyvenamosios patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą. Taigi visi Vilniaus miesto savivaldybei priklausantys namai, jų dalys, butai yra priskiriami socialinio būsto fondui, tai reiškia, kad ir gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso socialinio būsto fondui.

Savivaldybė yra ginčo patalpų savininkė, o patikėtinis, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, yra SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Savivaldybė, vadovaudamasi teisės aktais, įsteigė savarankišką juridinį asmenį – SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurio veiklos pagrindinė paskirtis yra Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų administravimas ir priežiūra. Todėl pareiškėjos argumentai, kad savivaldybė yra patikėtinė, todėl negalėjo perpatikėti patalpų kitam juridiniam asmeniui, yra nepagrįsti.

Skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčas yra dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 04 19 sprendimo Nr. 101 (b. l. 5-6 ir kt.) teisėtumo ir pagrįstumo. Šį sprendimą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė, išnagrinėjusi I. D. 2011 04 08 pareiškimą, kuriame buvo prašoma atnaujinti skundo dėl teritorinio registratoriaus sprendimo padavimo terminą. Nustatyta, kad pareiškėja 2011 04 08 Centriniam registratoriui padavė skundą (b. l. 34-35), kurį pavadino taip :“dėl prieštaraujančių įstatymams įrašų Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke panaikinimo“. Šiame skunde yra išreikštas prašymas panaikinti du įrašus Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, pažymėtus 4.1 ir 6.1 punktais, daroma nuoroda į kartu su skundu pateiktą 1 priedą (b. l. 36), kuris yra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, išduotas 2010 08 31. Nurodytuose išrašo punktuose nurodyta, kad objekto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisė įregistruota Vilniaus miesto savivaldybei, o turto patikėjimo teisė įregistruota savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“. Įrašas dėl nuosavybės teisės galiojo nuo 2007 06 13, o dėl patikėjimo teisės – nuo 2010 08 31. Iš esmės skunde Centriniam registratoriui pareiškėja ginčija savivaldybės nuosavybės teisę, nurodo, kad įregistravimo pagrindu esantis Vyriausybės nutarimas ir priėmimo-perdavimo aktas tokiais pagrindais būti negalėjo, nes Vyriausybės 1998 07 13 nutarimu Nr. 870 reglamentuojama tik turto perdavimo savivaldybėms tvarka, kuri nekeičia iš įstatymo nuostatų sekančios išvados, kad savivaldybė butą galėjo valdyti tik patikėjimo teise (remiasi 1997 12 02 Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybė įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu).

Tačiau šios bylos ginčo dalyku negali būti pareiškėjos skundo dėl įrašų panaikinimo išnagrinėjimo rezultatas, nes pirmiau aprašyto pareiškėjos skundo Centrinis registratorius iš viso nenagrinėjo. Dėl to teismas nevertina pareiškėjos argumentų, susijusių su nuosavybės teisės ir patikėjimo teisės įregistravimo teisingumu. Šio ginčo dalyku yra išsprendimas klausimo, ar teisėtai ir pagrįstai Centrinis registratorius atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl įrašų registre panaikinimo, remdamasis tuo, kad nebuvo pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėja kartu su pirmiau aprašytu skundu Centriniam registratoriui padavė ir pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo (b. l. 33). Pareiškimas grindžiamas tokiais argumentais: 1) ginčijami įrašai padaryti pažeidžiant galiojančius teisės aktus, todėl iš pareiškėjos negalima reikalauti, kad ji prognozuotų galimus valstybės (savivaldybių) institucijų teisės pažeidimus, ji neprivalo kas mėnesį tikrinti viešųjų registrų duomenų už savo lėšas; 2) apie padarytus įrašus ji nebuvo tinkamai informuota, nors yra suinteresuotas asmuo, turintis neterminuotą nuomos sutartį, apie pažeidimus sužinojo tik pareiškus jai pretenzijas teisme; 3) nepriklausomai nuo senaties buvimo ar nebuvimo, ši situacija turi būti išspręsta, nes kiekvieną dieną pareiškėjai yra daroma tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Nei prie šio pareiškimo, nei prie skundo Centriniam registratoriui nepridėti jokie dokumentai apie kitas vykusias ar vykstančias teismuose bylas, kurių nagrinėjimo metu pareiškėja galėjo sužinoti apie jos ginčijamus įrašus, taip pat nepridėti kiti dokumentai, kurie patvirtintų, kad pareiškėja objektyviai negalėjo paduoti skundo dėl įrašų panaikinimo per vieną mėnesį nuo jų padarymo dienos, arba per vieną mėnesį, nuo tos datos, kai ji sužinojo apie įrašus.

Ginčo dalyku yra būtent šio pareiškimo išnagrinėjimo teisingumas. Ginčijamas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 04 19 sprendimas Nr. 101 grindžiamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Nurodoma, kad sprendimą teritorinis registratorius priėmė 2007 06 13, o skundas gautas 2011 04 08, t. y. praleidus terminą skundui paduoti (apie 2010 08 31 sprendimą įrašyti duomenis apie patikėjimo teisę sprendime nepasisakoma). Sprendime nurodomi pareiškėjos prašymo (pareiškimo dėl termino atnaujinimo) motyvai, po to nurodoma, kokios termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis ir objektyviomis. Daroma išvada, kad pareiškėja nenurodė jokių priežasčių ir nepateikė įrodymų, kad ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo įstatymo nustatyta tvarka paduoti skundo. Pažymima, kad pareiškėja dar 2010 09 30 Registrų centro buvo informuota apie skundų padavimo terminus ir tvarką, nuo to laiko praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, o pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms ginti. Centrinis registratorius rėmėsi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, teismų praktika ir pareiškimą dėl termino atnaujinimo atmetė bei atsisakė priimti I. D. 2011 04 08 skundą. Šiame sprendime nieko nepasisakoma dėl pareiškėjos 2011 04 08 skundo antrojo reikalavimo priėmimo. Pareiškėja tuo pačiu skundu prašė panaikinti turto patikėjimo teisės įregistravimą, kurį teritorinis registratorius atliko 2010 08 31, o pareiškimas dėl termino atnaujinimo yra paduotas dėl abiejų skundo reikalavimų priėmimo.

Ginčo santykius šiuo atveju reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir NTRĮ), kurio 30 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nurodytame straipsnyje nustatyta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui, o pastarojo sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. NTRĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Toliau šioje normoje nurodoma, kad, jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Šiuo atveju pareiškėja kartu su skundu Centriniam registratoriui pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kurio data yra 2010 08 31 (b. l. 36, teismui paduotas tas pats išrašas - b. l. 4). Pareiškėjos pateiktoje kopijoje nurodyta, kad ją patvirtino SĮ Vilniaus miesto būstas teisininkė 2010 09 13. Iš VĮ Registrų centro 2010 09 30 rašto Nr. (1.1.4.)s-3992 (b. l. 37-38) pareiškėjai I. D. turinio daroma išvada, kad pareiškėja dar 2010 09 09 kreipėsi į Registrų centrą, taip pat pateikdama prašymą dėl įrašo Centriniame duomenų banke apie Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaikinimo (2010 09 09 pareiškėjos pareiškimas, b. l. 61). Iš pareiškėjos 2010 09 09 paduoto pareiškimo daroma išvada, kad tuo metu jai jau buvo žinoma apie ginčijamą įrašą dėl nuosavybės teisės įregistravimo, nes pareiškėja pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kurio data buvo 2008 04 01 (b. l. 62). Šiame įraše dar nebuvo duomenų apie patikėjimo teisės įregistravimą, nes ši teisė buvo įregistruota tik 2010 08 31. Taigi, apie nuosavybės teisės įregistravimą pareiškėja sužinojo ne vėliau kaip 2010 09 09, o apie patikėjimo teisės įregistravimą ji galėjo sužinoti, gavusi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 08 31 įrašą, kurį pareiškėja pati pateikė teismui kaip skundo teismui priedą, taigi, 2010 09 13, kai šio išrašo kopiją patvirtino SĮ Vilniaus miesto būstas darbuotoja. VĮ Registrų centro 2010 09 30 rašte pareiškėjai nurodoma, kad dėl nuosavybės teisės įregistravimo ginčijimo ji praleido vieno mėnesio terminą, kad ji gali paduoti prašymą atnaujinti terminą, nurodytas ir išaiškintas skundo padavimo tvarkos reglamentavimas tiek Administracinių bylų teisenos, tiek Nekilnojamojo turto registro įstatymuose. Nepaisant šio išaiškinimo, pareiškėja Centriniam registratoriui prašymą dėl termino atnaujinimo (kartu su skundu dėl teritorinio registratoriaus atlikto nuosavybės ir patikėjimo teisių įregistravimo) padavė tik 2011 04 08, t. y. praleidusi NTRĮ 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą, o prašyme (pareiškime) dėl termino atnaujinimo pareiškėja iš esmės nenurodė jokių svarbių, objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių skundo padavimo termino praleidimo priežasčių. Pareiškėja nurodo, kad ji neprivalo kas mėnesį tikrinti duomenų banko įrašų, tačiau nieko nepaaiškina, nei kokiu būdu, nei kada ji sužinojo apie ginčijamus įrašus, nors neneigia, kad apie tuos įrašus ir jų padarymo pagrindus jai žinoma. Pareiškėja nekonkrečiai nurodo apie kažkokias pretenzijas, kurias jai kažkas pareiškė teisme, tačiau nei Centriniam registratoriui, nei teismui nepaaiškino, kokios bylos ir kokiame teisme yra nagrinėjamos ir kaip jos susijusios su šiuo administraciniu ginču. Vilniaus miesto savivaldybės atstovė teisme teigė apie kokias nors bylas informacijos neturinti. Dėl to Centrinis registratorius negalėjo įvertinti šios aplinkybės skundo padavimo termino praleidimo aspektu. Kita vertus, Centriniam administratoriui buvo žinoma, kad pareiškėja apie įrašą dėl nuosavybės teisės įregistravimo tikrai žinojo iki 2010 09 09. Pareiškėja prašyme dėl termino atnaujinimo nurodo ne procesinius klausimus (kas jai objektyviai sutrukdė laiku paduoti skundą), o nurodo registravimo neteisėtumą, kaip neginčytiną faktą. Ši aplinkybė negali būti vertinama reikšminga, svarbia ir objektyvia termino praleidimo priežastimi. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjos nurodoma svarbi termino praleidimo aplinkybė – duomenų įrašymo neteisėtumas – neatitinka NTRĮ nuostatų ir negali būti vertinama taip, kaip to pageidauja pareiškėja. Kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės taip pat negali būti vertinamos kaip pateisinančios termino praleidimą, nes jos susijusios su materialiniais teisiniais pareiškėjos, kaip buto nuomininkės, santykiais. Šias teises pareiškėja gali ginti bendros kompetencijos teisme.

Tačiau ginčijamame sprendime Centrinis registratorius pasisako tik dėl vieno iš ginčijamų teritorinio registratoriaus veiksmų – 2007 06 13 atlikto nuosavybės teisės įregistravimo, o skunde, kuris nebuvo priimtas, pareiškėja ginčijo ir 2010 08 31 atliktą patikėjimo teisės įregistravimą. Dėl šio veiksmo nuginčijimo pareiškėja taip pat praleido vieno mėnesio terminą, pareiškimas dėl termino atnaujinimo yra bendras abiems skundo Centriniam registratoriui reikalavimams. Tuo tarpu ginčijamame sprendime dėl 2010 08 31 atlikto teritorinio registratoriaus veiksmo (sprendimo) ir pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą ir šiam veiksmui skųsti, nieko nepasisakoma. Pirmiau minėta, kad Centrinio registratoriaus 2010 09 30 raštas, kuriuo remiamasi ginčo sprendime, neturi ryšio su 2010 08 31 atliktu patikėjimo teisės įregistravimu, nes tuo metu pareiškėja Centriniam registratoriui buvo pateikusi 2008 04 04 išrašą, kuriame dar nebuvo duomenų apie patikėjimo teisės įregistravimą (b. l. 61, 62). Centrinio registratoriaus 2010 09 30 raštas gali būti vertinamas tik tuo aspektu, kad juo pareiškėjai iš tiesų buvo išaiškinta bendra teritorinio registratoriaus sprendimų apskundimo tvarka.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Centrinis registratorius, 2011 04 19 sprendimu Nr. 101 teisingai išsprendė klausimą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti dėl 2007 06 13 teritorinio registratoriaus sprendimo įregistruoti nuosavybės teisę, pagrįstai prašymo netenkino, tačiau šiuo sprendimu Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija visai nepasisakė dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti įrašą, kuriuo nuo 2010 08 31 įregistruota turto patikėjimo teisė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, priėmimo ar atsisakymo priimti.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai individualaus administracinio akto formai ir turiniui, o ginčijamas sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Šiuo atveju, nors ginčijamas individualus administracinis aktas iš dalies yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas, tačiau juo neišspręsta dalis pareiškėjos prašymo, todėl aktas nėra pilnas. Centrinis registratorius turi būti teismo įpareigotas išnagrinėti pareiškėjos I. D. 2011 04 08 pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo papildomai, nurodant motyvus ir teisinius pagrindus, kodėl nepriimamas antrasis jos skundo reikalavimas dėl patikėjimo teisės įregistravimo, ar šį reikalavimą priimti nagrinėti.

Dėl nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimus panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 04 19 sprendimą Nr. 101 ir priimti naują sprendimą, t. y. atnaujinti skundo padavimo terminą, išnagrinėti skundą iš esmės bei įpareigoti centrinį registratorių panaikinti nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje 4.1. ir 6.1. punktais pažymėtus įrašus butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei patikslinto skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2011 04 08 skundą. Pagal minėtas NTRĮ nuostatas klausimą dėl termino atnaujinimo sprendžia Centrinis registratorius, kuris šį klausimą išsprendė tik iš dalies, todėl teismas negali, apeidamas NTRĮ įtvirtintą procedūrą, spręsti klausimo dėl termino atnaujinimo skundui dėl teritorinio registratoriaus 2010 08 31 sprendimo paduoti. Taip pat minėtos NTRĮ nuostatos numato privalomą ikiteisminę ginčų dėl teritorinio registratoriaus sprendimų nagrinėjimo tvarką, todėl teismas negali tenkinti pareiškėjos pirminio skundo reikalavimo įpareigoti Centrinį registratorių priimti konkretų sprendimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Centrinis registratorius nepilnai išnagrinėjo pareiškėjos 2011 04 08 pareiškimą, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, įpareigoja atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą ir pilnutinai išnagrinėti pareiškėjos 2011 04 08 pareiškimą dėl termino atnaujinimo skundui dėl Vilniaus filialo 2010 08 31 sprendimo paduoti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 ir 2 p., 127 str. teismas

nusprendė:

įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą išnagrinėti pareiškėjos I. D. 2011 m. balandžio 8 d. pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo dalyje dėl priėmimo I. D. skundo dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2010 08 31 sprendimo įregistruoti daiktinę turto patikėjimo teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“.

Kitus pareiškėjos reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.